Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva plaukia dyzelino jūroje, todėl benziną tenka pardavinėti JAV

Degalai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Degalai
Šaltinis: 15min
12
A A

Jau daugelį metų Lietuvoje auganti suvartojamo dyzelino dalis benziną ir suskystintas dujas stumia iš rinkos – dyzelinas sudaro beveik 8 iš 10 litrų suvartojamų degalų, kai benzinui tenka 1,3 litro. Ministerijų nuomone, ekologiškai taršesnio kuro – dyzelino – vartojimas Lietuvoje nėra skatinamas. Tuo tarpu „Orlen Lietuva“ pagaminto benzino neturi kur dėti – veža į JAV.

Lietuvoje kasmet sparčiai stiebiasi degalų akcizo surinkimas, tačiau didžiąją dalį jo sudaro vien tik mokesčiai už dyzeliną.

Per keturis šių metų mėnesius už degalus surinkti akcizai siekia 218,7 mln. eurų, ir tai yra 5,2 proc. daugiau nei prieš metus, 16 proc. daugiau nei 2015 m., ir net perpus daugiau nei 2013 m.

Degalų pardavimai augo lėčiau – nuo 2013 m. jie pasistiebė 35 proc. ir siekė 656 milijonus litrų per keturis mėnesius. Ryškiausią augimą – 41 proc. – pademonstravo dyzelino pardavimai, tuo tarpu benzino pardavimai augo 7,6 proc, o dujų – nesikeitė.

Pardavimų neskatina

Finansų ministerija ir Susisiekimo ministerija atsakomybės dėl degalų vartojimo politikos kratosi ir bado viena į kitą pirštais.

„Šis klausimas susijęs su Susisiekimo ministerijos kompetencija“, – į 15min klausimą, ar toks degalų vartojimo balansas yra racionalus, atsakė Finansų ministerija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalinė Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalinė Vilniuje

Tuo tarpu Susisiekimo ministerija aiškina, kad vartojimą lemia akcizai, o juos nustato Finansų ministerija.

„Pažymėtina, kad Lietuvoje nėra skatinamas dyzelino vartojimas. Ministerijos nuomone, šalies gyventojai labiau renkasi dyzelinius automobilius, nes šie sunaudoja mažiau degalų, be to, dyzelinas yra pigesnis. Atkreipiame dėmesį, kad degalų kainas reguliuoja rinka, kainai taip pat turi įtakos akcizų dydžiai, kuriuos nustato mokesčių politiką šalyje formuojanti Finansų ministerija“, – Susisiekimo ministerijos poziciją pateikė Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Filmanavičienė.

Svarsto „įvairias galimybes“

Metų pradžioje Vyriausybės priemonių plane buvo įtrauktas ir naujas dyzelino mokestis, tačiau netrukus jis buvo išbrauktas, o finansų ministras Vilius Šapoka jį pavadino gandu.

„Kaip jau ne kartą esame minėję, jokių naujų mokesčių įvedimo nesvarstome – dyzelino taip pat“, – tikina Finansų ministerija.

Tačiau pridūrė, kad įvairios galimybės yra svarstomos.

„Įvairios galimybės šiuo metu svarstomos, analizuojamos. Visi siūlymai, susiję su mokestiniais pakeitimais, įskaitant dėl pokyčių degalų akcizų dydžiuose, visuomenei bus pristatyti artimiausiu metu“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.

Tačiau paskelbus naujus mokestinius pakeitimus, paaiškėjo, kad ketinama didinti dyzelino akcizą ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už tūkstantį litrų, tai litro kainą padidintų apie 2 centus. Taip pat didinamas akcizas ir žymėtam dyzelinui – nuo 21 euro iki 56 eurų.

Dyzelino vartojimą lemia kaina

Naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ vertina, kad dyzelino troškulys labiau kamuoja Rytų Europą, tuo tarpu JAV daugiausia automobilių. Ir tą lemia ekonominiai motyvai.

„Mūsų nuomone, dyzelinius automobilius vartotojai renkasi, visų pirma, dėl ekonominių sumetimų. Ne tik dyzeliniai automobiliai vartoja mažiau degalų, svarbu pastebėti, jog dyzeliui taikomas mažesnis akcizo mokestis, nei benzinui. Kitas aspektas, dyzelino didesnius pardavimus lemia ir mūsų transporto parkas, orientuotas į tarptautinius ir vietinius pervežimus, kuris išimtinai vartoja tik dyzelinius degalus“, – aiškina Tomas Digaitis, „Orlen Lietuva“ atstovas.

