Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Biokuro aukso puodas: mūšis dėl milijonų persikėlė į Seimą

Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Biokuro rinkoje plaukioja didžiuliai pinigai.
Šaltinis: 15min
0
A A

Seimas antradienį pritarė Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisų projektui, kuriuo numatoma, kad šilumos tiekėjai biokurą įsigytų pirmiausia biržoje, tačiau kova dar nebaigta. Su didžiausiais biokuro gamintojais susijusi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Seimo narius atakuoja laiškais, kuriuose bando įrodyti, jog prekyba biržoje ne sumažins, o tik padidins kainas. Biržos atstovus tokie teiginiai itin stebina.

Pataisomis, kurioms antradienį pritarė Seimas, siūloma nustatyti, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalėtų teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį: 2014 m. – ne mažiau kaip 10 procentų; 2015 m. – ne mažiau kaip 50 procentų; 2016 m. ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų.

Ši nuostata itin nepatinka Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai (LŠTA), siejamai su koncernu „Icor“, kurio valdoma bendrovė „Bionovus“ dominuoja biokuro rinkoje ir priešinasi ketinimams prekybą biokuru vykdyti ne tiesioginiais sandoriais, o tik per biržą.

LŠTA siekia pakeisti Seino narių nuomonę iki galutinio įstatymo priėmimo. Trečiadienį įstatymo pataisas ir pateiktas pastabas svarsto Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

LŠTA: birža ne padeda, o kenkia

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas prieš įstatymo pataisų svarstymą Seime išsiuntinėjo laišką Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetams, Seimo Energetikos komisijai, Vyriausybei ir Valstybinei kainų energetikos komisijai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Stasiūnas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytautas Stasiūnas

LŠTA bando įrodyti, kad Lietuvos biokuro sektoriuje „privalomai diegiama“ energijos išteklių birža yra ydinga ir nė iš tolo neprimena ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje sėkmingai veikančių kitų energijos išteklių – gamtinių dujų ir elektros – biržų.

LŠTA pateikia tokius argumentus: biokuro biržoje nėra vieningos prekybos aikštelės, vieningos trasnportavimo sistemos, kiekvienu atveju organizuojamas atskiras aukcionas, dėl to to formuojasi skirtingos kainos, neveikia vieninga atsiskaitymų sistema.

LŠTA bando įrodyti, kad Lietuvos biokuro sektoriuje „privalomai diegiama“ energijos išteklių birža yra ydinga ir nė iš tolo neprimena ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje sėkmingai veikančių kitų energijos išteklių – gamtinių dujų ir elektros – biržų.

LŠTA tikina, kad vykdant prekybą per biržą kyla daug ginčų dėl biokuro kokybės, jis dažnai neatitinka kokybės reikalavimų.

Taip pat tikinama, kad biokuro birža nesprendžia kuro tiekimo patikimumo klausimų, todėl nėra garantijų, kad kuro bus pakankamai tuomet, kai jo labiausiai reikės.

Todėl LŠTA tikina, kad pats geriausias būdas pirkti biokurą ne per biržą o per tiesioginius kontraktus. Ir pirmena, kad Lietuvoje kuriama biokuro birža neturi analogų Europoje.

LŠTA pirmiausia siūlo sukurti centralizuotą biokuro logistikos sistemą, bet vis tiek laikosi nuomonės, kad šalia biržos, kaip ir elektros ar dujų rinkose, turėtų išlikti ir ilgalaikiai tiesioginiai kontraktai.

LŠTA siūlo atsisakyti reikalavimo 2015 m. biržoje pirkti biokuro ne mažiau kaip 50 procentų, o 2016 m. ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų. Asociacija siūlo įstatyme numatyti, kad 2015 m. per biržą būtų perkama 30 proc., o 2016 m. – ne mažiau 50 proc. biokuro.

„Baltpool“: LŠTA argumentai stebina

Biržos atstovai stebisi LŠTA argumentais ir teigia, jog neilga biržos veiklos istorija parodė, kad ji yra naudingas instrumentas mažinant biokuro kainas.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Baltpool“  generalinė direktorė Laura Žalaitė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./„Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė

Kai kuriais 2014 metų mėnesiais biržoje biokuras pirktas daugiau kaip 100 Lt/tne (arba iki 17 proc.) pigiau nei pagal dvišales sutartis.

„Stebina LŠTA jau ne pirmą kartą įvairioms institucijoms platinamas laiškas, kuriuo siekiama sukelti visuomenės abejones dėl praktikoje išbandyto ir jau veikiančia prekybos biržoje proceso. Net palyginti neilgas „Baltpool“ biokuro biržos veiklos etapas rodo, jog biokuro birža yra labai naudingas instrumentas šilumos gamintojams, padėjęs sumažinti biokuro kainas“, – teigia energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinės direktorė Laura Žalaitė.

Ne vienas biokuro biržoje užsiregistravęs pirkėjas jau 2014 metais joje pirko daugiau nei 10 proc. (įstatymo numatytas minimumas) viso sunaudojamo biokuro. Kai kuriais 2014 metų mėnesiais biržoje biokuras pirktas daugiau kaip 100 Lt/tne (arba iki 17 proc.) pigiau nei pagal dvišales sutartis.

Vien paskutinio aukciono (2014-12-09) metu 2015 metų gruodžiui ir sausiui pirkto biokuro kaina svyravo nuo 537 iki 600 Lt/tne, kai praėjusį šildymo sezoną atitinkamu laikotarpiu katilinės pagal dvišales sutartis už biokurą mokėjo 682 Lt/tne (gruodį) ir 707 lt/tne (sausį) (Kainų komisijos duomenys).

„Manau, jog LŠTA siūlymas sukurti biokuro perdavimo sistemos operatorių (centralizuotą logistiką) reiškia, kad siūloma sukurti valstybinį biokuro transporto monopolį su 300 vilkikų. Toks reikalavimas reikalautų šimtamilijoninių investicijų ir apkrautų visą biokuro sektorių jo išlaikymo kaštais. Be to, tokios centralizuoto valstybinės autotransporto struktūros laisvose pasaulio rinkose nėra.

Centralizuota logistika egzistuoja tik elektros ir dujų rinkose, nes jų transportavimo linijos yra labai brangios ir nelogiška kiekvienam tiekėjui ar pirkėjui statyti nuosavą dujotiekį ar elektros liniją. Visų kitų biržose parduodamų produktų – anglies, agrokultūrų, metalų – sektoriuose nėra vieno valstybinio transportavimo operatoriaus“, – teigia L.Žalaitė.

Anot jos, tikrovės neatitinka teiginiai, esą negalima kontroliuoti per biržą perkamo biokuro kokybės.

„Visi kokybės bei transportavimo reikalavimai yra sureguliuoti ir nuolat stebimi operatoriaus. Pagal dalyvių biržos prekybos sistemoje deklaruotus duomenis matyti, kad vos keletas procentų biokuro buvo pristatyti su reikšmingais kokybės nukrypimais. Tai įprasta praktika biokuro sektoriuje. Už tai pardavėjams buvo pritaikytos realios baudos, o pirkėjai mokėjo mažiau“, – teigia L.Žalaitė.

„Baltpool“ vadovė teigia, kad biokuro birža naudinga ne tik pirkėjams, bet ir pardavėjams. Anot jos, už biržos ribų stambiausias biokuro tiekėjas Lietuvoje užima beveik 45 proc. rinkos, kai biokuro biržoje, kur visi gali laisvai konkuruoti kaina, didžiausias dalyvis užima tik 22 proc. prekybos apimčių.

Vieno lizdo paukščiai

Tas stambiausias biokuro tiekėjas Lietuvoje yra bendrovė „Bionovus“, priklausanti koncernui „Icor“, kurio poziciją atspindi LŠTA.

LŠTA Tarybai dar neseniai vadovavo koncerno „Icor“, su kuriuo susijusios įmonės ir gamina šilumą, ir prekiauja biokuru, vadovas Andrius Janukonis. Tačiau lapkričio 20 d. jis pasitraukė iš pareigų esą dėl užimtumo, nes plečia koncerno veiklą užsienyje. Tačiau jau kitą dieną pasirodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas, kad A.Janukonio bei kitų su juo susijusių asmenų byla perduodama teismui.

