Sekite 15min Google
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš turimų lėšų galėtų išsilaikyti bent tris mėnesius. Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 34 proc. gyventojų finansinio rezervo pakaktų šešiems mėnesiams ar ilgiau, dar 21 proc. – nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pasak didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo, prieš keičiant darbą verta įsivertinti, kiek laiko būtų galima išsilaikyti be įprastų pajamų. Toks įsivertinimas padeda suprasti, kiek realios pasirinkimo laisvės žmogus turės, jei naujo darbo paieška užtruktų ilgiau nei planuota.
„Kai finansai spaudžia, natūralu pirmiausia žiūrėti, kaip greitai galima pradėti dirbti. Tokiu metu žmogus gali būti mažiau linkęs derėtis ar ilgai svarstyti, ar jam tinka grafikas, darbo pobūdis, komanda. Tai nereiškia, kad jis renkasi neapgalvotai. Tiesiog tuo metu svarbiausia tampa kuo greičiau turėti stabilias pajamas“, – teigia J.Kovas.
Jei finansinis rezervas leidžia neskubėti, anot jo, žmogus gali dalyvauti keliose atrankose, daugiau klausti apie siūlomą poziciją ir palyginti pasiūlymus. Tai padeda vertinti ne vien tai, kaip greitai galima pradėti dirbti, bet ir ar pasirinkta darbo vieta tiks ilgesniam laikui.
Didesnė pasirinkimo laisvė keičia ir derybas
J.Kovo teigimu, ne vienam atlyginimas išlieka vienu pagrindinių darbo pasirinkimo kriterijų. Tačiau, jei keli pasiūlymai finansiškai panašūs, daugiau reikšmės įgauna kitos sąlygos – darbo grafikas, lankstumas, aiškios atsakomybės, profesinio augimo galimybės, stabilumas ar organizacijos kultūra.
„Kai žmogus gali sau leisti pasiūlymui pasakyti „ne“, keičiasi ir pats derybų pokalbis. Tai nebūtinai reiškia prašymą mokėti daugiau. Vienam svarbu darbo dieną pradėti šiek tiek vėliau, kitam – dalį savaitės dirbti nuotoliu, dar kitam aktualios papildomos atostogų dienos. Todėl darbuotojui verta žinoti ne tik savo atlygio ribas, bet ir dėl kokių kitų sąlygų jis gali tartis“, – aiškina ekspertas.
Turint daugiau laiko sprendimui, pasak J.Kovo, verta ne tik derėtis, bet ir patikrinti, kiek konkretūs bei nuoseklūs yra darbdavio pažadai. Kandidatui pravartu palyginti, ar darbo skelbime, pokalbio metu ir galutiniame pasiūlyme nurodomos tos pačios sąlygos, išsiaiškinti realias atsakomybes ir darbo organizavimą. Jei kalbama apie lankstumą ar profesinį augimą, svarbu suprasti, ką tai reikš būtent siūlomoje pozicijoje.
„Žmogui, kuris turi iš ko rinktis, nebūtina pažadėti visko. Daug svarbiau nuo pradžių aiškiai pasakyti, kokia bus jo kasdienybė, ko iš jo tikimasi ir ką įmonė iš tiesų gali pasiūlyti. Kartais kandidatui svarbu dar prieš priimant sprendimą susitikti su būsimu vadovu ar komanda. Tokios konkrečios detalės pasitikėjimo sukuria daugiau nei bendri pažadai apie gerą atmosferą ar puikias karjeros galimybes“, – pabrėžia J.Kovas.
Pasak eksperto, toks aiškumas svarbus ir darbdaviui. Jei žmogus pasiūlymą priima pirmiausia todėl, kad jam būtina kuo greičiau atkurti pajamas, greitas „taip“ dar negarantuoja tvirto apsisprendimo. Sulaukęs labiau jo poreikius atitinkančio pasiūlymo, kandidatas gali persigalvoti dar prieš pirmąją darbo dieną arba netrukus po jos.
Finansinis rezervas gali pakeisti ir patį darbo paieškos laiką. Anot J.Kovo, dalis žmonių po ankstesnio darbo sąmoningai padaro pauzę prieš grįždami į darbo rinką.
„Kartais žmogui daugiau laisvės trumpam suteikia ir papildomos pajamos ar kitos finansinės įplaukos. Kai nėra būtinybės jau kitą savaitę pradėti naują darbą, galima kelioms savaitėms ar mėnesiui sustoti ir ramiau apsvarstyti, ko ieškoti toliau. Pats laisvas nuo darbo laikotarpis gyvenimo aprašyme nėra problema. Daug svarbiau, ar žmogus gali paaiškinti, kodėl tokią pauzę pasirinko ir su kokiu tikslu dabar grįžta į darbo rinką“, – sako J.Kovas.
Eksperto teigimu, svarbu, kad tokia pauzė turėtų aiškų tikslą. Jei ji nepadeda apsispręsti, o darbo paieška vis atidedama laukiant visus lūkesčius atitinkančio pasiūlymo, problema tampa ne pati pertraukos trukmė, o užsitęsęs neapsisprendimas.