„Orlen“ nuotr./„Orlen“ įmonių grupė
„Orlen“ nuotr./„Orlen“ įmonių grupė

Šiuo metu degalinėse kainų skirtumas tarp benzino ir dyzelino litro sudaro apie 10 euro centų, tuo tarpu paprastai dyzeliniai automobiliai būna ekonomiškesni už panašios galios benzinines alternatyvas – degalinėse tenka lankytis rečiau.

„Orlen“ analitikai pastebi, jog akcizo surinkimas yra proporcingas šalies BVP – tradiciškai, šie rodikliai auga kartu.

Europoje jaučiama tendencija mažinti dyzeliu varomų automobilių skaičių, visų pirma, dėl jų sukeliamos taršos.

„Paryžius jau garsiai kalba, jog ateityje uždraus dyzeliu varomiems automobiliams įvažiuoti į miesto centrą. Tačiau šios tendencijos dar neįsigalėjo, dyzeliniai automobiliai vis dar populiarūs“, – sako „Orlen“ atstovas.

Ford iliustr./Elektromobilio krovimo stotelė
Ford iliustr./Elektromobilio krovimo stotelė

Anot jo, kol kas ekologiniai aspektai lietuviams nėra esminis kriterijus – automobilių parkas yra vidutiniškai apie 13 metų amžiaus. Tad pirmiausia lemia galutinė kaina.

„Valstybės mastu strategija yra koreguojama akcizo mokesčiais, o jie dyzeliniams degalams yra palankesni“, – sako T.Digaitis.

Jis akcentavo, kad akcizo būtų galima surinkti ir dar daugiau, jei kova su šešėline ekonomika būtų veiksmingesnė.

Benziną išveža į JAV

Naftos perdirbėjai, įskaitant ir „Orlen Lietuvą“, negali negaminti benzino. Iš žaliavinės naftos išgaunama apie 40 proc. dyzelino ir apie 30 proc. benzino.

„Dyzelio poreikis rinkoje yra didelis, ir šiuos degalus realizuojame daugiausiai vietinėse rinkose – Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Lenkijoje. Benzino, tuo tarpu, dažniausiai turime perteklių, kurį realizuojame tolimesnėse rinkose, išskirčiau Šiaurės Ameriką, ypač vasaros sezonu, kai amerikiečiai pradeda kelionių sezoną“, – 15min teigia T.Digaitis.

Jis aiškina, kad JAV didžioji dalis asmeninių automobilių varomi benzinu, net ir mažesni verslo automobiliai dažniausiai perkami su benzininiais varikliais.

„Tai, be jokios abejonės, irgi turi ekonominių motyvų, mažesnę kainą renkasi bene visi vartotojai pasaulyje“, – sako T.Digaitis.

Benzino neatsisakys

„Circle K Lietuva“ Degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis 15min aiškina, kad benzino pardavimų kritimas yra sustojęs, ir šiuo metu mažmeninėje rinkoje parduodamas benzinas sudaro apie 15 proc. visų degalų.

Kol kas degalinės tikrai neplanuoja atsisakyti benzino, tačiau pripažįstama, kad mažų kiekių vežimas ir laikymas lemia šiek tiek didesnes išlaidas, tačiau tai neveikia galutinių kainų.

„Ne, apie benzino atsisakymą, žinoma, kalbos nėra, 15 proc. vis dar yra ženkli rinkos dalis. Ji yra pakankamai stabili kurį laiką, ir kritimas yra sustojęs. O žvelgiant į naujų automobilių rinką, benzininių automobilių pardavimai atsigauna, tad ateitis galbūt yra kiek šviesesnė, šiek tiek keičiasi tendencija“, – sako I.Klimaitis ir pažymi, kad benzinu varomi automobiliai labiau paplitę išsivysčiusiose šalyse.

Komercinis transportas, anot jo, išlieka išskirtinai dyzelinis.

„Vežti mažus benzino kiekius ir juos laikyti yra brangiau nei didesnius. Bet nepasakyčiau, kad tai atsispindėtų galutinėje litro kainoje“, – sako I.Klimaitis.

Jis aiškina, kad degalinėms reikėjo priimti sprendimų dėl pasikeitusios rinkos – perdarytos talpos, didesnę jų dalį skiriant dyzelinui.

informacija
ORLEN LIETUVA, AB
Vadovas: Ireneusz Jan Fąfara Darbuotojų sk.: 1366 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
NAFTOS DUJOS, UAB
Vadovas: Rolandas Vitkauskas Darbuotojų sk.: 102 2015m . Pajamos: 10 - 20 mln. Eur
CIRCLE K LIETUVA, UAB
Vadovas: Skirmantas Mačiukas Darbuotojų sk.: 771 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką