Minėtoje situacijoje moteriai dar daugiau nerimo kelia tai, kad jau baigiasi antrasis darbo mėnuo, tačiau darbdavys iki šiol nėra paprašęs pateikti turimos sąskaitos duomenų.
Pasak teisininkės, įprastu atveju darbdavys gali darbuotojui pasiūlyti atsidaryti sąskaitą jo pasirinktame banke, tačiau negali vienašališkai įpareigoti to padaryti vien dėl savo apskaitos sistemos, susitarimo su banku ar patogesnio pavedimų administravimo.
„Darbuotojas turi teisę nurodyti savo jau turimą asmeninę mokėjimo sąskaitą, o darbdavys privalo darbo užmokestį pervesti būtent į darbuotojo nurodytą sąskaitą“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Tačiau teisininkė primena, kad yra viena labai svarbi praktinė sąlyga: darbuotojas turi darbdaviui aiškiai ir, geriausia, raštu pateikti visus teisingus mokėjimui atlikti reikalingus duomenis. Todėl minėtoje situacijoje, į kurią pakliuvo moteris, nereikėtų laukti, kol darbdavys pats dar kartą paprašys sąskaitos numerio, teigė teisininkė.
„Jau dabar raštu pateikite savo sąskaitos duomenis, paprašykite patvirtinti jų gavimą ir nurodyti atlyginimo mokėjimo dieną. Jeigu pirmojo mėnesio atlyginimo mokėjimo terminas jau suėjęs, kartu pareikalaukite nedelsiant išmokėti darbo užmokestį. Darbdaviui atsisakius tai padaryti, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją, nepraleisdama trijų mėnesių termino.
Darbdavys gali pasiūlyti konkretų banką, bet darbuotojo pasirinkimo pakeisti vienašaliu nurodymu negali. Uždirbtas darbo užmokestis nėra darbdavio malonė – tai vykdytina prievolė“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Sąskaitą nurodo darbuotojas, o ne darbdavys
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos turi būti mokami pavedimu „į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą“.
-
Darbdavys pradėjo mokėti mažesnį atlyginimą: advokatė patarė, ką daryti
-
„Avansas“ pavedime – galima „skola“ rytoj? Štai ką privalo žinoti kiekvienas darbuotojas
-
Naujovė nuo birželio: teisininkė atsakė, ar darbdavys gali pasakyti, kad „jūsų kolegė Rasa gauna 2300 Eur“
-
Pavaduojate atostogaujantį kolegą? Štai kokios teisės jums priklauso
Šioje teisės normoje svarbūs abu elementai:
* sąskaitą nurodo darbuotojas, o ne pasirenka darbdavys;
* tai turi būti darbuotojo asmeninė mokėjimo sąskaita.
„Taigi teisės aktas nesuteikia darbdaviui teisės nuspręsti, kuriame banke darbuotojas privalo tapti klientu. Vien tai, kad darbdaviui patogiau visus atlyginimus pervesti per vieną banką, nepaverčia šio organizacinio patogumo darbuotojo teisine pareiga.
Trijų mėnesių terminuota ar sezoninė darbo sutartis šios taisyklės nekeičia. Atsisakymas atsidaryti papildomą sąskaitą darbdavio pasirinktame banke taip pat negali būti teisėtas pagrindas sulaikyti darbuotojo uždirbtą darbo užmokestį, jeigu darbuotojas yra pateikęs išsamius savo mokėjimo sąskaitos duomenis“, – paaiškino R.Joskaudienė.
Tai nebūtinai turi būti Lietuvos banko sąskaita
Valstybinė darbo inspekcija aiškina, kad Darbo kodeksas nereikalauja, jog darbo užmokestis būtų mokamas tik į Lietuvoje veikiančio banko sąskaitą.
VDI nurodo, kad darbuotojo sąskaita gali būti:
* Lietuvos ar užsienio banke;
* kredito unijoje;
* mokėjimo ar kitoje finansų įstaigoje, jeigu tai yra darbuotojui priklausanti mokėjimo sąskaita ir į ją galima atlikti pavedimą.
Taigi įstatyme vartojama platesnė sąvoka – ne vien „banko sąskaita“, bet „mokėjimo sąskaita“. Darbuotojas neprivalo keisti savo finansinių paslaugų teikėjo vien todėl, kad darbdavys naudojasi kito banko paslaugomis.
Jeigu darbuotojo sąskaita yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje ir į ją galima atlikti atitinkamą mokėjimą eurais, papildomai aktualus Reglamento (ES) Nr. 260/2012 9 straipsnis. Pagal jį mokėtojas negali reikalauti, kad gavėjo mokėjimo sąskaita būtų būtent konkrečioje valstybėje narėje. Toks atsisakymas priimti kitos ES valstybės sąskaitą praktikoje dažnai vadinamas IBAN diskriminacija.
Svarbi teisinė išlyga
VDI yra pažymėjusi, kad DK 33 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis labai didelį darbo užmokestį gaunantis darbuotojas ir darbdavys gali individualiai susitarti dėl nukrypimo nuo kai kurių imperatyviųjų darbo teisės taisyklių, jeigu išlaikoma šalių interesų pusiausvyra.
Tačiau tai turi būti tikras abiejų šalių susitarimas, o ne vienašalis darbdavio nurodymas. Todėl ši išimtis nesuteikia darbdaviui bendros teisės visiems darbuotojams primesti konkretaus banko, pabrėžia teisininkė.
Apie darbo užmokesčio mokėjimo tvarką darbuotojas turėjo būti informuotas iš anksto
Darbo kodekso 44 straipsnis įpareigoja darbdavį dar iki darbo pradžios raštu pateikti darbuotojui informaciją apie:
* darbo užmokestį ir jo sudedamąsias dalis;
* darbo užmokesčio mokėjimo terminus;
* darbo užmokesčio mokėjimo tvarką.
„Todėl situacija, kai darbuotojas jau beveik du mėnesius dirba, tačiau iki šiol nėra aišku, kada ir į kokią sąskaitą bus mokamas atlyginimas, nėra tinkama darbo santykių administravimo praktika. Darbuotojui neturėtų tekti spėlioti, kada bus sumokėtas atlyginimas ar laukti, kol darbdavys prisimins paprašyti sąskaitos numerio“, – teigė R.Joskaudienė.
Ji pridūrė, kad vis dėlto darbo santykiuose abi šalys turi bendradarbiauti sąžiningai. Todėl darbuotojai taip pat nerekomenduojama likti pasyviai. Ji turėtų nedelsdama pateikti darbdaviui savo sąskaitos rekvizitus ir išsaugoti įrodymą, kad tai padarė.
„Tai svarbu ir kilus galimam ginčui. Jeigu darbuotojas apskritai nepateikia jokios sąskaitos arba pateikia neišsamius duomenis ir nereaguoja į prašymus juos patikslinti, ši aplinkybė gali turėti reikšmės vertinant, dėl kieno kaltės nebuvo laiku atsiskaityta ir ar darbuotojui priklauso delspinigiai arba netesybos.
Tačiau vien darbdavio teiginio „pas mus mokama tik į šį banką“ nepakanka. Darbdavys turi paaiškinti, kokių konkrečių duomenų trūksta ir kodėl pagal darbuotojo pateiktus rekvizitus mokėjimo atlikti neįmanoma“, – komentavo R.Joskaudienė.
Ką dėl tokio reikalavimo yra pasakę teismai?
Šiam klausimui itin reikšminga Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-1059/2025.
Byloje darbdavys teigė, kad negalėjo atsiskaityti su darbuotoju, nes šis nepateikė tinkamų sąskaitos duomenų ir buvo susitarta, jog darbuotojas atsidarys sąskaitą Lietuvos banke. Darbuotojas buvo pateikęs užsienio, konkrečiai – Lenkijos banko, sąskaitą, tačiau darbdavys į ją pinigų nepervedė ir reikalavo atsidaryti sąskaitą Lietuvoje.
Teismai atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, kai darbuotojas pateikė teisingus, bet ne visai išsamius mokėjimo duomenis, darbdavys:
* nepaaiškino, kokių konkrečių duomenų trūksta;
* nepaprašė patikslinti banko buveinės valstybės;
* nenurodė, kodėl pagal pateiktą sąskaitos formatą negalėjo atlikti pavedimo;
* nepagrįstai reikalavo darbuotojo atsidaryti sąskaitą Lietuvoje.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad būtent darbdavys privalo iš anksto išsiaiškinti, kur turės būti pervedamos darbuotojui priklausančios lėšos, ir negali savo netinkamo darbo organizavimo padarinių automatiškai perkelti darbuotojui, kuris darbo santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi. Darbdavio reikalavimas atsidaryti sąskaitą Lietuvoje konkrečiomis bylos aplinkybėmis buvo pripažintas visiškai nepagrįstu, o darbuotojui priteistos netesybos už pavėluotą atsiskaitymą.
„Šios bylos faktai nėra visiškai identiški skaitytojos situacijai – joje buvo sprendžiama dėl užsienio banko sąskaitos ir galutinio atsiskaitymo pasibaigus darbo santykiams. Be to, tai apeliacinės, o ne kasacinės instancijos nutartis. Tačiau teismo suformuluotas principas šiai situacijai yra labai aktualus:
darbdavys negali nepagrįstai atmesti darbuotojo pateiktos asmeninės mokėjimo sąskaitos ir savo neveikimo pateisinti tuo, kad darbuotojas neatsidarė sąskaitos darbdavio pasirinktame banke“, – teigė teisininkė.
Ar atlyginimas jau vėluoja?
Vien iš aplinkybės, kad baigiasi antrasis darbo mėnuo, dar negalima galutinai pasakyti, ar darbo užmokesčio mokėjimo terminas jau praleistas. Pirmiausia būtina patikrinti:
* darbo sutartyje nurodytą atlyginimo mokėjimo dieną;
* darbuotojui pateiktą informaciją apie darbo sąlygas;
* darbovietėje galiojančią darbo apmokėjimo tvarką;
* ar darbuotoja jau yra gavusi darbo užmokestį už pirmąjį mėnesį.
Darbo kodekso 146 straipsnis nustato, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui paprašius – kartą per mėnesį. Už darbą per kalendorinį mėnesį paprastai turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo to mėnesio pabaigos, jeigu darbo teisės normos arba darbo sutartis nenustato kitaip.
Todėl jeigu darbo sutartyje, pavyzdžiui, nustatyta, kad atlyginimas mokamas iki kito mėnesio 10 dienos, o ši diena jau praėjo, darbo užmokestis laikytinas vėluojančiu. Tokiu atveju darbuotoja turėtų ne tik pateikti sąskaitos duomenis, bet ir raštu pareikalauti nedelsiant išmokėti jau suėjusio termino darbo užmokestį.
Pasibaigus trijų mėnesių darbo sutarčiai, darbdavys taip pat turės galutinai atsiskaityti su darbuotoja, įskaitant priklausantį darbo užmokestį ir, jeigu susidarė, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą galutinis atsiskaitymas paprastai atliekamas ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent šalys teisėtai susitaria dėl kito, įstatyme leidžiamo termino.
