Pameistrystės plėtrai Lietuvoje reikšmingą postūmį suteikė Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“. Į jį įsitraukė 43 profesinio mokymo įstaigos visoje Lietuvoje, įskaitant ir Šilutės profesinio mokymo centrą. Pameistrystė čia dar tik pradeda savo kelią. Tai nėra kol kas plačiai masiškai įsitvirtinusi mokymo forma, tačiau jau šiandien matyti, kad jos potencialas – gerokai didesnis nei dabartinis mastas. Tai pradžia, kuri gali tapti ilgalaikiu pokyčiu regiono darbo rinkoje, jei bus išlaikytas kryptingumas, partnerystė ir aiškūs sprendimai.
„Šiuo metu pameistrystė mūsų centre dar tik įsibėgėja. Pradėjome 2025 m. žiemą, pasinaudoję papildomu Europos socialinio fondo agentūros kvietimu. Kol kas mums pameistrystė dar nėra pagrindinė mokymo forma, tačiau ją matome kaip svarbią ir perspektyvią kryptį ateičiai“, – sako Šilutės profesinio mokymo centro direktorė Vilma Grigonienė.
Tai ne revoliucija, o nuoseklus startas, tačiau būtent tokie pokyčiai dažniausiai būna tvariausi. Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ apėmė visus dešimt Lietuvos regionų. Vien Klaipėdos apskrityje projekte dalyvavo 349 mokiniai.
Nuo projekto prie naujos mokymo formos
Pameistrystė centre prasidėjo kaip galimybė pasinaudoti papildomu kvietimu, tačiau greitai tapo daugiau nei tik formalus dalyvavimas programoje. Ji paskatino peržiūrėti atsakomybių pasidalijimą, komunikacijos procesus ir pačią mokymo organizavimo logiką.
„Reikėjo aiškiau susidėlioti atsakomybes tarp mokyklos ir darbdavio, daugiau dėmesio skirti koordinavimui ir individualiai mokinio pažangos stebėsenai“, – pabrėžia V. Grigonienė.
Pameistrystė – tai ne tik mokymo forma, bet ir struktūrinis pokytis, kuriame veikia trys aiškiai apibrėžtos pusės – mokinys, mokykla ir darbdavys. Koordinavimas tampa nuolatiniu procesu, o mokinio pažanga – individualiai stebima ir vertinama ne tik mokykloje, bet ir darbo vietoje.
Artimesnis ir nuoseklesnis bendradarbiavimas
Vienas ryškiausių pokyčių – santykis su vietos verslu. Jei anksčiau santykiai su verslu galėjo būti epizodiniai, šiandien pameistrystė reikalauja nuolatinio dialogo.
„Bendradarbiavimas su įmonėmis tapo artimesnis ir nuoseklesnis. Dabar tai ne pavienės iniciatyvos, o bendras darbas ruošiant būsimą specialistą“, – sako direktorė.
Šis bendras darbas reiškia, kad verslas įsitraukia ne tik priimdamas mokinį, bet ir formuodamas lūkesčius, dalydamasis įžvalgomis apie reikalingas kompetencijas bei vertindamas gebėjimus.
„Atsiranda nuolatinis dialogas tarp mokytojų ir įmonių atstovų – sprendimai priimami kartu“, – priduria V. Grigonienė. Tai rodo, kad profesinis mokymas vis labiau tampa integruota vietos ekonomikos dalimi.
Pameistrio kasdienybė: daugiau nei mokymasis
Didžiausias pokytis vis dėlto vyksta ne dokumentuose ar susitarimuose, o mokinio kasdienybėje. Pameistrystėje daugiau laiko praleidžiama darbo vietoje – ten, kur vyksta tikrasis profesinis gyvenimas.
„Didžiąją dalį laiko praleidžiame darbo vietoje, todėl mokymasis tampa visai kitoks – ne teorinis, o tikras. Matai savo darbo rezultatą, supranti, kam jis reikalingas, ir tai natūraliai motyvuoja stengtis daugiau“, – sako Tomas Šiuparas, pabrėždamas, kad toks formatas leidžia greičiau suprasti, ar pasirinkta sritis iš tikrųjų jam tinka.
Skirtumas nuo tradicinės mokymosi formos čia esminis: mokinys ne tik stebi ar atlieka pavienes užduotis, bet tampa darbo proceso dalimi. Darbas įmonėje aplinkoje stipriai veikia ir motyvaciją.
„Dirbdamas įmonėje ne tik mokaisi, bet ir jauti atsakomybę už tai, ką darai. Tai labai keičia požiūrį – atsiranda daugiau disciplinos ir aiškesnis supratimas apie profesiją“, – teigia Karolis Savickas, pridurdamas, kad net ir per trumpą laiką galima suprasti, ar norisi su šia sritimi sieti savo ateitį.
Kai matomas konkretus rezultatas, atsiranda aiškus ryšys tarp mokymosi ir vertės kūrimo. Tai ugdo atsakomybę, darbo drausmę ir profesinį požiūrį. Pameistrystė taip pat padeda aiškiau apsispręsti dėl karjeros.
„Kai mokaisi dirbdamas, viskas tampa daug aiškiau – matai visą procesą nuo pradžios iki rezultato. Tai padeda ne tik įgyti įgūdžių, bet ir apsispręsti dėl karjeros krypties“, – sako Maksimas Frolovas, pažymėdamas, kad tokia patirtis leidžia priimti labiau pagrįstą sprendimą dėl savo profesinio kelio.
Galimybė anksti įvertinti savo pasirinkimą leidžia išvengti klaidų ateityje.
Regiono kontekstas: galimybė likti
Šilutės kraštui itin svarbus jaunimo pasilikimo klausimas. Pameistrystė šioje vietoje tampa ne tik mokymo, bet ir regioninės politikos instrumentu. „Tai vienas iš būdų rengti specialistus pagal konkrečius vietos darbdavių poreikius“, – sako direktorė. Kai mokinys dar besimokydamas įsitvirtina vietos įmonėje, atsiranda galimybė tęsti darbą ir po mokslų. Tai mažina poreikį ieškoti galimybių kituose miestuose ar užsienyje ir stiprina regiono darbo rinką.
Vietos įmonėms pameistrystė suteikia galimybę aktyviai dalyvauti būsimų darbuotojų rengime.
„Pameistrystė mums yra galimybė parengti būsimą darbuotoją pagal savo darbo principus ir poreikius. Mokinys ateina į darbo vietą, mokosi iš karto dirbdamas ir kartu perima įmonės darbo kultūrą bei standartus“, – sako UAB „Stogdesta“ atstovas Mindaugas Juknius.
Trumpuoju laikotarpiu tai gali reikšti papildomą pagalbą kasdienėje veikloje. Tačiau ilgalaikė perspektyva – kur kas svarbesnė.
„Darbdaviams tai nėra tik trumpalaikė pagalba, nors ji taip pat jaučiama – pameistriai prisideda prie kasdienių darbų. Tačiau didžiausia vertė atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje, kai turi jau parengtą, įmonei pažįstamą ir lojalų darbuotoją“, – pabrėžia M. Juknius.
Mokinys, augantis konkrečioje darbo vietoje greičiau perima darbo kultūrą ir lengviau integruojasi į kolektyvą. Tai leidžia sumažinti adaptacijos laiką ateityje ir kuria lojalumo pagrindą. Verslas, įsitraukęs į pameistrystę, taip pat keičia savo požiūrį į profesinį mokymą – jis tampa ne teoriniu, o praktiškai orientuotu procesu.
„Per pameistrystės patirtį keičiasi ir pats verslo požiūris į profesinį mokymą – atsiranda daugiau įsitraukimo, supratimo ir aiškiai matosi, kad mokymas gali būti labai praktiškas, orientuotas į realius darbo rinkos poreikius“, – teigia M.Juknius.
Pameistrystė gali prisidėti prie kvalifikuotų specialistų trūkumo mažinimo regione. „Tai vienas iš būdų rengti specialistus pagal konkrečius vietos darbdavių poreikius“, – pakartoja direktorė.
Be to, ši forma gali būti svarbi ir mažinant jaunimo nedarbą ar socialinę atskirtį. Praktinis mokymasis, aiškus ryšys su darbo rinka ir reali atsakomybė stiprina pasitikėjimą savimi bei profesinį identitetą. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę darbo rinką ir stipresnį regiono ekonominį atsparumą.
Ateities perspektyva
Artimiausiais metais centre matomos aiškios plėtros galimybės: daugiau programų, daugiau socialinių partnerių ir daugiau laiko darbo vietoje.
Direktorės teigimu, ilgalaikė sėkmė įmanoma tik tada, kai švietimas, verslas ir regiono bendruomenė veikia išvien. Pameistrystė Šilutėje šiandien dar tik pradžia, tačiau kryptis jau aiški. Jei bus išlaikytas bendradarbiavimas, stiprinama partnerystė ir užtikrinama nuosekli parama, ši mokymosi forma gali tapti vienu svarbiausių veiksnių, stiprinančių regiono darbo rinką ir ekonominį gyvybingumą.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.
