Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 21d. 11:01

Viskas, ką žinome apie Astrave kylantį monstrą: ekonominio pagrįstumo nėra – tik politinė ambicija

Astravo atominė elektrinė
Astravo atomonė elektrinė

Lietuvos pašonėje kylanti Baltarusijos atominė elektrinė toli gražu negamins pigesnės elektros nei rinkoje – ji gali būti brangesnė dvigubai ar dar daugiau. Kaimynų atominė elektrinė „atidirbtų“ pasiskolintus 10 milijardų JAV dolerių tik per kelis dešimtmečius „į minusą“ parduodant elektros energiją. Tačiau Baltarusijos valdžia įsitikinusi, kad atominė atsipirks per 15 metų.

15min įvertino, per kiek laiko baltarusiams galėtų atsipirkti atominė elektrinė ir pateikia informaciją, kas žinoma apie šalia Lietuvos augantį branduolinį objektą.

Kad atominės elektrinės projektas būtų atsiperkantis komerciškai, elektra turi būti parduodama už tokią kainą, kuri ilgainiui padengtų milžiniškas investicijas.

Šiuo metu Baltarusijos pareigūnai vertina, kad atominė elektrinė kainuos 11 milijardų JAV dolerių, iš kurių 10 milijardų skolina rusų koncernas „Rosatom“. Tai reiškia, kad 1000 kilovatų per valandą gamybai išleidžiama apie 4,6 tūkstančio JAV dolerių – tokia kaina yra vidutinė, lyginant su kitomis pasaulyje pastatytomis ar statomomis branduolinėmis jėgainėmis.

Kad elektrinė atsipirktų, jos parduodamos elektros kaina turėtų būti atitinkama investicijoms. Šiuo metu vidutiniškai atominėje elektrinėje pagaminta kilovatvalandė kainuoja apie 8,5 euro centus, rodo tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje atliktos studijos.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Palyginimui, šiuo metu elektros biržoje „NordPoolSpot“, per kurią elektra prekiauja ir Lietuvos rinkos dalyviai, nusistovėjusi vidutinė 3,5–4 euro centų už kilovatvalandę kaina – perpus mažesnė.

„Manyčiau, kad ekonominis motyvas nėra pagrindinis. Vidutinė elektros kaina Skandinavijos šalių rinkose 2017 metais buvo apie 3,2 cento už kWh, t.y. mažesnė už optimistiškiausią Astravo AE gamybos savikainą. Neprognozuojama, kad ji smarkiai kils ir ateityje. Ar tai politinė ambicija, ar kiti motyvai, negalėčiau pasakyti“, – atominės elektrinės statybą vertina Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas Arvydas Galinis.

Astravo AE Reaktoriaus tipas

  • Baltarusijos atominė elektrinė turės du Rusijoje sukurtus „VVER-1200“ trečios plius kartos reaktorius. Šie reaktoriai paremti suslėgto vandens technologija. Branduolinio kuro kasetes šio tipo reaktoriuose reikia keisti visas vienu metu, tam būtinas atominės elektrinės bloko sustabdymas.
  • Nors „Rosatom“ kompanija tikina, kad šis projektas atitinka aukščiausius Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) standartus ir rekomendacijas, Lietuva yra pateikusi vertinimus, kurie grindžia elektrinės nesaugumą. Pagrindiniai prieštaravimai kyla dėl seisminio aktyvumo vietovėje.

Baltarusijai taikoma politiškai „draugiška“ gamtinių dujų kaina sudaro 170 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, ir ji dar mažės iki 129 JAV dolerių artimiausiais metais. Lietuva šiuo metu moka apie 200 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų.

Kainų skirtumas Baltarusijai leidžia netgi dujomis kūrenamose elektrinėse pasiekti pigesnę elektros energijos gamybą. Šalyje dujomis gaminama elektra kainuoja apie 4–5 euro centus už kilovatvalandę.

Nepaisant aiškiai didesnės būsimos atominės elektrinės parduodamos elektros savikainos, Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas žiniasklaidai praėjusią savaitę teigė, kad statoma atominė elektrinė leis baltarusiams elektros kainą sumažinti 15 procentų. Astravo atominės elektrinės vadovybė tikisi, kad nauji įrengimai atsipirks vos per 15 metų.

Tačiau skaičiais tokių prognozių neįmanoma pagrįsti.

Skaičiai nuteikia niūriai

Veikdama įprastu režimu Astravo atominė elektrinė galės pagaminti apie 16,4 teravatvalandės elektros energijos per metus. Palyginimui, Lietuva suvartoja netoli 11 teravatvalandžių per metus.

