Ukrainos, Rusijos ir Europos Sąjungos atstovai antradienį susėdo prie derybų stalo dėl rusiškų dujų tiekimo ir tranzito per Ukrainą. Tarpininko vaidmens ėmėsi Berlynas, ilgai neigęs projekto „Nord Stream 2“ politinę pusę, tačiau galiausiai įsipareigojęs užtikrinti, kad dėl šio projekto Ukraina nebus apeita ir nepatirs nuostolių. Vokietijos atstovas po derybų reiškė viltį, kad pavyks suderinti interesus ir užtikrinti, jog tranzitas per Ukrainą būtų tęsiamas.
Vokietijos ministras tikina, kad tranzitą per Ukrainą būtina užtikrinti dėl augančio dujų poreikio, neatsižvelgiant į Rusijos–Vokietijos dujotiekio statybas.
Europos Sąjungos mediatorius susitikimą vadina svarbiu pirmuoju žingsniu, kurį esą svarbu pradėti „teisinga“ koja ir kurti tarpusavio pasitikėjimą, kurio iki šiol trūko.
Tačiau Maskvos polinkis naudotis energetika kaip geopolitikos svertu akivaizdus ir Kijevui, ir Briuseliui.
Skeptikai derybų pradžią kritikuoja – esą nieko konkretaus nesutarta, tačiau derybininkai tvirtina, kad vien jau Maskvos ir Kijevo susodinimas prie vieno stalo ir pažadas derėtis ateityje – pergalė.
Pirmadienį Helsinkyje susitikę Amerikos ir Rusijos vadovai taip pat aptarė rusiškų dujų tranzitą į Europą. Vladimiras Putinas patikino, kad Rusija pasirengusi tęsti tranzitą ir pratęsti besibaigiančią tranzito sutartį, bet tik tuo atveju, jei Stokholmo arbitražo teismas priims Maskvai palankų sprendimą. Donaldas Trumpas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos stiprins konkurenciją Europos energetikos sektoriuje.
