Sekite 15min Google
Kol viena šalies ekonomikos dalis sparčiai įsisavina dirbtinį intelektą ir kitus skaitmeninius sprendimus, daliai tradicinio verslo investicijos į automatizaciją vis dar atrodo per brangios ar per lėtai atsiperkančios. Ekspertų teigimu, ateinančiais metais vienu svarbiausių Lietuvos konkurencingumo klausimų taps gebėjimas sumažinti šį atotrūkį.
Viena ekonomikos dalis jau skuba pirmyn, kita dar skaičiuoja
Diskusijų festivalyje „Būtent!“ dalyvavusių ekspertų teigimu, kalbėti apie Lietuvos perėjimą nuo pigios darbo jėgos prie vadinamosios „smegenų ekonomikos“ kaip apie ateities procesą jau būtų netikslu – šis virsmas vyksta. Vis dėlto skirtinguose sektoriuose jo tempas labai nevienodas.
ILTE vyriausioji ekonomistė dr. Jonė Kalendienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva išsiskiria skaitmeninių sprendimų srityje, tačiau pramonės automatizavimo situacija kitokia. Šį skirtumą iš dalies lemia ir pati šalies ekonomikos struktūra – Lietuvoje didelę pramonės dalį sudaro maisto, baldų ir medienos sektoriai, kuriuose technologiniai pokyčiai vyksta kitaip nei, pavyzdžiui, stiprią automobilių pramonę turinčiose valstybėse.
„Mes turime greitą paslaugų ekonomiką, naujus startuolius, didelį norą ir troškimą įsisavinti naujausias technologijas. Bet yra ir likusi Lietuvos ekonomikos dalis, kur situacija nėra tokia džiuginanti“, – sakė dr. J.Kalendienė.
Pasak jos, viena iš kliūčių – verslo lūkestis, kad investicijos į automatizaciją atsipirktų itin greitai. Jei kitose Europos šalyse įmonė gali planuoti, kad robotizacijos investicija atsipirks per penkerius metus, Lietuvos verslas neretai tikisi tą pasiekti per trejus. Tokiu atveju dalis projektų skaičiuojant tiesiog nebeatrodo patrauklūs.
Technologija savaime vertės nesukuria
Panašų iššūkį verslas šiandien patiria ir diegdamas dirbtinį intelektą. „Kiloverse“ operacijų vadovės Ritos Janušauskaitės teigimu, lūkestis, kad nauja technologija beveik iš karto virs didesniu pelnu, dažnai neatitinka realybės.
„Dirbtinio intelekto integracija versle yra tęstinis procesas. Pradiniame etape ji dažnai pirmiausia reiškia papildomus kaštus, o aiški finansinė nauda ir pridėtinė vertė atsiranda vėliau. Todėl lūkestis, kad technologijų diegimas duos greitą grąžą, ne visada atitinka realybę“, – pabrėžė R.Janušauskaitė.
Jos teigimu, tas pats galioja automatizacijai ir robotizacijai – tai procesai, kuriems reikia laiko, kol investicijos pradeda kurti apčiuopiamą papildomą vertę.
Vis dėlto, pasak Inovacijų agentūros vadovės dr. Monikos Paulės, Lietuvos ekonomikos kryptį jau rodo eksporto struktūros pokyčiai. Žinioms imlių paslaugų eksportas šalyje kelerius metus auga sparčiau už kitas eksporto rūšis. Tačiau norint, kad aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimas neapsiribotų didžiaisiais miestais ir technologijų sektoriumi, technologinė transformacija turi pasiekti gerokai platesnį įmonių ratą.
„Bet koks inovacijų diegimas, skaitmenizavimas, robotizavimas ar išmanių gamybos grandinių kūrimas daliai įmonių yra pakankamai didelė investicija, kuri be valstybės pagalbos, išorinio kapitalo ar paskolų sunkiai gali įvykti“, – teigė dr. M.Paulė.
Anot jos, technologinei transformacijai svarbus ir dalijimasis sėkmingais verslo pavyzdžiais. Ypač regionuose kitų panašaus profilio įmonių patirtis gali paskatinti verslus ryžtis investicijoms į skaitmenizavimą, automatizaciją ar kitus technologinius sprendimus.
Didžiausias pokytis laukia ne technologijų, o žmonių
Technologinė transformacija kelia dar vieną klausimą – ar kartu su įmonėmis pakankamai greitai keičiasi darbuotojų žinios ir įgūdžiai. Diskusijos dalyvių teigimu, mokymasis visą gyvenimą iš pasirinkimo tampa būtinybe, nes profesijos gali išlikti tos pačios, tačiau jų turinys keičiasi itin sparčiai.
Dr. J.Kalendienės teigimu, didesnis iššūkis kyla ne į darbo rinką tik ateinantiems jaunuoliams, o jau joje esantiems žmonėms, kuriems tenka keisti per daugelį metų susiformavusius darbo ir mokymosi įpročius.
„Technologijų pažanga nebūtinai reiškia, kad žmogui teks keisti profesiją, tačiau keičiasi pačiai profesijai keliami reikalavimai. Todėl svarbu nuolat vertinti, kokių naujų žinių ir gebėjimų reikia savo darbui atlikti geriau – tokiu atveju mokymasis tampa nuolatiniu procesu, o ne reakcija į jau įvykusį pokytį“, – sakė dr. J.Kalendienė.
Tarp gebėjimų, kurių reikšmė technologijų eroje tik didės, ji išskyrė skaitinį raštingumą, loginį ir kritinį mąstymą. Kritinio mąstymo svarbą pabrėžė ir dr. M.Paulė.
„Kad ir kiek įsigalėtų dirbtinis intelektas ar robotai, juos kuria ir naudoja žmonės. Todėl kritinis mąstymas išlieka kertinis. Turime suprasti ir tai, kad mokomės tam, jog galėtume mokytis toliau“, – teigė Inovacijų agentūros vadovė.
R.Janušauskaitė pridūrė, kad vadovams ir specialistams jau dabar tenka mokytis sričių, kurios dar neseniai atrodė priklausančios tik technologijų specialistams – suprasti duomenų struktūrą, analitiką, jų judėjimą ir valdymą.
Pranašumą gali suteikti gebėjimas „peršokti“ kelis etapus
Lietuvos verslo angelų tinklo LitBAN valdybos pirmininko dr. Vlado Lašo vertinimu, Lietuvos situacijos nereikėtų matuoti vien pagal tai, kiek šalis atsilieka nuo didžiųjų ekonomikų. Mažesnei valstybei svarbiau rasti sritis, kuriose galima ne kartoti kitų nueitą kelią, o išnaudoti naujas technologijas ir „peršokti“ kelis raidos etapus.
„Mums reikia matyti, kur ekonomika ir technologijų pasaulis juda, ir rasti būdus, kaip ten įšokti, o ne sekti tais pačiais vingiais iš paskos. Jeigu kažkur atsiliekame, turime ir pranašumą – galime nekartoti kitų jau padarytų klaidų“, – pabrėžė dr. V.Lašas.
Jo teigimu, Lietuvoje jau yra tarptautiniu mastu konkurencingų technologijų įmonių ir sėkmingų pavyzdžių regionuose, tačiau vien jų neužtenka. Pokyčiui būtina stiprinti verslumą, technologinius gebėjimus ir norą eksperimentuoti, o kartu – toleranciją rizikai.
