Pasak didžiausios personalo valdymo įmonės Baltijos šalyse „Biuro“ vadovo Jurgio Kovo, karjeros pokyčiai vyresniame amžiuje dažniausiai kyla iš kelių priežasčių – finansinių, emocinių ar vertybinių. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių sprendimą keisti darbą grindžia ne vien atlygiu ar pareigomis, o siekiu dirbti prasmingiau ir gyventi ramiau.
„Po daugelio metų vienoje srityje žmonės pradeda vertinti ne tik uždarbį, bet ir tai, kaip darbas dera su jų vertybėmis bei gyvenimo būdu. Vieniems svarbu sumažinti įtampą, daugiau laiko skirti šeimai ar pomėgiams, kiti pagaliau ryžtasi išbandyti sritį, kuri visada domino, bet anksčiau atrodė nepasiekiama“, – sako J.Kovas.
Anot jo, toks pokytis nėra impulsyvus. Dažniausiai tai ilgai brandintas sprendimas, kai žmogus aiškiau supranta, ko nori iš profesinio gyvenimo. „Tai ne žingsnis atgal, o natūralus perėjimas į naują etapą – kai darbas tampa ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir būdu gyventi pagal savo ritmą bei vertybes“, – pabrėžia ekspertas.
Didžiausias barjeras – ne rinka, o abejonės savimi
Didžiausias iššūkis, pasak J.Kovo, slypi ne darbo rinkoje, o žmogaus galvoje. Po keturiasdešimties daugelis bijo pradėti iš naujo – kyla klausimų, ar pavyks prisitaikyti prie pokyčių, ar darbdaviai bus atviri, ar užteks žinių naujoje srityje. Tačiau, anot eksperto, amžius nėra kliūtis – viską lemia požiūris ir nusiteikimas mokytis.
„Tą akivaizdžiai matome kasdien – motyvuotas žmogus, turintis noro tobulėti, gali labai greitai įsitvirtinti naujoje srityje, nes atsineša brandą, atsakomybės jausmą ir sukauptą profesinę patirtį“, – sako jis.
Ekspertas pabrėžia, kad karjeros pokyčio planavimas turėtų prasidėti nuo savęs pažinimo – aiškaus supratimo, kas svarbu ir ką žmogus jau moka. „Dažnai žmonės nustemba pamatę, kiek universalių įgūdžių turi: vadovavimo, komandinio darbo, bendravimo, atsakomybės. Tai gebėjimai, vertinami beveik visose srityse. Todėl vietoj to, kad galvotume, jog reikia viską pradėti nuo nulio, verta įsivertinti, ką galima perkelti iš ankstesnės patirties“, – pataria J.Kovas.
Vienas praktiškiausių būdų įveikti šias abejones – išbandyti laikiną darbą. „Tokia patirtis leidžia pasitikrinti save naujoje srityje be ilgalaikių įsipareigojimų, įgyti naujų žinių, užmegzti ryšių ir pamatyti, ar pasirinkta kryptis iš tiesų tinka. Laikinas darbas dažnai tampa tramplinu į nuolatinį įsidarbinimą – žmonės ne tik atranda naujas sritis, bet ir atgauna pasitikėjimą savimi. Tai tarsi praktinis būdas patikrinti, ar pokytis teisingas“, – sako J.Kovas.
Darbo rinka keičiasi – svarbiausia įgūdžiai, ne amžius
Ekspertas pastebi, kad požiūris į brandesnius darbuotojus po truputį, bet užtikrintai keičiasi. Vis daugiau įmonių atsisako stereotipų ir renkasi įgūdžiais grįstą atranką – kai svarbiausia ne kandidato amžius ar ilgametės pareigos, o tai, ką jis iš tikrųjų moka ir kokią vertę gali sukurti komandai.
„Darbdaviai vis dažniau supranta, kad žmogaus vertę lemia ne skaičius dokumente, o smalsumas, atvirumas naujovėms ir noras tobulėti. Kai šių savybių netrūksta, patirtis tampa privalumu, o ne apribojimu“, – sako J.Kovas.
Pasak eksperto, šiuolaikinėje darbo rinkoje vis svarbesnis tampa įgūdžiais grįstas požiūris – kai sprendimai priimami pagal tai, ką žmogus moka ir kokią vertę gali sukurti komandai.
„Svarbiausia, ką kandidatas gali pasiūlyti šiandien – kokias žinias, patirtį ar požiūrį atneša į organizaciją. Kai vertiname žmones pagal kompetencijas, o ne išankstines nuostatas, įdarbinimo procesas tampa objektyvesnis, o komandos – stipresnės“, – teigia J.Kovas.
J.Kovas pabrėžia, kad šiuolaikinė darbo rinka sparčiai keičiasi – tiek darbuotojai, tiek darbdaviai tampa atviresni naujoms patirtims, mokymuisi ir profesiniams pokyčiams. Vis dažniau sėkmę lemia ne ilgametė karjera vienoje srityje, o gebėjimas nuolat mokytis, prisitaikyti ir išlikti atviram naujoms galimybėms.
