Tai ypač aktualu darbuotojams, kurių darbas nėra atliekamas vienoje pastovioje darbo vietoje: vairuotojams, kurjeriams, technikams, montuotojams, statybų, remonto, aptarnavimo, priežiūros, serviso, lauko darbų ar kitų panašių sričių darbuotojams.
Tačiau svarbu suprasti vieną esminį dalyką: teisė į papildomas atostogas atsiranda ne vien dėl pareigų pavadinimo, o dėl faktiškai atliekamo darbo pobūdžio.
Ką sako Darbo kodeksas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojams papildomos atostogos suteikiamos, be kita ko, už ypatingą darbų pobūdį. Konkrečią tokių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
Pagal Vyriausybės patvirtintą Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašą, darbuotojams, kurių darbas ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos, yra:
kilnojamojo pobūdžio,
atliekamas kelionėje,
atliekamas lauko sąlygomis,
arba susijęs su važiavimais,
suteikiamos 2 papildomos darbo dienos kasmetinių atostogų.
Pasak R.Joskaudienės, svarbu tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. DK 144 str. 8 d. numatyta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą buvo panaikinta. Tačiau tai, pasak jos, nereiškia, kad panaikinta darbuotojo teisė į papildomas atostogas už ypatingą darbų pobūdį, jeigu jis atitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto aprašo sąlygas.
„Paprastai tariant: jeigu darbuotojo darbas didelę metų darbo laiko dalį vyksta ne stabilioje darbo vietoje, o judant, važiuojant, dirbant objektuose, kelionėje ar lauke, gali atsirasti teisė į papildomas atostogas“, – teigė teisininkė.
Tai nėra „premija“ ir ne darbdavio gera valia
Anot R.Joskaudienės, šios 2 darbo dienos nėra motyvacinė premija, dovana ar papildomas darbdavio pasirinkimas. Jeigu darbuotojas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, tai yra darbo teisės garantija.
„Kitaip tariant, klausimas neturėtų būti: „Ar darbdavys nori suteikti?“
Teisingas klausimas yra: „Ar pagal faktiškai atliekamą darbą darbuotojas atitinka sąlygas?“, – pažymėjo R.Joskaudienė.
Ką reiškia „ne mažiau kaip pusę darbo laiko per metus“?
Tai, anot R.Joskaudienės, labai svarbi sąlyga. Nepakanka, kad darbuotojas kartais išvyksta į objektą, vieną kitą dieną dirba lauke ar retkarčiais važiuoja pas klientus.
„Vertinama, ar toks darbo pobūdis sudaro ne mažiau kaip 50 procentų viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos.
Todėl praktikoje labai svarbu tinkamai dokumentuoti darbo pobūdį: darbo grafikus, darbo laiko apskaitą, maršrutus, užduotis, objektus, kelionės lapus, užsakymus, pareigybių aprašymus, darbo sutarties sąlygas ir kitus dokumentus, kurie parodo, kaip darbas iš tikrųjų organizuojamas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pareigų pavadinimas dar ne viską lemia
Beje, du darbuotojai gali turėti panašų pareigų pavadinimą, bet jų situacija teisiškai gali būti skirtinga.
„Pavyzdžiui, vienas vadybininkas gali dirbti beveik visą laiką biure, o kitas – didžiąją darbo laiko dalį važinėti pas klientus. Vienas technikas gali dirbti dirbtuvėse, o kitas – kasdien vykti į objektus. Vienas darbuotojas gali kartais išvykti į komandiruotę, o kito darbo esmė gali būti nuolatinis judėjimas tarp skirtingų vietų“, – kalbėjo R.Joskaudienė.
Todėl vertinamas ne vien pareigybės pavadinimas, o realus darbo pobūdis.
Nepainiokime su komandiruote
Kilnojamojo pobūdžio darbas, darbas kelionėje ar darbas, susijęs su nuolatiniais važiavimais, nėra tas pats, kas įprasta komandiruotė.
„Jeigu darbuotojo darbo sutartyje ar faktiškai susiklosčiusioje darbo organizavimo tvarkoje pats darbas yra kilnojamojo pobūdžio, tokie važiavimai dažnai yra ne išimtinis pavedimas, o pati darbo funkcijos esmė“, – teigė R.Joskaudienė.
Ši riba praktikoje, pasak jos, labai svarbi, nes nuo jos priklauso ir darbo apmokėjimo, ir dienpinigių, ir socialinių garantijų, ir atostogų klausimai.
Kaip skaičiuojamos šios atostogos?
Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę ir jam priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, o jo darbas atitinka ypatingo darbų pobūdžio sąlygas, jam gali priklausyti 20 + 2, t. y. 22 darbo dienos atostogų.
Šios papildomos dienos gali būti suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis arba atskirai, jeigu dėl to susitaria darbuotojas ir darbdavys. Jeigu susitarimo nėra, jos paprastai suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis.
Ką turėtų padaryti darbuotojas?
Darbuotojui verta pasitikrinti:
ar darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme nurodytas kilnojamasis darbo pobūdis, darbas kelionėje, lauko sąlygomis ar su važiavimais susijęs darbas;
ar faktiškai toks darbas sudaro ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus;
ar darbdavys tinkamai apskaito ir suteikia papildomas atostogas;
ar darbo laiko ir darbo vietos dokumentai atitinka realią situaciją.
Jeigu kyla ginčas, svarbiausia yra ne bendras pasakymas „aš daug važinėju“, o įrodymai, kiek darbo laiko faktiškai buvo dirbama tokiomis sąlygomis.
Ką turėtų padaryti darbdavys?
Darbdaviui rekomenduotina iš anksto aiškiai susitvarkyti dokumentus: darbo sutartis, pareigybių aprašymus, darbo laiko apskaitą, vidaus tvarkas, atostogų apskaitą.
Netinkamai neįvertinus darbuotojo darbo pobūdžio, vėliau gali kilti darbo ginčų dėl nepanaudotų atostogų, kompensacijos už jas, netinkamos apskaitos ar darbuotojo teisių pažeidimo.
Darbo teisėje formalumai svarbūs, bet dar svarbiau – ar jie atitinka realybę.
Pabaigai
Pasak R.Joskaudienės, papildomos 2 darbo dienos gali atrodyti nedaug. Tačiau darbuotojui tai yra realus poilsio laikas, o darbdaviui – pareiga tinkamai organizuoti darbo santykius.
Teisingas atostogų suteikimas, anot teisininkės, nėra tik buhalterinis klausimas. Tai, jos teigimu, darbuotojo sveikatos, poilsio, sąžiningo darbo santykio ir teisinio aiškumo klausimas.
Jeigu darbas nuolat vyksta kelyje, objektuose, lauke ar važinėjant – verta pasitikrinti, ar darbuotojui nepriklauso papildomos atostogos.
