15min be reklamos
2022 12 05, 18:12

Lietuvai ir Švedijai vis dar nesusitariant dėl „viršpelnių“ dalybų, tarpininkauti gali Europos Komisija

Nors numatyta, kad dėl vadinamųjų „viršpelnių“ kompensacijos mechanizmo Švedija ir Lietuva sutars iki gruodžio 1 d., kompromiso kol kas nėra pasiekta, manoma, kad procesas užsitęs mažiausiai iki gruodžio vidurio. Energetikos viceministras Albinas Zananavičius teigia, kad tokį susitarimą tikimasi pasiekti „kuo greičiau“. Nepavykus sutarti iki gruodžio 15 d. abi šalys kreipsis į Europos Komisiją (EK) dėl papildomų išaiškinimų.
Elektros linija
Elektros linija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Šiandien išiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą taip pat – eksporto srautus. Visgi buvo konstatuota, kad reikalingas papildomas susitikimas“, – pirmadienį žurnalistams po nuotolinio pokalbio su Švedijos Infrastruktūros ministerijos generaliniu direktoriumi energetikai Magnusu Blumeriu kalbėjo viceministras.

Tokį susitikimą planuojama surengti šią arba kitą savaitę. Nepavykus pasiekti susitarimo iki gruodžio 15 d., abi šalys kartu kreipsis į Europos Komisiją dėl platesnių išaiškinimų.

Kaip skelbta anksčiau, ES energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./LR energetikos ministerija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./LR energetikos ministerija

Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai (EK), turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Vis dėlto numatytu laiku sutarties tarp Švedijos ir Lietuvos pasirašyti nespėta.

Viceministras A.Zananavičius pirmadienį pabrėžė, kad šalys nesutaria dėl apibrėžimo, kas yra eksportuojanti šalis. Tiesa, jis pridūrė, kad tai yra „vienas iš klausimų“.

Jis negalėjo įvardinti galimų sumų, kurias Lietuva galėtų gauti iš tokio sutarimo, tačiau pabrėžė, kad gauti pinigai negalėtų būti tiesiogiai skirti elektros tarifų mažinimui.

„Pagal dabartinį planą, Vyriausybė yra nustačiusi energetinių išteklių kompensavimo lygį iki šildymo sezono pabaigos ir naujų kompensacijų nenumatoma. Taigi, visi surinkti pinigai būtų skirti kompensuoti visoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos“, – kalbėjo viceministras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką