Per pastaruosius trejus metus Europos socialinio fondo agentūros Lietuvoje įgyvendintas jungtinis projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ parodė, kad toks mokymosi modelis gali veikti įvairiuose verslo sektoriuose ir būti naudingas tiek jaunimui, tiek darbdaviams. Projekto rezultatai buvo pristatyti Vilniuje vykusiame renginyje, kuriame susitiko daugiau nei 150 švietimo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų.
Pameistrystė – mokymasis dirbant
Pameistrystė – tai profesinio mokymo forma, kai didžioji mokymosi dalis vyksta darbo vietoje. Jaunas žmogus mokosi ne tik profesinio mokymo įstaigoje, bet ir įmonėje, kur kasdien dirba kartu su patyrusiais meistrais.
Europos socialinio fondo agentūros projekto komandos vadovė Sigita Sejavičienė teigia, kad pameistrystės, kurios yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis suteikia galimybę jaunam specialistui greičiau suprasti profesijos realybę.
„Pameistrystė yra apie patirtį. Jaunas specialistas ne tik mokosi profesinio mokymo įstaigoje, bet iškart mato, kaip veikia pasirinkta profesija, su kokiais iššūkiais susiduriama kasdien ir kokių gebėjimų iš tiesų reikia darbo rinkoje“, – sako S. Sejavičienė.
Pagal projektui keliamus reikalavimus ne mažiau kaip 70 proc. mokymosi laiko pameistriai praleidžia darbo vietoje, o likusi 30 proc. dalis skiriama teorinėms žinioms profesinio mokymo įstaigoje. „Toks modelis leidžia ugdyti būtent tuos įgūdžius, kurių šiandien reikia darbdaviams. Tai ne mokymasis ateičiai – tai mokymasis dabar“, – teigia ESFA atstovė.
Ne tik mokymosi forma
Julius Jakučinskas pabrėžia, kad dar laukia ilgas kelias, kol pameistrystė taps iš tiesų lygiaverte mokymosi forma greta įprasto mokyklinio profesinio mokymo. Tam reikės nuoseklių valstybės, verslo ir švietimo įstaigų pastangų.
„Pameistrystė yra ne tik mokymosi forma, bet ir kultūrinis reiškinys“, – akcentuoja jis. Teisinis reguliavimas jau įtvirtintas profesinio mokymo sistemoje, tačiau tai savaime sėkmės negarantuoja. Sėkmė priklauso nuo gebėjimo rasti balansą tarp laisvės veikti ir kokybės užtikrinimo, tarp finansinių paskatų ir realaus įsipareigojimo.
Projektas taip pat parodė, kad nors pameistrystės centre formaliai yra pameistrys ir jį mokantis meistras, esminė ašis išlieka profesinio mokymo įstaiga. Ji veikia kaip fasilitatorius – nuo jos prasideda ir ties ja baigiasi kiekviena pameistrystė. Už kiekvienos sėkmės istorijos slypi gana paprasta formulė: profesinio mokymo įstaigos, pameistrio ir meistro motyvacija siekti rezultato.
Ši formulė kartojasi ir Metų pameistrio konkurso nominantų bei laureatų istorijose. Tai rodo, kad sistema veikia tada, kai egzistuoja ne tik finansiniai mechanizmai, bet ir aiškus vertybinis pagrindas.
Tūkstančiai jaunų žmonių jau pasinaudojo galimybe
Per trejus projekto įgyvendinimo metus į pameistrystės veiklas įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.
Galimybe įgyti profesiją pameistrystės būdu pasinaudojo beveik 4 tūkst. profesinio mokymo įstaigų mokinių. Pasak projekto komandos vadovės Sigitos Sejavičienės, šie skaičiai rodo, kad pameistrystė Lietuvoje jau tampa svarbia profesinio mokymo sistemos dalimi.
„Pameistrystė leidžia jaunam žmogui profesiją pažinti iš vidaus – dirbant, stebint ir mokantis iš patyrusių meistrų. Tai padeda formuoti realius darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius“, – teigia pašnekovė.
Nauda ne tik jaunimui, bet ir darbdaviams
Pameistrystės modelis kuria vertę ir darbdaviams. Įmonės gali anksti pastebėti talentingus jaunus žmones ir auginti būsimus specialistus pagal savo poreikius.
„Pameistrystė leidžia įmonėms įvertinti potencialius darbuotojus dar mokymosi metu, supažindinti juos su organizacijos kultūra, darbo procesais ir komandos principais. Dažnai pameistriai lieka dirbti tose pačiose įmonėse“, – sako S. Sejavičienė.
Tokiu būdu įmonės gali nuosekliai auginti reikalingus specialistus ir mažinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.
Investicija į darbo rinkos ateitį
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pameistrystė svarbi ne tik individualiai karjerai, bet ir visos šalies ekonomikai. Šis modelis padeda rengti specialistus, kurie turi realius darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius, mažina jaunimo nedarbą ir stiprina profesinio mokymo prestižą.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje komunikacijos vadovė Virginija Dambrauskaitė renginyje priminė, kad investicijų prasmė atsiskleidžia tada, kai jos realiai keičia žmonių gyvenimus. Ji pasidalijo pavyzdžiu – Jokūbo iš Rokiškio istorija. Jaunuolis mokėsi pameistrystės būdu, įgijo suvirintojo kvalifikaciją ir šiandien gali dirbti bei kurti savo ateitį gimtajame mieste.
Partnerystė, kuri kuria vertę
Renginio metu buvo akcentuota, kad per trejus projekto įgyvendinimo metus susiformavo stiprus bendradarbiavimo tinklas tarp švietimo įstaigų, verslo ir viešojo sektoriaus institucijų.
„Per trejus metus padaryta išties daug. Labiausiai džiugina ne tik rezultatai, bet ir tai, kokie tvirti bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė tarp profesinio mokymo įstaigų, įmonių ir institucijų“, – sako projekto koordinatorė Giedrė Zalatorytė.
Pasak projekto koordinatoriaus Kęstučio Bartusevičiaus „renginio metu labai nudžiugino dalyvių gausa ir galimybė susitikti su visais, su kuriais kelerius metus dirbome siekdami bendro tikslo“.
Emos Paliutienės nuomone, tokie susitikimai leidžia dar aiškiau pamatyti projekto kuriamą vertę. „Kasdien dirbame su projekto procesais ir administravimu, tačiau tokiuose susitikimuose galima pajusti tikrąją projekto prasmę – matyti dialogą ir realų bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų“, – teigia projekto koordinatorė.
Per trejus metus projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ tapo vienu svarbiausių žingsnių stiprinant profesinį mokymą Lietuvoje. Į projektą įsitraukę šimtai įmonių, profesinio mokymo įstaigų ir viešojo sektoriaus partnerių kartu sukūrė modelį, leidžiantį jaunimui profesijos mokytis realioje darbo aplinkoje. Renginio dalyviai pabrėžė, kad ši patirtis rodo – pameistrystė Lietuvoje jau tapo tvirta profesinio mokymo sistemos dalimi ir turi didelį potencialą ateityje dar labiau stiprinti šalies darbo rinką.
Nuo ko pradėti norint tapti pameistriu ar norint įdarbinti pameistrį?
Pirmasis žingsnis – kreiptis į profesinio mokymo įstaigą, nes pameistrystė yra profesinio mokymo dalis. „Profesinio mokymo įstaigos padeda suderinti visą procesą – nuo programos pasirinkimo iki darbdavio paieškos. Profesinio mokymo įstaigos visuomet ieško bendradarbiavimo su darbdaviais dėl pameistrysčių, todėl raginu nebijoti klausti ir domėtis galimybėmis tiek jaunimą, tiek darbdavius“, – šypsosi S. Sejavičienė.
Daugiau informacijos apie pameistrystę ir galimybes skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
