Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 3d. 13:53 , Atnaujinta: 2019 sausio 3d. 18:20

Aiškėja daugiau detalių apie skandalą pašte: lėšos plaukė į vieno asmens kontroliuojamą bendrovę

Lietuvos paštas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Lietuvos paštas

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis patvirtino, kad Lietuvos pašte nustatyta, panašu, įžūli grobstymo schema, kuri buvo įgyvendinama su aukščiausio rango vadovų žinia. 15min surinkti duomenys rodo, kad pinigai plaukė į „Banking Cluster LT“, tačiau ją kontroliuojantis verslininkas neigia kaltinimus. Klasterio atstovai kreipiasi į ministeriją, kad ši paviešintų konfidencialią sutartį, pagal kurią prie platformos dirbo 100 žmonių.

16.11 val.: papildyta „Banking Cluster LT“ savininko komentaru.

18.15 val.: papildyta Klasterio atstovų pozicija.

Ketvirtadienį pranešta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos didelės turtinės žalos ir galimai nusikalstamų buvusių „Lietuvos pašto“ vadovų veiksmų – jie įtariami galimai iššvaistę 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Įtarimų sukėlusi veikla prasideda 2012 m. spalio 5 d., kai Lietuvos paštas įsteigė dukterinę įmonę „LP Mokėjimų sprendimai“. Ji su kitomis 5 įmonėmis sudarė Klasterio partnerių jungtinės veiklos ir kitas sutartis, o vėliau finansavo platformos kūrimą, nors kiti partneriai piniginiais įnašais neprisidėjo. 15min surinkti duomenys rodo, kad visą platformą kontroliuoja vieno asmens valdoma bendrovė.

R.Masiulis: grobstymo schema

„Turime informaciją apie pradėtą tyrimą Lietuvos pašte, buvo atrasta pakankamai įžūli, panašu, grobstymo schema, kai valstybės 3,7 mln. eurų buvo neaiškiais keliais investuoti į turtą, kurio, panašu, valstybė ir neteko, o tą turtą kontroliuoja kiti asmenys“, – teigia R.Masiulis.

Anot jo, pašte įkurta dukterinė įmonė „turėjo sukurti tam tikrus IT sprendimus, bet, kaip realybė rodo, jie ne baisiai yra naudojami, realios naudos neapčiuopiame“.

„Valstybė, investavusi 100 proc. lėšų, turi tik 30 proc. nuosavybės. Taip kad mes matome, kad ši galimai apgaulinga schema buvo skirta tiesiog išplauti valstybės pinigus, ir tyrimas pradėtas, STT jį pradėjo ir lauksime rezultatų“, – sako R.Masiulis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Jis patvirtino, kad visus procesus inicijavo buvę aukščiausio lygio Lietuvos pašto vadovai. Tuo laikotarpiu Lietuvos pašto vadove buvo Lina Minderienė. Su L.Minderiene 15min nepavyko susisiekti.

„Buvo rastas būdas, kaip išvengti valdybos priežiūros. Jei tą būtų daręs pats Lietuvos paštas, o ne dukterinė įmonė, būtų reikėję valdybos pritarimo“, – R.Masiulis aiškina, kad valdyba būtų galėjusi sustabdyti neskaidrius sandorius, tačiau kai tą atliko dukterinė įmonė – įsikišti negalėjo.

Jis patikino, kad nėra abejonės, jog veiksmai buvo atliekami su aukščiausių vadovų žinia, tačiau nedetalizavo nei asmenų, nei susijusių įmonių.

„Kai kurie tyrimai užima daugiau laiko nei norėtųsi, ir čia schema buvo sumazgyta labai sudėtinga – kad ją atmazgytume ir galėtume kreiptis į teisėsaugą, reikėjo padirbėti“, – sako R.Masiulis ir pridūrė, kad „žmonės gudrėja, kai kurios schemos yra gudresnės už kitas“.

Jis patikino, kad paštas su dukterine įmone investavo 100 proc. produktui reikalingų lėšų, tačiau kontroliuoja tik 30 proc. sukurto turto. Dabar platforma, anot jo, yra naudojama, parduodamos paslaugos.

R.Masiulio teigimu, Susisiekimo sektoriuje jau atlikta apie 143 auditus, be Lietuvos pašto pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai.

Pinigai plaukė į vieno asmens kontroliuojamą bendrovę

Įtarimų sukėlusią jungtinę veiklos sutartį pasirašė Lietuvos paštas, „LP mokėjimų sprendimai“, „Banking Cluster LT“, „Cetus“ ir „Baltic Amber Solutions“ (BAS), pernai rugpjūtį BNS buvo paviešinusi Lietuvos banko inspektavimo ataskaitą. Šią informaciją patvirtina ir pati „Banking Cluster LT“ interneto svetainė, joje klasterio nariu papildomai nurodoma ir bankrutavusi UAB „RMD Technologies“.

„Banking Cluster LT“ šiuo metu vadovauja Aistis Šlėderis, 15min nepavyksta su juo susisiekti nurodytu bendrovės telefonu ar elektroniniu paštu. Vienintelė šios bendrovės savininkė – UAB „Gekota“, kurią visiškai kontroliuoja akcininkas Georgas Kotominas, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.

15min pavyko susisiekti su G.Kotomin žmona Jūrate Kotomin, kuri vadovavo bendrovei „Gekota“ iki 2017 m. spalio, bet ji pareikštų įtarimų nekomentavo.

„Tai gal vyro paieškokit. Dabar jis ten dirba, jis ir akcininkas“, – sako J.Kotomin. Paklausta, ar galėtų suteikti vyro telefono numerį, ji teigė, kad turėtų gauti vyro leidimą. Ji patikino, kad jei jos vyras norės, susisieks pats. Pati J.Kotomin šios vyro veiklos nėra deklaravusi savo interesų deklaracijoje.

G.Kotominas komentarą pateikė naujienų agentūrai BNS.

G.Kotominas: tai komerciniai santykiai

Informacinių technologijų modulį kūrusios bendrovės „Banking Cluster LT“ savininkas atmeta įtarimus neteisėta veikla. G.Kotominas BNS sakė neigiamai vertinantis Susisiekimo ministerijos pareiškimus, esą 2012-2016 metais buvo iššvaistyti milijonai eurų valstybės lėšų.

„Neigiamai. Nėra jokių švaistymų – komercinis sandoris (...) Kad paštas mūsų partneris, taip, tai yra faktas, mes su jais dirbame jau penkerius metus. O jeigu dabar yra tokia pozicija, tai mes turime pasakyti savo poziciją“, – BNS sakė G. Kotominas.

Bankingcluster.lt inf./Bankingcluster.lt internetinė svetainė
Bankingcluster.lt inf./Bankingcluster.lt internetinė svetainė

„Banking Cluster LT“ 2017 m. valdė 1,33 mln. eurų vertės turtą, dar prieš metus turtas siekė 1,823 mln. eurų. Kone milijoną turto balanse sudaro gauti avansai. Bendrovės pelnas 2017 m. siekė 69 tūkst. eurų, pajamos – 873 tūkst. eurų.

G.Kotominas yra ir kitos klasteryje dalyvaujančios įmonės akcininkas – kontroliuoja 25,37 proc. BAS akcijų, dar 25,37 proc. šios bendrovės akcijų valdo vadovas Narimantas Bloznelis, o 49,25 proc. – Nyderlanduose registruota „Stichting Pro Rata Capital Depositary“, nurodoma Registrų centrui pateiktuose dokumentuose.

Paskutinės klasterio dalyvės – „Cetus“ – vadovas ir akcininkas yra Romas Remeika, ji tikina tik atlikęs klasteriui reikalingus darbus.

„Pirmas dalykas, aš dar neskaičiau tų kaltinimų. O antras dalykas, mes buvom tik maža dalis tos jungtinės veiklos, nes mes vykdėm tik savo darbus. Savo darbus padarėme, atidavėme, pridavėme ir pamiršome, ir manau, kad jie yra iniciatoriai ir su jais turėtumėte bendrauti ir aiškintis, kas kur ir prie ko“, – teigia R.Remeika.

Klasteris: vadovaujamės atvirumo ir skaidrumo principais

UAB „Banking Cluster LT“, UAB „Baltic Amber Solutions“ ir UAB „Cetus“ vakare atsiuntė parengtą poziciją dėl Susisiekimo ministerijos paviešintos informacijos.

