Prasmė svarbiau nei atlyginimas
Aktyvacija, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 festivalio lankytojų, atskleidė kaip keičiasi darbuotojų lūkesčiai darbe. Jei anksčiau buvo įprasta manyti, kad atlyginimas yra svarbiausias motyvatorius, šiandien akivaizdu, jog žmonėms labiausiai rūpi atliekamo darbo kuriama prasmė. Net 4 iš 10 festivalio dalyvių pabrėžė, kad darbas turi įkvėpti ir turėti aiškią vertę – ne tik organizacijai, bet ir visuomenei.
Net 4 iš 10 festivalio dalyvių pabrėžė, kad darbas turi įkvėpti ir turėti aiškią vertę
Ši tendencija dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis skatinti tvarią ekonomiką, kurioje žmogaus gerovė ir socialinė atsakomybė tampa tokia pat svarbi, kaip ir ekonominis augimas. Veiksmų planai, kaip Europos socialinių teisių ramstis, primena, kad darbas turėtų užtikrinti ne tik pajamas, bet ir orumą bei prasmingą įsitraukimą.
Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas ir augimas – naujieji prioritetai
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra festivalio dalyvių buvo minimas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Atrodo, ši tema šiandien tampa tokia pat reikšminga kaip ir profesiniai pasiekimai.
Vis daugiau žmonių nebenori būti tik savo pareigų įkaitai – jie trokšta būti ir tėvais, ir draugais, ir kūrėjais, turėti laiko poilsiui bei saviraiškai. Tai rodo platesnę visuomenės nuostatų kaitą: darbas nebelaikomas aukščiausia gyvenimo prasme, veikiau – viena iš sričių, kuri turi derėti su kitomis. Iš čia kyla ir nauji darbdavių iššūkiai: kaip sukurti tokią aplinką, kurioje karjeros tikslai galėtų darniai sutilpti šalia asmeninių poreikių, neatsisakant nė vieno iš jų.
Šalia to, vis ryškiau matomas ir kitas lūkestis – nuolatinis mokymasis. Žmonės nebenori stovėti vietoje, atlikti užduotis mechaniškai; jie siekia augti kartu su organizacija, o ne būti tik „darbo rankomis“.
Europos Sąjunga atsižvelgia į šias pastebimas piliečių nuostatas: iniciatyvomis kaip Įgudžių sąjunga siekiama, kad mokymasis visą gyvenimą taptų prieinamas visiems ir taptų ne tik galimybe, atveriančia duris profesinei sėkmei, bet ir leistų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, kuriame vis svarbesnia vertybe tampa gebėjimas prisitaikyti ir keistis.
Ateities įgūdžiai – kritinis mąstymas ir bendravimas
Klausimas, kokių įgūdžių reikės ateities darbo rinkoje, tapo savotišku testu festivalio dalyviams. Didžioji dauguma svarbiaisais įgūdžiais įvardijo kritinį mąstymą ir gebėjimą komunikuoti – įgūdžius, kurie padeda atsirinkti informaciją, argumentuotai diskutuoti ir priimti sprendimus.
Įdomu, kad technologiniai gebėjimai – programavimas ar skaitmeniniai įrankiai – nors ir svarbūs, liko antrame plane. „Kritinis mąstymas yra svarbiausias ateities įgūdis, nes be jo nebetenka reikšmės, kaip gerai įvaldai kitus įgūdžius“, – sakė viena dalyvė.
Kritinis mąstymas yra svarbiausias ateities įgūdis.
Toks požiūris atliepia ir platesnes Europos Sąjungos kryptis. Pastaraisiais metais Europos Komisija vis dažniau pabrėžia, kad sėkmingai ateities ekonomikai neužtenka vien technologinių inovacijų – lygiai taip pat svarbu ugdyti žmogiškuosius gebėjimus, kurie padeda kurti pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą, užtikrina atsparumą dezinformacijai ir stiprina demokratijos kokybę.
Darbo kultūra keičiasi ir Lietuvoje
Nors apie 90 % stendo lankytojų teigiamai vertino savo darbo ir gyvenimo balansą, viešojo sektoriaus atstovai ar švietimo, meno srityje dirbantys žmonės dažniau skundėsi pervargimu ir nesubalansuotu grafiku.
Tendencija akivaizdi: darbuotojai nebenori vien tik „išdirbti valandų“. Jie tikisi, kad darbas bus ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir erdvė savirealizacijai, augimui bei prasmės paieškoms. Toks požiūris artimas ir Europos Sąjungos vizijai. Veiksmų planai, kaip, kaip Europos socialinių teisių ramstis, primena, kad derinant darbą su asmeniniu gyvenimu laimi ne tik darbuotojas, bet ir visa visuomenė: ilsėdamasis žmogus tampa kūrybingesnis, atviresnis naujovėms ir labiau pasirengęs prisidėti prie bendro gėrio.
Galima sakyti, kad Lietuvoje po truputį formuojasi nauja darbo kultūros samprata – tokia, kurioje prasmė ir asmeninis gyvenimas tampa ne mažiau svarbūs nei atlyginimas ar karjeros laiptai. Ir nors kelias dar ilgas, kryptis aiški: mes judame link europietiškos darbo aplinkos vizijos, kurioje darbas dera su gyvenimu, o ne jį nustelbia.
ES vizija ir tikslas – žmogiškesnė darbo rinka
ES įsitraukimas į Vilniaus festivalį atskleidė tai, ką jau kurį laiką akcentuoja ir Europos Sąjunga: darbo rinka negrįžtamai keičiasi. Nuo atlyginimų ir darbo vietų skaičiaus vis daugiau svarbos įgauna įgūdžių atnaujinimas, prasmingos užduotys bei lankstumas darbe.
ES investicijos į programas, kurios skatina mokymąsi visą gyvenimą, paramą darbuotojų perkvalifikavimui ar lyčių lygybės užtikrinimą darbo rinkoje, rodo, kad šios vertybės nebėra vien gražūs žodžiai. Jos tampa realiomis kryptimis, formuojančiomis mūsų kasdienybę.
Tad ir darbdaviams, ir darbuotojams aktyvacija festivalyje tapo priminimu: ateities darbas bus ne vien apie technologijas ar produktyvumą. Jis bus apie žmones, jų santykius, vertybes ir gebėjimą išlaikyti balansą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo.
Daugiau informacijos apie tai, kaip Europos Sąjunga saugo darbuotojų teises ir suteikia naujų galimybių ir kitos informacijos, galite rasti iniciatyvos „Let’s Make It Work“ svetainėje.
