Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pradėtos 119 mln. Lt vertės statybos Vilniaus pakraštyje – atliekų rūšiavimo gamykla

Atliekų rūšiavimo gamykla stovės Jočionių gatvėje Vilniuje
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Atliekų rūšiavimo gamykla stovės Jočionių gatvėje Vilniuje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus pakraštyje, už „Vilniaus energijos“ elektrinės, po metų turėtų pradėti veikti naujoji atliekų rūšiavimo gamykla. Skambiai vadinami mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai kainuos nei daug, nei mažai – 119 mln. Lt, o viso projekto, kurį įgyvendina „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ („VAATC“), vertė dar 11 mln. Lt didesnė. Pageidauti pajėgumai buvo 250 tūkst. tonų per metus, tačiau statoma gamykla bus galingesnė. Statytojai tikina, jog tai nereiškia, kad į Vilnių ketinama vežti atliekas iš kitų regionų ar šalių.

130 mln. Lt. Tokia yra naujosios gamyklos, per metus išdygsiančios Jočionių gatvėje, Vilniaus pakraštyje, kaina. Už tiek pastatyti įrenginiai išrūšiuos sostinės ir visų Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų atliekas. Planuojama, kad iš čia patenkančių 250 tūkst. tonų per metus (o toks buvo pageidaujamas gamyklos pajėgumas) vos 19 proc. iškeliaus į Kazokiškių sąvartyną. Dabar ten važiuoja visos apskrities atliekos.

Sudegins pusę atliekų

Į sąvartyną keliaus atliekos, kurių nebegalima perdirbti ir jos nėra tinkamos sudeginti. Pasak projekto rangovo, UAB „Energesman“ direktoriaus Donato Majaus, šios atliekos galbūt galėtų tikti tiesiant kelius ir pan., bet tai kol kas nesvarstoma.

Apie 15-18 proc. iš bendros masės bus atskirta antrinių žaliavų, kurias vėliau naudos kitiems produktams gaminti. Dar apie 15 proc., kaip planuoja statytojai, bus išskaidoma. Tai biologiškai skaidžios atliekos iš virtuvių, sodų ir pan. Specialūs įrenginiai šias atliekas džiovins ir garins, taip mažindami jų masę. 

Pusė, o gal ir šiek tiek daugiau (iki 55 proc.), atliekų virs kietuoju kuru, kurį ateityje ketinama naudoti šildyti Vilniaus miestą ir gaminti elektros energiją.

Atliekas veš tik iš Vilniaus apskrities

Gamykla iškils kiek galingesnė, nei to reikalavo „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ („VAATC“) – vietoj 250 tūkst. t per metus pajėgumo statomi 277 tūkst. t galingumo įrenginiai. Kaip tikina D.Majus, tai nereiškia, kad bus siekiama atsivežti atliekų iš kitų regionų.

„Didesnis pajėgumas reiškia didesnį lankstumą. Atliekų kiekis svyruoja savaitės dienomis, mėnesiais ir net sezonais. Mes galėsime lanksčiau reaguoti į visus pokyčius. Tyrimai rodo, kad gerėjant gyventojų gyvenimo kokybei, atliekų kiekis didėja. Vilniaus gyventojų daugėja, todėl pajėgumai buvo pasirinkti tokie atsižvelgiant į visas prognozes. Mes gausime leidimą priimti atliekas iš Vilniaus regiono, iš ten, kam ir statomi šie įrenginiai. Kiti regionai turi savo atliekų tvarkymo sistemas“, – svarstymus, galbūt į Vilnių plūstelės ir kitų apskričių atliekos, neigė D.Majus.

Šalia atliekų rūšiavimo ateityje turi atsirasti ir atliekų deginimo gamykla. Išrūšiuotos ir deginimui parengtos atliekos turėtų pagaminti tiek šilumos energijos, kiek jos reikia šiltuoju sezonu paruošti karštam vandeniui. „Todėl šios gamyklos statyba yra šuolis į priekį. Mes jau įsirašome į ekologiškiausių, geriausiai tvarkančių atliekas miestų klubą, regionų klubą Europoje“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras, kuruojantis atliekų tvarkymą, bet stumiamas iš „VAATC“ tarybos pirmininko pareigų Jonas Pinskus.

A.Zuokas ignoravo ceremoniją

Mero darbotvarkėje, kaip supratau, šiandien buvo jo spaudos konferencija dėl miesto biudžeto, jam susikryžiavo, o atšaukti mes šito atidarymo nebegalėjome, nes pakvietimai visoms institucijoms jau buvo išsiųsti, – sakė J.Pinskus.

Įkasant simbolinę kapsulę ateities kartoms atliekų rūšiavimo gamyklos vietoje į akis krito tai, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės renginyje dalyvavo tik jau minėtas vicemeras J.Pinskus ir opozicijai miesto taryboje priklausantis konservatorius Vidas Urbonavičius.

Nebuvo nei sostinės mero Artūro Zuoko, paprastai nevengiančio panašių ceremonijų, nei savivaldybės administracijos atstovų.

Kaip teigė J.Pinskus, tai „tiesiog kažkoks nesusipratimas“. Vicemeras tikino, kad kapsulės įkasimo diena buvo derinama kartu su Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamentu.

„Mero darbotvarkėje, kaip supratau, šiandien buvo jo spaudos konferencija dėl miesto biudžeto, jam susikryžiavo, o atšaukti mes šito atidarymo nebegalėjome, nes pakvietimai visoms institucijoms jau buvo išsiųsti“, – dramatizuoti situacijos nebuvo linkęs J.Pinskus.

Iš 130 mln. Lt didžioji dauguma pinigų yra Europos Sąjungos parama – 101 mln. Lt, likusieji 29 mln. Lt yra visų Vilniaus apskrities savivaldybių, kurios yra ir „VAATC“ dalininkės, indėlis. 

J.Pinskus tikina, kad kol kas projektas finansuojamas tvarkingai. „Pirmas etapas – 5 mln. Lt – buvo skirtas kompostavimo dėžėms, jos jau pagamintos ir dalinamos regiono gyventojams. Antra dalis – 17 mln. Lt ES lėšos kartu su kofinansuojama pinigų suma (beveik 4 mln.) yra sumokėti kaip užstatas įrangos gamybai. Taip pat beveik tokią pat sumą „VAATC“ jau yra sukaupęs“, – teigė Vilniaus vicemeras.

Deginimo gamyklą planuoja „Lietuvos energija“

Atliekų deginimo gamykla šalia MBA įrenginių taip pat išdygs. Pasak J.Pinskaus, šis projektas derinamas su „Lietuvos energija“. Atliekų deginimo gamyklos pradžios darbai jau kartą buvo paskelbti.

Visiškai netoli nuo dabartinės statybų aikštelės tokią elektrinę su savivaldybe statyti ketino su koncernu „Icor“ siejama įmonė „Reenergy“. Prieš metus, spalio pabaigoje, taip pat įkasant simbolinę kapsulę žadėta iki 2016 metų pastatyti jėgainę, kuri per metus sudegins apie 170 tūkst. tonų atliekų, pagamins 50 MW šilumos energijos, o investicijos į projektą sieks 240 mln. Lt.

Bet tam pasipriešino gyventojai, protestavę dėl, jų nuomone, netinkamai parengtos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Kol kovota, pasikeitė įstatymai ir dabar statant tokias gamyklas 51 proc. statytojo akcijų privalo priklausyti valstybei. „Iniciatyva čia atiduota „Lietuvos energijai“, kuri tą projektą dabar vysto“, – teigė J.Pinskus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Simbolinės kapsulės įkasimas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Simbolinės kapsulės įkasimas

Anot J.Pinskaus, sunkiausias darbas buvo iki statybų pradžios, nes procedūros užtrunka ilgai. Sutartis su rangovu, UAB „Energesman“, buvo pasirašyta pernai rugsėjo 10 dieną, šiemet lygiai prieš mėnesį, spalio 6-ąją, gautas statybos leidimas. Tiesa, pats konkursas, kurio metu ir buvo pasirinktas rangovas, nepraėjo be skandalų.

Norą dalyvauti konkurse pareiškė su koncernu „Icor“ susijusi įmonė „Prime Capital“, Ispanijos įmonė „Hera Tratesa“, bendrovės „Požeminiai darbai“, „Energesman“, „Groslita“, „Manfula“, „LitCon“ ir „Energesman“. Kai iš konkurso buvo pašalintos kitos įmonės ir liko tik „Energesman“, dėl projekto 2013 metų vasarą susikirto A.Zuokas ir J.Pinskus. Tai vos nesibaigė koalicijos Vilniaus miesto taryboje griūtimi. Dauguma išliko, tačiau ankstesnis sutarimas tarp mero ir vicemero išnyko.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką