Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, nors skaičiai kinta kasdien, šiuo metu apie 180 Palangos įmonių trūksta daugiau nei 200 darbuotojų. Net 50 darbdavių dar nėra sukomplektavę komandų vasaros sezonui Palangoje.
UŽT atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, trejų metų dinamika rodo, kad šiemet ir Klaipėdoje per penkis mėnesius daugiausiai registruota laisvų darbo vietų, palyginti su 2024 metais.
Siekdami prisivilioti darbuotojus, darbdaviai siūlo kelis šimtus eurų siekiančias premijas už atvestą draugą, nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą bei kitas naudas, tačiau jaunimas laikosi savo – nenori įsipareigoti visai vasarai, o jei nepatinka darbas arba yra per sunkus – leidžia sau į jį iš viso neateiti.
Nori dirbti tik mėnesį per vasarą
„Siekdamos išlaikyti darbuotojus iki pat rudens, įmonės siūlo premijas už išdirbtą visą vasaros sezoną. Tai ir vienas būdų išspręsti problemą – pastebime tendenciją, kad moksleiviai nori dirbti tik vieną mėnesį per vasarą (pavyzdžiui, liepą), o tada ilsėtis. Tuo tarpu didieji prekybos tinklai taiko rekomendacijų programas – už rekomenduotą ir sėkmingai įdarbintą draugą galima gauti premiją nuo 200 iki 600 eurų“, – komentuoja UŽT atstovė M. Jankauskienė.
Tačiau net ir papildomos naudos nekeičia tendencijų sezoninio darbo rinkoje. Šiais metais per penkis mėnesius (sausis-gegužė) Klaipėdos miesto savivaldybėje iš viso buvo pateikta 5970 laisvų darbo vietų, iš jų – 5540 neterminuotam įsidarbinimui ir 430 – terminuotam. Palangoje – 1078 laisvos darbo vietos, iš jų – 738 nuolatinės ir 340 terminuotos. Neringoje – 196 laisvos darbo vietos, iš jų – 52 neterminuotam ir 144 terminuotam darbui.
Praėjusius dvejus metus darbuotojų paieškos pikas Lietuvoje fiksuotas balandį-gegužę, kai sezoną pradeda ar jam aktyviai ruošiasi verslai, kurie įprastai intensyvesnę veiklą vykdo šiltuoju metų laikotarpiu, o šiemet darbuotojų komandos vasarai formuotos ir birželį.
„Taip yra todėl, kad kai kurios darbo pozicijos liko neužimtos. Pavyzdžiui, didžiausias kurortas Palanga plečiasi, daugėja maitinimo ir apgyvendinimo įmonių, todėl ir personalo paieškos tampa konkurencingesnės. Palanga šiuo laikotarpiu ypač išsiskiria pasiūlos ir paklausos nesuderinamumu: pavasarį-vasarą daugiau darbo pasiūlymų negu atitinkamo darbo ieškančių žmonių.
Kvalifikuotas darbo vietas užpildyti paprasčiau negu nekvalifikuotas, pavyzdžiui, administratoriaus vietą viešbutyje negu pardavėjo prekybos centre“, – komentuoja UŽT.
Konkuruoja su Palanga ir UŽT
Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas sako, kad sezoninių darbuotojų trūkumas – nuolatinė problema, kuri kasmet tik dar labiau aštrėja.
„Tikrai didelė problema, ne tik Palangai, bet ir Klaipėdai. Sezoninių darbuotojų labai trūksta, tie, kurie turi subūrę stabilią darbuotojų komandą, stengiasi žmones išlaikyti tam, kad jie dirbtų ir vasaros sezono metu, tad sezoniškumas uostamiestyje šioje srityje yra gerokai sumažėjęs.
O vasarą Palanga tampa mūsų konkurente. Ypač virtuvės darbuotojams Palangos verslininkai siūlo kosminius atlyginimus, neretai ir mokesčių galbūt vengdami, kad šie eitų dirbti į Basanavičiaus gatvę“, – sako J. Tubinas.
Nuolatinį darbą ir stabilų atlyginimą turintys virtuvės darbuotojai retai kada susivilioja tokiais gundymais, tačiau dalis darbuotojų į Palangą vis dėlto nubyra, komentuoja J. Tubinas.
Anot jo, tenka konkuruoti ir su UŽT, nes dalis darbuotojų dirba iki vasaros, o tuomet išeina iš darbo ir registruojasi UŽT bei gauna beveik atlyginimo dydžio nedarbo išmoką ir ramią, ilgą poilsio vasarą.
Pandemija pakeitė situaciją
„Jaunimas nenori dirbti juodo darbo. Tačiau yra ir kita priežastis – kažkas įvyko pandemijos metu. Pasaulyje įvykusi gastronominė krizė neaplenkė ir Lietuvos. Smarkiai sumažėjo maitinimo sektoriaus darbuotojų. Gali būti, kad jie tiesiog pakeitė profesiją, kažkur išvyko. Labai aiškiai pajutome, kad virėjų ir padavėjų darbo rinkoje po pandemijos trūksta dar labiau“, – įžvalga pasidalijo verslininkas.
Jam neteko girdėti, kad uostamiestyje darbuotojai už atvestą ir įdarbintą draugą būtų apdovanojami premijomis. Dažniau verslininkai darbuotojus bando prisivilioti kitomis papildomomis naudomis – nemokamu apgyvendinimu, lanksčiu darbo grafiku.
„Klaipėdos verslas stengiasi išlaikyti darbuotojus ištisus metus ir kuo mažiau orientuotis į sezoninius, Palangai yra sudėtingiau, nes ten yra maitinimo įstaigų, kurios veikia tik sezono metu ir jiems vasarą tenka rinkti komandą nuo nulio. Pas mus, Klaipėdoje, tokio didelio sezoniškumo nėra. Taip, papildomai žmonių vasarą tikrai reikia, bet kažkaip viskas susistyguoja. Įdarbiname ir imigrantus, tiesa, kol kas sezoniniuose darbuose jų nėra daug“, – sako J. Tubinas.
Didėja pasiūlymų įvairovė
Užimtumo tarnybos teigimu, šiuo metu pastebimos kelios ryškesnės tendencijos. Jaunimas yra būtent ta potencialių darbuotojų grupė, kuri vasarą daugiausiai ieško laikino pobūdžio darbų. Susidomėjimas sezoniniu darbu pajūryje buvo jaučiamas ne tik tarp vietinio jaunimo, bet ir tarp jaunuolių iš didesnių aplinkinių miestų, pavyzdžiui, Šiaulių, Alytaus, Vilniaus ir kt.
Tačiau dalis jaunimo pageidauja įsidarbinti, pavyzdžiui, tik liepos mėnesį, tačiau sezoniniame darbe darbdaviams labai svarbus tvirtas darbuotojo apsisprendimas ir galimybė dirbti visą sezono laikotarpį.
Dar viena ryškesnė šiųmetinė tendencija – didėjanti darbo pasiūlymų įvairovė: atsiranda ne tik įprastų sezoninių pozicijų, bet ir įdomesnių darbo vietų, pavyzdžiui, ieškoma viešosios tvarkos specialistų-kontrolierių, ambasadorių, pagalbinių vynuogyno darbuotojų, vandenlenčių parko operatorių ar vandens batutų parko administratorių.
Trūksta beveik 200 darbuotojų
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė „Vakarų ekspresui“ sako, kad šią vasarą situacija didžiausiame šalies kurorte ypač įtempta.
„Šiandien trūksta net 285 sezoninių darbuotojų. Ir ši problema kasmet tik didėja. Palanga – augantis kurortas. Daugėja įmonių, verslas orientuojasi į kokybę, svečių kasmet sulaukiame vis daugiau, tad didėja ir darbuotojų poreikis“, – sako L.Taučiūtė.
Anot jos, sudėtingiausia situacija yra su virtuvės darbuotojais, virėjais, jų padėjėjais.
Į rankas Palangos maitinimo įstaigose dirbantiems virėjams su darbo patirtimi mokami 2500-3000 eurų siekiantys atlyginimai, tačiau net ir tokios algos situacijos nekeičia – darbuotojų trūksta.
„Be patirties virtuvės darbuotojui mokama 1800-2000 eurų į rankas. Nemokamas apgyvendinimas, maitinimas – ir tai nekeičia situacijos. Trūksta ir kambarinių. Joms Palangoje siūloma nuo 950 iki 1200 eurų į rankas. Yra ir dar viena bėda – jaunų žmonių neatsakingumas. Jie neįvertina savo jėgų ir jau pirmosiomis darbo dienomis supranta, kad negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Kai kurie tiesiog ima ir neateina į darbą“, – pastebi L. Taučiūtė.
Ko ieško
UŽT duomenimis, šiemet Klaipėdos mieste labiausiai ieškomi pagalbiniai įvairių darbų darbininkai: virėjai, mokytojo padėjėjai, aplinkos tvarkytojai, socialiniai darbuotojai, mūrininkai, pardavėjai, virėjo padėjėjai, indų plovėjai, kambarių tvarkytojai, valytojai, padavėjai.
Palangoje labiausiai reikalingi kambarių tvarkytojai, valytojai, padavėjai, virėjai, viešojo administravimo specialistai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, pardavėjai, indų plovėjai, viešbučio registratoriai, virėjo padėjėjai, administratoriai ir kt.
Neringoje irgi panašus darbuotojų poreikis – reikia virėjų, kambarių tvarkytojų, padavėjų, indų plovėjų, pagalbinių virtuvės darbininkų, virėjo padėjėjų, pagalbinių įvairių darbų darbininkų, barmenų, picų kepėjų, viešbučio registratorių, virtuvės šefų.