Rodikliai, kuriuos tikisi pasiekti Baltarusijos vyriausybė:

  • Pakeisti 5 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų ir taip užtikrinti energetinį saugumą.
  • Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (7–10 mln. tonų per metus CO2 dujų).
  • Išjungti senas ir neefektyvias elektrines.
  • Paskatinti šalies, ir regiono, kuriame statoma elektrinė, ekonomiką.

Netgi jei visa atominėje elektrinėje pagaminta elektra būtų parduodama esamomis biržos kainomis, baltarusiai galėtų tikėtis apie 660 milijonų eurų pajamų per metus. Tad vien pajamomis surinkti visos atominės elektrinės kainą užtruktų daugiau nei 15 metų, jei per tą laikotarpį nebūtų patiriama visiškai jokių išlaidų.

Tačiau, nors branduolinės atominės eksploatavimas ir pigesnis, lyginant su iškastinį kurą deginančiomis jėgainėmis, vis tiek kainuoja branduolinis kuras, personalas, eksploatacija ir kitos įprastos veiklos, mokesčiai, lėšos jėgainės uždarymo fondui. O itin žymią dalį – paskolos aptarnavimo išlaidos (palūkanos), arba vadinamoji kapitalo kaina.

„Branduolinės elektrinės gaminamos elektros energijos savikainai didžiausią įtaką turi investicijos. Jų dydis savo ruožtu priklauso nuo palūkanų už paskolas, nuo statybos laiko, nuo investicijų išsidėstymo (panaudojimo) statybos laikotarpiu ir pan. Kokiomis sąlygomis Baltarusija užsitikrina elektrinės statybos finansavimą, man nėra žinoma, kaip statybos laike išsidėsčiusios investicijos, taip pat galima tik spėti“, – vertina A.Galinis.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė

Esant šiam neapibrėžtumui galima vertinti, kad vien investicijų dedamoji Astravo AE gaminamos elektros savikainoje gali svyruoti nuo 2,5 iki 7,1 euro cento už kilovatvalandę, jei palūkanos yra 3 ir 10 proc. atitinkamai (dabartiniu JAV dolerio kursu). Papildomai, eksploatacinės išlaidos gali svyruoti nuo 0,85 iki 1,7 euro cento už kilovatvalandę, o išlaidos kurui – dar apie pusę cento, skaičiuoja A.Galinis.

„Taigi Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros energijos savikaina priklausomai nuo įvairių sąlygų gali būti apie 3,82–9,3 cento už kilovatvalandę“, – teigia A.Galinis.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė

Tačiau net ir atviroje rinkoje veikianti atominė elektrinė maksimalių pajamų negalėtų tikėtis. Mat elektros kaina kinta priklausomai nuo paros meto, o naktį ji – itin pigi. Didelis objektas energetikos sistemoje tik dar labiau mažintų rinkos kainas.

Baltarusijos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vitalis Mališevskis paklaustas, ką planuojama daryti su naktine elektros energija, paaiškino, kad sprendimų dar nėra – šiuo metu jų ieškoma.

Pagrindiniai Baltarusijos atominės elektrinės techniniai parametrai:

  • Reaktoriaus sistemos eksploatavimo laikas – 60 metų. (Atlikus modernizaciją laikotarpį galima pratęsti papildomais 20 metų).
  • Reaktoriaus bloko tarnavimo laikas – 50 metų.
  • Vieno reaktoriaus elektrinė galia – 1170 MW, šiluminė galia – 3200 MW.
  • Elektros energijos suvartojimas savoms reikmėms (įskaitant cirkuliacinio vandens tiekimą ir elektrinės poreikiams) – 7 proc.
  • Elektrinės energetinis grynasis efektyvumas – ne mažiau kaip 33,7 proc. (šiluminė energija nepanaudojama).
  • Reaktoriaus bloko panaudojimo koeficientas – 0,9 (10 proc. laiko per metus elektrinė neveiktų).
  • Personalas, reikalingas vieno bloko eksploatacijai, – 0,66 žmogaus vienam megavatui galios (apie 1600 darbuotojų iš viso).
  • Vidutinis per metus patiektas elektros energijos kiekis iš abiejų blokų – 16,364 teravatvalandės.
  • Aušinimo bokštai skirti aušinti garo turbinų kondensatą. Vienas aušinimo bokštas skirtas vienam reaktoriui. Bokšto aukštis siekia 167 metrus, jo skersmuo – 128,4 metro (viršūnėje – 80,9 m).
  • Generalinis rangovas – „Rosatom“ priklausanti „ASE Engineering Company“.
  • Baltarusijos atominei elektrinei nėra numatyta jokia papildoma apsaugos zona – ji baigsis ties teritorijos tvora.