„Kilus klausimams dėl „Lietuvos pašto” ir jungtinės veiklos sutarties partnerių veiklos, kreipiamės į „Lietuvos pašto“ bei LR Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad būtų paviešinta „Lietuvos pašto“, „LP mokėjimo sprendimai“, „Banking Cluster LT“, „Baltic Amber Solutions“ ir „Cetus“ jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią buvo sukurta mažmeninių ir finansinių paslaugų platforma“, – komentuoja UAB „Banking Cluster LT“ vadovas Aistis Šlėderis.

Anot jo, platformos kūrime ketverius metus dalyvavo beveik 100 žmonių, tarp jų ir „Lietuvos pašto“ darbuotojai.

„Sukurta sistema „Lietuvos paštui“ suteikia galimybę kasdien teikti pašto ir finansines paslaugas Lietuvos gyventojams ir įmonėms internetu. O taip pat – atidaryti sąskaitas bei vykdyti mokėjimus pagal Lietuvos banko „Lietuvos paštui“ suteiktą elektroninių pinigų licenciją. Šiais produktais „Lietuvos paštas“ sėkmingai naudojasi nuo 2014 m. Jie yra pilnai integruoti į įmonės infrastruktūrą“, – teigia A.Šlėderis.

Bankingcluster.lt inf./Klasterio nariai
Bankingcluster.lt inf./Klasterio nariai

Jis tikina, kad klasteris savo veikloje vadovaujasi atvirumo ir skaidrumo principais.

„Konfidencialios sutarties ir jos sąlygų paviešinimas, kurio prašome, atsakytų į kilusius klausimus dėl sutarties objekto, šalių indėlio į jungtinę veiklą bei visų sutarties dalyvių įsipareigojimų, tarp jų ir materialiųjų.

Apie susidariusią situaciją sužinojome iš žiniasklaidos. Esame atviri ir pasiruošę pateikti visą informaciją valstybės institucijoms, kuri yra reikalinga padedant išsiaiškinti susidariusią situaciją AB „Lietuvos paštas“ ir UAB „Lietuvos pašto mokėjimo sprendimai“, – apibendrina A.Šlėderis.

Tokio klasterio nežino

Lietuvos klasterių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Pareščius teigia apskritai negirdėjęs apie tokį klasterį.

„Aš kaip klasterių ekspertas, jų kaip klasterio nežinau, nemačiau jų renginiuose, o ir į pasaulines duomenų bazes jie nėra įtraukti“, – trūktelėjo pečiais M.Pareščius

Pirmasis pastebėjo Lietuvos bankas

Lietuvos bankas 2017 m. rugpjūtį atskleidė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį papildomus piniginius įnašus įsipareigojo įnešti tik Lietuvos paštas ir „LP mokėjimų sprendimai“ (atitinkamai 919,9 tūkst. ir 871,5 tūkst. eurų), tačiau sukurto produkto intelektinės nuosavybės teisės iš esmės priklauso „Banking Cluster LT“, jai tenka ir didžiausia nauda dėl sukurto produkto licencijos platinimo, rašė BNS.

Susisiekimo ministerija žiniasklaidai išplatintame pranešime ketvirtadienį paskelbė, kad abejotinais tikslais įsteigę dukterinę įmonę, skolinę bendrovės lėšas ir sukūrę schemą išvengti Lietuvos pašto valdybos kontrolės sudarant sandorius, buvę Lietuvos pašto vadovai 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. eurų bendrovės lėšų.

Veiklai pagal jungtinės veiklos sutartis vykdyti atsakingajam partneriui dalimis pervesti piniginiai partnerių įnašai, kurių bendra suma siekia beveik 3,7 mln. eurų. Tačiau iš septynių kartu veikiančių partnerių finansinius įnašus daro tik dvi bendrovės – Lietuvos paštas (iš viso 1,9 mln. eurų) ir „LP Mokėjimų sprendimai“ (iš viso 1,8 mln. eurų). Kitų partnerių įnašai – nepiniginiai.

Lietuvos pašto kontroliuojami „LP Mokėjimų sprendimai“ neturėjo savo turto ir įnešė tik Lietuvos pašto jai paskolintas lėšas – beveik 1,8 mln. eurų. Lietuvos pašto šiai bendrovei suteiktos paskolos iki šiol nėra grąžintos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką