Sekite 15min Google
Darbo paieškos portalo „CVMarket.lt“ atlikta dirbančiųjų Baltijos šalyse apklausa rodo, kad technologijų pažangos, įskaitant dirbtinį intelektą, poveikis darbui plačiausiai jaučiamas Estijoje. Kad per paskutinius 12 mėnesių jų darbą paveikė naujosios technologijos, nurodė 63,3 proc. respondentų Estijoje. Latvijoje tokių buvo 51,0 proc., Lietuvoje – 48,0 proc.. Skaičiuojant šią dalį, įtraukti apklausos dalyviai, pasirinkę atsakymus „nedideliu mastu“, „iš dalies“, „dideliu mastu“ ir „labai dideliu mastu“.
Visose trijose Baltijos šalyse technologijų ir dirbtinio intelekto poveikį labiausiai pajuto 25–44 metų darbuotojai.
Efektyviau, įdomiau, bet... sunkiau
Apklausos dalyvių, jau patiriančių technologijų poveikį savo darbe, buvo klausiama ir apie konkretesnę dirbtinio intelekto įtaką jų kasdieniam darbui.
Lietuvoje 71,8 proc. darbuotojų sutiko, kad su DI jie pradėjo dirbti efektyviau. Estijoje taip atsakė 63,6 proc., Latvijoje – 55,1 proc..
Kad DI padėjo išmokti naujų dalykų, nurodė 69,5 proc. Lietuvos, 63,4 proc. Estijos ir 60,9 proc. Latvijos respondentų.
Kad su DI darbas tapo įdomesnis, teigė 50,5 proc. Lietuvos, 44,8 proc. Latvijos ir 42,7 proc.
Estijos apklausos dalyvių. Lietuviai dažniau nei estai ar latviai tvirtino, kad naujos technologijos padarė jų darbą efektyvesnį, įdomesnį ir padėjo išmokti naujų dalykų. Tačiau lietuviai taip pat pirmauja ir pagal neigiamų atsiliepimų apie DI mastą.
40,8 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad jiems trūksta įgūdžių naudotis DI. Estijoje tokių būta tik 25,6 proc., Latvijoje – 26,7 proc.. Tikėtina, tai buvo viena priežasčių, kodėl apklausos dalyviai visose trijose šalyse skundėsi ir išaugusiu stresu bei įtampa.
Netikėta, kad dėl ChatGPT ir kitų generatyvinių dirbtinio intelekto įrankių padidėjo ir darbuotojų krūvis. Tuo skundėsi 24,6 proc. respondentų iš Lietuvos, 18,1 proc. – iš Latvijos ir 9,6 proc. – iš Estijos.
Vyresniems – problemų daugiau
Naudojimosi DI gebėjimų stoką ypač jaučia vyresni darbuotojai. Štai Lietuvoje tuo skundėsi beveik pusė darbuotojų. Estijoje – kas trečias 55–64 metų darbuotojas. Latvijoje DI įgūdžių trūkumu dažniausiai skundėsi kas trečias, bet kiek jaunesnis – 45–54 metų – apklausos dalyvis. Mažiausiai problemų su DI įvaldymų visose trijose šalyse turėjo 16-24 metų darbuotojai.
Pastebėtina, kad DI įgūdžių stoka labai aiškiai susijusi su amžiumi, o DI keliamas stresas – ne.
Ir moko, ir diegia
„Apklausos rezultatai akivaizdžiai rodo, kad DI poveikis darbo rinkai Baltijos šalyse nėra vienareikšmis. Vieniems jis jau dabar padeda dirbti produktyviai, greičiau mokytis ir daro darbą įdomesnį. Tuo pat metu daliai darbuotojų trūksta įgūdžių juo naudotis, kad ir kaip būtų paradoksalu – didėja darbo krūvis, kyla įtampa. Ypač ryškus įgūdžių skirtumas tarp jauniausių ir vyresnio amžiaus darbuotojų.
Todėl DI diegimas įmonėse – tai ne tik technologinis, bet ir darbuotojų mokymo bei prisitaikymo klausimas“, – teigia „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Kad šis klausimas jau yra aktyviai sprendžiamas, rodo ir šiųmetinių „Patraukliausių Lietuvos darbdavių“ apklausa, kurią atliko „CVMarket.lt“.
Devyni patraukliausi darbdaviai – „Telia“, „Thermo Fisher Scientific“, „Nord Security“, SEB, LTG, BURGA, „Swedbank“, „Teltonika“ ir „Kilo Health“ – DI kompetencijų ugdymą įvardija kaip svarbią ar strateginę kryptį. Įmonės rengia darbuotojų mokymus, suteikia prieigą prie DI įrankių, kuria vidines bendruomenes ir ieško konkrečių procesų, kuriuose ši technologija galėtų būti pritaikyta.”
„Telia“ dirbtinį intelektą jau taiko daugelyje sričių, pradedant nuo programavimo iki rinkodaros ir klientų aptarnavimo, „Nord Security“ – nuo kodo rašymo ir duomenų analizės iki rinkodaros kampanijų. „Teltonika“ turi dedikuotą komandą, vertinančią, kuriuos procesus galima keisti pasitelkus DI, o „Kilo Health“ – atskiras komandas ir specialistus DI integracijoms. Tai rodo, kad darbuotojų gebėjimas naudotis DI tampa vis svarbesne profesine kompetencija, o įmonėms tenka ne tik diegti naujus įrankius, bet ir pasirūpinti, kad žmonės gebėtų jais efektyviai naudotis.