Sprendimas priimtas prieš 10 metų

Sprendimą statyti atominę elektrinę Baltarusija priėmė 2007–2008 m. ir nuo tada pradėjo aktyvius darbus reikalingai infrastruktūrai sukurti, Baltarusijos energetikos ir ekologijos forume teigė V.Mališevskis. Aikštelė buvo parinkta 2008 m., o reaktoriaus dizainas pasirinktas 2009 m., po to sekė „darbas su publika, pasirašyti tarpvyriausybiniai susitarimai“.

Pati atominės elektrinės statyba prasidėjo 2013 metais.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Baltarusijos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vitalis Mališevskis
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Baltarusijos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas Vitalis Mališevskis

„Dabar darbai atliekami atominės elektrinės pastatuose. Turime atlikti paleidimui reikalingus darbus, techninę dokumentaciją, valdymo programas ir kita“, – vardijo V.Mališevskis.

Jis tikina, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita viešam svarstymui buvo pateikta 2009 metais ir 2013 m. priimtas galutinis sprendimas statyti atominę elektrinę.

Jis žada, kad aplinkos monitoringas bus atliekamas 10 stotelių, taip pat jį atskirai prižiūrės nevyriausybinės organizacijos

Suprasti akimirksniu

  • Pirmojo bloko statyba prasidėjo 2013 m. lapkritį, o antrojo – 2014 m. balandį. Visą atominės elektrinės statybą tikimasi pabaigti 2020 m. Visos apimties statybos ir įrengimo darbai šiuo metu atliekami 123 iš 130 komponentų. Pirmojo bloko statybos darbai šiuo metu baigiami, aktyviai darbą pradeda įrangos instaliavimo bendrovės.
  • Dirba 40 subrangovų organizacijų, iš jų 22 Baltarusijos ir 18 Rusijos. Šiuo metu elektrinės ir energetikų miestelio statybos darbus atlieka 5000 žmonių.
  • 2016 m. paleistas mokymų centras, kuriame įrengti analogiški realiems valdymo pulto simuliatoriai.
  • Nuo statybos pradžios yra išlieta 70 proc. planuoto betono (833 tūkst. kubinių metrų), įrengta 83 proc. vamzdynų ir vožtuvų komplektų. 2017 m. rugsėjį pabaigta virinti visus cirkuliacinius vamzdynus.
  • Pagal tarpvyriausybinį susitarimą branduolinį kurą Baltarusija pirks tik iš Rusijos. Rusija įsipareigoja išsivežti panaudotą branduolinį kurą ir jį palaidoti.

Rusiškų VVER-1200 reaktorių pagrindu naują atominę elektrinę statyti ketina Vengrija ir Bangladešas. Šiuo metu tokie reaktoriai veikia Novovoronežo atominėje elektrinėje Rusijoje.

Lietuva išsako aiškius nuogąstavimus

Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės atžvilgiu – statyba turi būti nedelsiant sustabdyta kaip neatitinkanti tarptautinių standartų gamtos apsaugai ir saugumui.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė

Energetikos ministerija aiškina, kad Lietuva nuo pat 2009-ųjų visose tarptautinėse organizacijoje kėlė dėl Astravo kylantį susirūpinimą.

Pagrindinis Lietuvos argumentas – Astravo atominei elektrinei parinkta aikštelė yra netinkama. Ji parinkta dar prieš atliekant poveikio aplinkai tyrimą.

„Astravo aikštelė patenka į intensyvesnės seisminės rizikos zoną Rytų Baltijos regione. Nuo 1616 m. vidutiniškai 40 žemės drebėjimų, kurių stiprumas pagal Richterio skalę siekė iki 5, buvo užfiksuoti šiame regione“, – teigiama Energetikos ministerijos vertinime.

Saugumo sistemos

  • „Rosatom“ teigia, kad įrengiamos aktyvios ir pasyvios saugos sistemos turės itin sumažinti žmogiškųjų faktorių poveikį elektrinės veiklai. Pasyvi šilumos pašalinimo sistema leis užtikrinti ilgalaikį šilumos šalinimą iš reaktoriaus šerdies į aplinkos orą nesant jokio elektros energijos tiekimo. Numatytos keturios saugos sistemos.
  • Reaktoriaus apsauginis kupolas yra dvigubas, išorinis skirtas apsaugoti nuo galimų išorės veiksnių (lėktuvų kritimo, sprogimų ar kt.). Išorinio kupolo storis – 0,6 metro. Vidinio izoliavimo tikslas yra užkirsti kelią pasklisti radioaktyviai taršai galimos avarijos atveju. Kupolo storis – 1,1 metro. Kupolo aukštis viršūnėje – 70,2 metro.
  • Projekte, be dvigubo apsauginio kupolo, numatyti „lydalo spąstai“ – jie, atsitikus neprognozuojamam įvykiui, sulaikytų išsilydžiusį reaktoriaus kurą ir padėtų išvengti radioaktyvių medžiagų pasklidimo, taip pat urano lydinį pasyviai aušintų.
  • Besikaupiančiam vandeniliui šalinti įrengiamos „gaudyklės“, kurios katalizacijos reakcijų metu dujas verstų vandeniu.
  • „Rosatom“ teigimu, Baltarusijos atominės elektrinės dizainas atnaujintas įvertinus pamokas, išmoktas po Fukušimos atominės elektrinės avarijos.

Pažymima, kad dar 1987 metais už 10 km nuo Astravo įvyko du žemės drebėjimai, kurių stiprumas – 2,5 balai. Baltarusija iki šiol nepateikė patikimos informacijos apie aikštelės geologinę struktūrą, yra tikimybė, kad joje gali formuotis smegduobės.

Ministerija pažymi, kad Baltarusijos atominė elektrinė pažeidžia net tris tarptautines konvencijas. Taip pat, kadangi aušinimui bus naudojamas Neries vanduo, kyla abejonių dėl atitikimo Helsinkio vandens konvencijai. Be to, Astravo atominėje elektrinėje reguliariai įvyksta didelio masto incidentai. Vien 2016 metais įvyko 6 incidentai, iš jų dviem atvejais nukentėjo patys reaktoriai.

Energetikos ministerija argumentuoja, kad Baltarusija manipuliuoja TATENA misijų (SEED) rezultatais – skelbiama, kad misijos buvo sėkmingos, tačiau jos nebuvo visos apimties. Astravo atominė elektrinė taip pat neatlaikytų ir tiesioginio lėktuvo smūgio – tą pripažino Suomija, statanti analogišką jėgainę.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Astravo atominė elektrinė

„Astravo atominė elektrinė yra geopolitinis projektas, neturintis jokios ekonominės logikos“, – pažymi Energetikos ministerija ir primena, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra pasakęs, jog atominės elektrinės Kaliningrade ir Baltarusijoje yra ašaka ES ir Baltijos šalių gerklėse.

Lietuva svarbi, bet nebūtina

LEI energetikos ekspertas vertina, kad didelėje energetinėje sistemoje veikti atominei elektrinei yra saugiau ir naudingiau, dėl to Lietuvos pozicija Baltarusijai yra svarbi. Tačiau ne kritinė.

„Kuo galingesnėje sistemoje yra konkreti nagrinėjama elektrinė, kuo ji turi tvirtesnius ryšius su visa sistema tuo techniniu požiūriu yra geriau (aišku tai užtikrinti kainuoja daugiau). Kitaip sakant, elektrinės agregato gedimo atveju energija ryšio linijomis iš aplinkinių energetinių sistemų galėtų plūstelėti avarijos vietos link ir avarijos pasekmes sušvelninti ar neutralizuoti“, – aiškina A.Galinis.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Dėl to Lietuvos energetinės sistemos, o per ją ir kitų kaimyninių šalių energetinių sistemų, ryšis su Baltarusijos energetine sistema, pasak jo, gerintų Astravo atominės elektrinės, o drauge ir visos Baltarusijos sistemos darbą.

„Tačiau tai nėra kritinė būtinybė. Baltarusijos energetinė sistema net ir be fizinio ryšio su Lietuvos energetikos sistema technine prasme gali sėkmingai dirbti, nes ji yra sujungta su galingomis Rusijos ir Ukrainos energetikos sistemomis. Astravo elektrinės jungtis su Baltarusijos sistema taip pat techniškai gali būti išspręsta, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra fizinių ryšių su Lietuvos energetikos sistema“, – sako A.Galinis.

Jei bus jau pastatyta – neapsimokės neeksploatuoti

„Branduolinės elektrinės, jei ji jau yra pastatyta, eksploatacija nėra brangi ir ją stengiamasi eksploatuoto maksimaliai galima galia“, – techninę elektrinių pusę aiškina A.Galinis.

Anot jo, pastatytą branduolinę elektrinę tikslinga eksploatuoti tada, kai jos eksploatavimo kintamosios išlaidos, o jų pagrindą sudaro branduolinis kuras, yra mažesnės už kitų eksploatuoti galimų elektrinių kintamąsias išlaidas.

Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė

Tad jeigu išlaikyti personalą, nupirkti branduolinį kurą ir palaikyti veiklą Astravo atominėje elektrinėje bus pigiau, nei kainuos elektra rinkoje – jau pastatytą elektrinę, kuomet pinigai išleisti, paleisti apsimokės.

„Tačiau tai nereiškia, kad taip dirbdama elektrinė sugebės atpirkti investicijas“, – aiškina A.Galinis.

Kelionę į Baltarusijoje organizuojamą energetikos ir ekologijos forumą apmokėjo „Rosatom“. Vizito metu lankomasi Astravo atominėje elektrinėje. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką