Praėjusią savaitę mažėjo elektros vartojimas, kaina nukrito

Praėjusią savaitę kiek atšilus ir aprimus orams sumažėjo tiek elektros paklausa, tiek vėjo elektrinių gamyba. Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina per savaitę nukrito 22 procentais, daugiausia elektros Lietuvoje pagamino šiluminės elektrinės, didėjo importo srautai, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.

Šaltinis:

Pranešimas žiniasklaidai

Elektros kaina / 123RF.com nuotr.

Vasario 9–15 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 22 proc., nuo 216 Eur / MWh iki 169 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 168 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę trumpam atšilę orai lėmė sumažėjusį elektros vartojimą. Kartu reikšmingai sumažėjo ir vėjo jėgainių gamyba. Per savaitę jos pagamino 62 GWh, tai mažiausias kiekis nuo lapkričio pradžios. Dėl to pirmą kartą nuo praėjusių metų spalio šalyje daugiausiai elektros per savaitę pagamino šiluminės jėgainės. Nors vidutinė elektros kaina sumažėjo beveik 50 Eur / MWh, tačiau ji išlieka gana aukštame lygyje, o elektros rinkoje sąlygas toliau diktuoja šalti orai Šiaurės Europoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 4 proc. nuo 360 GWh iki 347 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 49 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 171 GWh elektros energijos – 26 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 230 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino šiluminės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 10 proc. nuo 75 GWh iki 68 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 46 proc. nuo 115 GWh iki 62 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, saulės elektrinės – 9 GWh, o kitos elektrinės gamino 16 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 40 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės – 36 proc., hidroelektrinės – 10 proc., saulės jėgainės – 5 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.

Bendras importo kiekis augo 15 proc. nuo 163 GWh iki 186 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. iš Latvijos, o likę 13 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 52 proc. nuo 25 GWh iki 12 GWh. 90 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10 proc. į Lenkiją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 4 proc. Lenkijos kryptimi ir 89 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.