Kaip nurodo E.Kiznė, grafikuose palikta 11 valandų tarp darbo dienų ir 35 valandos poilsio per 7 dienas, todėl darbuotojui atrodo, kad jis poilsį išlaiko, todėl tai gali daryti.
Darbo kodeksas nustato ne tik minimalų poilsį (11 valandų per parą ir 35 valandas per 7 dienas), bet ir maksimalias darbo laiko ribas.
Todėl, pasak advokatės, reikia tikrinti ne tik poilsį, bet ir tai, kiek valandų per savaitę dirbama.
„70 valandų per 7 dienas gali būti pažeidimas net tada, kai poilsio normos formaliai išlaikytos. Nes darbo laiko trukmei yra nustatytos aiškios „lubos“, – aiškino E.Kiznė.
Pasak jos, darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per 7 dienas negali viršyti 60 valandų.
„Tai reiškia, kad dirbti 70 valandų per savaitę per abi darbovietes – per daug, net, jei tai yra 6 darbo dienos“, – teigė E.Kiznė.
Darbo dieną (pamainą) darbo laikas (su viršvalandžiais ir papildomu darbu), pasak advokatės, negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos.
„Todėl svarbu žiūrėti ne tik savaitės darbo valandų sumą, bet ir ar neatsiranda dienų, kai per abi darbovietes „susideda“ daugiau nei 12 valandų per dieną“, – komentavo E.Kiznė.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia, kad darbuotojo saugai ir sveikatai dirbant keliose darbovietėse turi būti išlaikytas ir minimalus poilsis (11/35), ir maksimalus darbo laikas – 60 valandų per 7 dienas.
Darbo sutarties šalys turi bendradarbiauti ir laiku pranešti apie reikšmingas aplinkybes, todėl, anot E.Kiznės, darbdavys gali prašyti darbuotojo informuoti apie darbą kitoje darbovietėje.