Kitos su A.Janukoniu susijusios bylos dar tiriamos. Pareigūnai bando įrodyti įtarimus, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kaina galėjo būti dirbtinai didinama įsigyjant kurą, naudojamą šilumos gamybai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Janukonis su žmona Živile
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Andrius Janukonis su žmona Živile

„UAB „Bionovus“, perparduodama biokurą „Vilniaus energijai“, vien tiktai per 2007-2011 m. uždirbo 53 mln. Lt pelno.

FNTT 2012 m. skelbė, kiek pelno iš „Vilniaus energijai“ tiekiamo biokuro uždirbo „Bionovus“.

„UAB „Bionovus“, perparduodama biokurą „Vilniaus energijai“, vien tiktai per 2007-2011 m. uždirbo 53 mln. Lt pelno. Grynojo pelno. Tas pelnas – žinote, kas jį sumokėjo. Sumokėjo Vilniaus miesto šilumos vartotojai“, – tuomet delfi.lt sakė FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

„Bionovus“ įsigalėjimą biokuro rinkoje yra viešai pasmerkusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matome, kad formuojasi monopolis ir biokuro rinkoje – tai „Bionovus“, – vasarį pareiškė valstybės vadovė.

Didžiausi „Bionovus“ klientai – „Dalkia“ priklausančios „Litesko“ (įvairiuose miestuose turinti 8 filialus) ir „Vilniaus energija“. Dalį sunaudojamo biokuro „Bionovus“ tiekia didžiausiam šalyje biomasės vartotojui – Mažeikių šilumos tinklams.

Tai, kad „Bionovus“ laimi viešuosius „Dalkia“ priklausančių įmonių konkursus, neturėtų stebinti. „Icor“ yra netiesiogiai susijusi su „Vilniaus energija“, šio koncerno akcininkai yra ir bendrovių „Vilniaus energija“ bei „Dalkia Lietuva“ vadovai.

Biokuro rinkoje trūksta skaidrumo

Šių metų rugsėjį paskelbta pirmą kartą Lietuvoje atlikta biokuro gamyba ir tiekimu užsiimančių įmonių vadovų apklausa atskleidė, jog net pusės rinkos dalyvių vertinimu ši rinka yra neskaidri.

Visuomenės nuomonių tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ rugpjūčio mėnesį apklausė daugiau nei 100 įmonių, Lietuvoje užsiimančių biokuro žaliavų tiekimu ir gamyba, vadovų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Biokuras

Pasak tyrimą inicijavusios biokurą gaminančios bendrovės „Energovia“ direktoriaus Edmundo Radavičiaus, apibendrinti apklausos rezultatai rodo, jog daugiau nei pusė biokuro rinkos dalyvių yra priversti dirbti neskaidrioje aplinkoje (tam pritarė 51 proc. respondentų). Tikėtina, jog realus šešėlio dydis yra dar didesnis, nes telefoninėse apklausose ne visi verslininkai atvirauja apie savo verslo problemas.

Apklausos dalyviai dažniausiai pasitaikančia neskaidraus verslo praktika biokuro rinkoje nurodė rinkos monopolisto diktatą nustatant tiekimo sąlygas.

Apklausos dalyviai dažniausiai pasitaikančia neskaidraus verslo praktika biokuro rinkoje nurodė rinkos monopolisto diktatą nustatant tiekimo sąlygas (41 proc.) ir sutartų atsiskaitymų terminų nesilaikymą (16 proc.). Taip pat minėti pažeidimai nesilaikant aplinkosaugos taisyklių, apskaitant biokuro žaliavos kiekį, įdarbinant ir apskaitant darbuotojus.

„Dominuojančių rinkos dalyvių diktatas žaliavos tiekėjams ir šilumos gamintojams griauna natūralią rinkos konkurenciją, didina kainą galutiniams vartotojams (pagal VKEKK duomenis, dominuojančio biokuro tiekėjo pardavimo kaina yra net 19,5 proc. didesnė už vidutinę kitų rinkos dalyvių kainą). Ilgu laikotarpiu tai kelia grėsmę ir visai biokuro rinkai, nes jos ateitis tampa sunkiai prognozuojama“, – sakė „Energovia“ vadovas.

informacija
BALTPOOL, UAB
Vadovas: Andrius Smaliukas Darbuotojų sk.: 12 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką