Griežtesnė darbdavių atsakomybė
Numatytos griežtesnės teisinės pasekmės darbdaviams, kurie bus nubausti už tokius pažeidimus kaip nelegalus ar nedeklaruotas darbas. Leidimai gyventi užsieniečiams bus naikinami visiems įmonėje dirbantiems užsieniečiams net vienerius metus nuo nutarimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos, o ne nuo baudos sumokėjimo dienos, kaip yra dabar. Tai reiškia, kad nubausti darbdaviai turės keisti nusistovėjusią praktiką mokėti baudą ir skųsti nutarimą teismui su tikslu vilkinti procesą ir išvengti pasekmių.
Naujiems užsieniečiams leidimai gyventi bus neišduodami, o esamiems užsieniečiams nekeičiami vienerius metus, jeigu darbdavys bus nubaustas už tokius pažeidimus kaip nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas ar bent 2 kartus per pastaruosius metus baustas už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimus. Taigi darbdaviai turi bijoti net ir baudų už LDU formos nepateikimą laiku arba pavėluotai, nes gavę baudą bent 2 kartus per pastaruosius metus, susidurs su tuo, kad negalės darbinti užsieniečių net vienerius metus.
Gera žinia ta, kad paminėtos teisinės pasekmės darbdaviams neturėti būti taikomos retrospektyviai, t. y. jeigu darbdavys jau yra nubaustas už nelegalų darbą, baudą sumokėjo, tačiau byla teisme dar neišnagrinėta, griežtesnės pasekmės neturėtų būti taikomos po pataisų įsigaliojimo.
Keičiasi esminės užsieniečių įdarbinimo sąlygos
Darbdavys, kuris prašo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, turės ne tik įsipareigoti, kad užsienietis turi kvalifikaciją arba darbo patirtį, dirbs visą darbo laiko normą bent šešis mėnesius, bet ir įsipareigoti mokėti tokiam užsieniečiui ne mažesnį darbo užmokestį, kuris vidutiniškai mokamas Lietuvos piliečiui, ES piliečiui ar nuolatiniam Lietuvos gyventojui tose pačiose pareigose kaip naujas užsienietis.
Tuo atveju, jeigu tokio darbuotojo darbdavys neturi ir dirba visi užsieniečiai, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Reikėtų pabrėžti, kad ši taisyklė jau yra įtvirtina Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, tačiau ji nebuvo įtvirtinta kaip esminė sąlyga užsieniečiui norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas turės teisę panaikinti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu darbdavys neturi įdarbintų lietuvių ar ES piliečių tose pačiose pareigose arba nemoka užsieniečiams gana didelės algos pagal Valstybės duomenų agentūros reikalavimus.
Keičiasi užsieniečių–studentų įdarbinimo tvarka
Studentai iš trečiųjų šalių galės dirbti 40 valandų per savaitę tik tada, kai studijuoja 3 ar 4 kurse arba atostogų metu. Užsienietis, studijuojantis pirmosios pakopos 1 arba 2 kurse, galės dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų ar studijų laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį.
Teisė likti Lietuvoje
Užsieniečiai, kurie yra laiku pateikę prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba turėdami leidimą laikinai gyventi yra pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu, galės likti Lietuvoje ir tęsti darbą pas tą patį darbdavį iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tokiam užsieniečiui, kuris įgijo teisę likti Lietuvoje, bus išduodamas vidaus reikalų ministro nustatytos formos užsieniečio registracijos pažymėjimas.
Teisė likti Lietuvoje taip pat numatyta ir kitiems užsieniečiams (prieglobsčio prašytojams, nelydimiems nepilnamečiams, prekybos žmonėmis aukoms ir tiems, kurių atžvilgiu paskirtos kardomosios ar laikinosios apsaugos priemonės).
Teisė pakeisti darbdavį
Pasibaigus užsieniečio darbo santykiams, bet dar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu, užsienietis galės kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, jeigu spės laiku pateikti Migracijos departamentui specialios formos pranešimą apie tai, kad norės tokia teise pasinaudoti.
Prašymų pateikimo tvarka
Seimas pritarė, kad nuo 2026 m. lapkričio 1 d. užsienietis, esantis Lietuvos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba studijų pagrindu galės pateikti Migracijos departamentui tik tuo atveju, jeigu turės galiojantį leidimą laikinai gyventi arba Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, arba kitos Šengeno valstybės ar ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi arba esantis teisėtai bevizio režimo pagrindu.
Tai reiškia, kad užsieniečiai, kurie atvyks į Lietuvą su Šengeno viza ar kitos valstybės nacionaline viza (pavyzdžiui, baltarusis su Lenkijos nacionaline viza arba Kazachstano pilietis su Šengeno viza) nuo 2026 m. lapkričio 1 d. negalės pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje darbo ar studijų pagrindu per Migracijos departamentą. Jie galės kreiptis dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tik per „VFS Global“ centrus. Problema ta, kad ne visose šalyse tokie centrai yra atidaryti ir veikia. Pavyzdžiui, Baltarusijoje „VFS Global“ centro nėra, o Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane ir Zimbabvėje prašymų pateikimas stipriai apribotas.
