Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija duomenimis, būtent kompetencijų neatitikimas tampa vienu didžiausių iššūkių darbo rinkoje, ypač srityse, kuriose darbo pobūdį sparčiai keičia technologijos. Ši situacija akivaizdi ir Lietuvoje – įmonės vis dažniau pastebi, kad įprasti darbuotojų paieškos būdai nebeleidžia greitai rasti tinkamų kandidatų.
Didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo teigimu, 2026 metais darbo rinkos įtampa bus jaučiama ne tiek dėl darbuotojų skaičiaus, kiek dėl augančio atotrūkio tarp to, ko tikisi darbdaviai, ir to, ką realiai gali pasiūlyti kandidatai.
„Vis dažniau susiduriame su konkrečių gebėjimų trūkumu. Darbdaviai ieško kompetencijų, kurių rinka tiesiog nespėja paruošti. Šį disbalansą lemia spartūs technologiniai pokyčiai, visuomenės senėjimas ir tai, kad švietimo sistema ne visuomet spėja prisitaikyti prie realių verslo poreikių“, – sako J.Kovas.
Anot jo, darbo rinkos įtampą formuoja keli vienu metu veikiantys procesai. Darbo pobūdis keičiasi sparčiau, nei darbuotojai spėja įgyti naujų gebėjimų, o mažėjanti darbo jėga nebeleidžia šio trūkumo kompensuoti vien didesniu žmonių skaičiumi. Vis dažniau šie pokyčiai siejami su technologijomis, kurios iš esmės keičia kasdienį darbą, ypač sparčiai plintant dirbtinio intelekto sprendimams. Todėl artimiausiais metais darbdaviams teks galvoti ne apie greitą pozicijų užpildymą, bet apie ilgalaikius sprendimus – ieškoti žmonių, kurie geba prisitaikyti, mokytis ir augti kartu su kintančia darbo aplinka.
Dirbtinis intelektas gilina įgūdžių atotrūkį
Dirbtinis intelektas daugelyje organizacijų jau tapo kasdienio darbo įrankiu, tačiau praktikoje vis dar trūksta gebėjimų jį taikyti kryptingai ir prasmingai. Būtent šioje vietoje, pasak darbdavių, ryškėja vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių.
J.Kovas pabrėžia, kad daugelyje organizacijų diskusija, ar verta naudotis dirbtiniu intelektu, jau seniai baigta. Technologijos tapo darbo proceso dalimi, tačiau darbuotojams dažnai stinga ne noro, o konkrečių praktinių įgūdžių.
„Technologijos yra prieinamos, tačiau gebėjimas jas integruoti į kasdienius darbo procesus dar tik formuojasi. Darbuotojams neretai trūksta praktinių žinių, kaip dirbtinį intelektą naudoti tikslingai ir prasmingai“, – sako J.Kovas.
Dėl to darbdaviai vis dažniau susiduria su situacija, kai darbuotojų yra, tačiau reikiamų kompetencijų – ne. Tai ypač juntama tose srityse, kur technologiniai sprendimai keičia darbo pobūdį greičiau, nei spėja prisitaikyti mokymo sistemos ir tradiciniai kvalifikacijos reikalavimai.
„Vis dažniau ieškoma ne ilgos patirties ar diplomo, o gebėjimo greitai mokytis, prisitaikyti ir dirbti su skaitmeniniais įrankiais. Tai keičia ir pačią atrankos logiką – svarbiausios tampa realios kompetencijos ir augimo potencialas“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot eksperto, dirbtinis intelektas jau dabar padeda didinti darbo efektyvumą, tačiau kartu stiprina konkurenciją dėl žmonių, kurie geba su šiomis technologijomis dirbti praktiškai, o ne tik formaliai.
Lankstumas tampa norma, tačiau stabilumo poreikis išlieka
Sparčiai kintantis darbo pobūdis ir augantys reikalavimai darbuotojų įgūdžiams keičia ne tik tai, ko ieško darbdaviai, bet ir tai, kaip patys darbuotojai vertina darbą. Pasak J.Kovo, sprendimus vis dažniau lemia ne vien atlyginimas ar pareigų pavadinimas, o kasdieniai darbo organizavimo principai – ar galima planuoti laiką, derinti profesinius ir asmeninius įsipareigojimus, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Dėl to lankstus darbo grafikas, pamainų pasirinkimas ar galimybė reguliuoti darbo krūvį tampa svarbūs ne tik aukštos kvalifikacijos specialistams, bet ir platesniam darbuotojų ratui.
„Darbuotojai vis dažniau ieško galimybės derinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Tai svarbu ne tik aukštos kvalifikacijos specialistams, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, kuriems lankstesnis grafikas ar pamainų pasirinkimas leidžia lengviau planuoti kasdienybę“, – sako J.Kovas.
Tačiau kartu ryškėja ir kita pusė. Augant lankstumo svarbai, darbuotojams niekur nedingsta stabilumo ir saugumo poreikis. Ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, anot eksperto, skatina žmones atsargiau vertinti darbo pokyčius ir ieškoti ne tik patrauklių sąlygų, bet ir darbdavio, galinčio užtikrinti tęstinį užimtumą bei aiškius susitarimus.
„Darbuotojams svarbus lankstumas, tačiau kartu jiems reikia aiškumo ir saugumo jausmo. Žmonės nori suprasti, kokiomis sąlygomis dirbs, kiek laiko truks darbas ir kad darbdavys laikysis sutartų įsipareigojimų“, – pabrėžia J.Kovas.
Pasak eksperto, būtent ši pusiausvyra artimiausiais metais taps vienu sudėtingiausių iššūkių darbdaviams. Organizacijos, kurios gebės suderinti lankstų darbo organizavimą su stabilumu, aiškiais susitarimais ir nuosekliu darbuotojų valdymu, turės didesnes galimybes ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti darbuotojus vis konkurencingesnėje darbo rinkoje.
