Kaip praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI), ergonominių veiksnių rizikos aptinkamos įvairiuose darbuose – nuo biurų iki gamybos įmonių.
„Ergonominių veiksnių rizikos – tai darbo aplinkos ir proceso veiksniai, neatitinkantys žmogaus fizinių galimybių ir fiziologinių poreikių. Priešingai nei mechaniniai įrenginiai, ergonominiai rizikos veiksniai organizmą veikia iš lėto ir kone nepastebimai – per nuovargį, įtampą. To pasekmės ilgainiui gali sukelti sunkias ir neretai negrįžtamas sveikatos problemas“, – praneša VDI.
Ankstesnių metų duomenimis, ergonominiai veiksniai, dėl kurių nustatytos profesinės ligos, Lietuvoje pasiskirsto maždaug taip: krovinių kėlimo rankomis profesinės ligos priežastis nustatoma 72 proc. asmenų, kuriems dėl ergonominių veiksnių buvo diagnozuotos profesinės ligos, kartotiniai (pasikartojantys, stereotipiniai) rankų judesiai sudaro 23 proc., nepatogi, fiksuota darbo poza – 5 proc.
Tendencijos kelia nerimą
Lietuvoje daugiausia fiksuojamų visų profesinių susirgimų susiję būtent su raumenų ir kaulų sistemos pažeidimais, kuriuos dažniausiai lemia ergonominiai veiksniai, rodo ankstesnių metų VDI duomenys.
Kaip praneša inspekcija, pagrindiniai ergonominiai rizikos veiksniai yra statinės darbo pozos, netinkama laikysena, pasikartojantys judesiai, fizinis krūvis ir neteisingas svorio kėlimas bei netinkamas darbo vietos išdėstymas.
Dažniausiai pažeidžiama dirbančiųjų kūno sritis – juosmeninė nugaros dalis. VDI duomenimis, net 64 proc. žmonių skundžiasi skausmais šioje srityje. Antroje vietoje – kaklas, pečiai ir viršutinė nugaros dalis, kurių diskomfortą jaučia apie 30 proc. dirbančiųjų. Mažesnė, bet vis auganti, dalis susijusi su rankų, riešų bei plaštakų skausmais, o pastaraisiais metais – ir su apatinėmis galūnėmis.
Tai, pasak Vilnius TECH mokslininkės Aušros Stankiuvienės, rodo vis didesnį statinio darbo krūvį, kurį patiria darbuotojai, ypač dirbantys sėdimą ar nuotolinį darbą.
Ergonomikos specialistė pabrėžia, kad darbo vietoje susiduriama su trimis pagrindinėmis rizikos grupėmis: fizikinėmis, psichosocialinėmis ir ergonominėmis. Prie pirmųjų priskiriami tokie veiksniai kaip netinkamas apšvietimas, triukšmas bei mikroklimatas – per aukšta ar per žema temperatūra, per sausas oras.
Tuo metu antroji grupė, psichosocialinė, tampa vis aktualesnė populiarėjant nuotoliniam darbui, kai išryškėja vadinamasis technostresas, kylantis dėl stringančios technikos, naujų programų, informacijos pertekliaus ar sunkiai valdomų terminų.
„Tokios situacijos žmonėms kelia nerimą, mažina produktyvumą ir didina emocinį nuovargį“, – sako A.Stankiuvienė.
Trečioji – ergonominė rizika – dažniausiai kyla dėl netinkamai suprojektuotos darbo vietos, prasto baldų dizaino ar per ilgo darbo vienoje padėtyje.
Todėl, anot A.Stankiuvienės, viena svarbiausių priemonių išvengti skausmų yra tinkamas darbo vietos pritaikymas individualiems žmogaus poreikiams. Ne mažiau svarbu ir patiems sąmoningai stebėti savo kūno reakcijas – diskomfortas neturėtų būti toleruojamas kaip įprastas darbo palydovas.
Specialistė primena, kad ilgalaikis sėdėjimas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl skauda nugarą, kaklą, rankas ar net kojas. Stuburo slanksteliai spaudžia diskus, raumenys pervargsta, o tai ilgainiui sukelia lėtinius skausmus.
„Vidutiniškai žmogus per parą sėdi apie 12 valandų – ir dažniausiai netaisyklingai. Tad svarbu stengtis išlaikyti neutralią padėtį: keliai, klubai ir alkūnės turėtų sudaryti maždaug 90 laipsnių kampą, o pėdos būti stabiliai atremtos į grindis. Kas 20 minučių reikėtų atsistoti, pajudėti, atlikti tempimo ar atpalaiduojančius pratimus“, – sako A.Stankiuvienė.
Ką daryti, atpažinus pirmuosius ergonominių veiksnių rizikos signalus?
Pirmieji simptomai, pranešantys apie besivystančias profesines ligas yra nuolatinis tempimas tarp menčių, spaudimas ar skausmas kakle, riešų ar plaštakų tirpimas (ypač naktį), greitai pavargstančios ir išsausėjančios akys, dažni galvos skausmai darbo metu.
„Ergonominių veiksnių rizikos – tai nematomos grėsmės, kurios gali pakeisti darbuotojo gyvenimą. Tačiau su tinkamomis žiniomis, prevencija ir organizaciniais sprendimais galima užtikrinti, kad darbas nekeltų grėsmės sveikatai“, – praneša VDI.
Ankstyva ir efektyvi ergonominių veiksnių rizikų prevencija – ne tik darbdavio dėmesys darbuotojui, bet ir ekonominė investicija. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad, kiekvienas į ergonomiką investuotas euras grįžta ekonomine nauda per sumažėjusį nedarbingumą ir sveikatos priežiūros išlaidas.
Ergonomišką aplinką darbovietėje sukurti ir užtikrinti gali padėti šie žingsniai:
1. Darbo vietos ergonominis pritaikymas – darbuotojo kėdė turi būti reguliuojamo aukščio, su atrama juosmeniui ir nugarai; kompiuterio monitorius – akių lygyje, apie 50–70 centimetrų atstumu; riešai darbo metu turėtų išlikti neutralioje padėtyje; kojoms turi būti pakankamai vietos po stalu.
2. Stovimo ir sėdimo darbo režimo optimizavimas.
3. Technologiniai sprendimai – reguliuojamo aukščio stalai ir kėdės; ergonominė kompiuterio įranga; programėlės, primenančios apie pertraukas ir siūlančios pratimus.
4. Teisiniai reikalavimai ir darbdavio atsakomybė
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas įpareigoja darbdavius įvertinti visas rizikas ir imtis priemonių joms mažinti. VDI kasmet atlieka daugiau nei kelis tūkstančius įmonių patikrinimų, kurių metu vertinamos ir ergonominės darbo sąlygos.
Konsultuojame tel. (0 5) 213 9772
