15min be reklamos
2022 11 17, 09:01

Apribojus atsiskaitymus grynaisiais smulkieji verslai skundžiasi: „Tapome pinigų lygintojais“

Nors draudimas grynaisiais atsiskaityti daugiau nei už 5 tūkst. eurų galioja dar tik pusę mėnesio, smulkieji verslininkai teigia nesijaučiantys saugiai, kai iki banko tenka nuvažiuoti su didelėmis sumomis grynųjų.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Šis ribojimas lapkričio 1 dieną įvestas norint sumažint šešėlį ir siekiant didesnio skaidrumo. Jis galioja įmonėms, verslu užsiimantiems ir neužsiimantiems gyventojams bei užsieniečiams.

Numatyta, kad sandorių dirbtinai skaidyti negalima – šiuo atveju vertinama ne vienos įmokos suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma.

Finansų ministerija pasiūlė atsiskaitymus grynaisiais apriboti atsižvelgdama į 2021 m. liepą Europos Komisijos pateiktų teisinių pasiūlymų dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu paketą, kuriame pasiūlyta apriboti mokėjimus grynaisiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Komisija

Pasak Finansų ministerijos, tokia grynųjų ribojimo praktika taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Bulgarijoje nustatyta atsiskaitymų riba yra 10 tūkst. Bulgarijos levų (apie 5 tūkst. eurų), Slovakijoje verslo sandoriams ši suma taip pat yra 5 tūkst. eurų, Latvijoje ribojimas visiems sandoriams yra 7 200 eurų.

Per Seime vykusias diskusijas šiuo klausimu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad toks ribojimas yra svarbi priemonė kovojant su šešėliu ir pinigų plovimu. Jis siūlė nustatyti ir ambicingesnę – 3 tūkst. eurų – ribą, tačiau tam nepritarė Seimo nariai, palaikydami Vyriausybės siūlymą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Grynieji pinigai
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Grynieji pinigai

15min paklausė smulkiųjų verslininkų, su kokiais iššūkiais jie susiduria, praėjus dviem savaitėms nuo ribojimo įsigaliojimo.

Už vieną pavedimą tenka mokėti eurą

Parduotuvę Pabiržėje, Biržų rajone, turinti Gražina Kairienė sakė, kad jos versle cirkuliuoja daug grynųjų pinigų – tokiu būdu atsiskaito apie pusė pirkėjų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Biržų miestas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Biržų miestas

„Jei nebūtų atsiskaitymų grynaisiais, jokių problemų nekiltų, visi mokėtų pavedimais ir atsiskaitytų kortelėmis. Bet dabar darant pavedimus tikrai yra keblumų“, – 15min sakė G.Kairienė.

Ji pasakojo, kad su tiekėjais atsiskaito per parduotuvėje esantį „Perlo“ terminalą, tačiau kiekvienas tokiu būdu atliekamas grynųjų pinigų pavedimas į banko sąskaitą verslininkei atsieina vieną eurą.

„Sakykime, aš turiu pervesti 1000 eurų, bet aš turiu pavedimą daryti per keturis kartus, nes vieno pavedimo limitas yra 300 eurų. Taigi, man tai papildomai kainuoja keturis eurus, o juos irgi reikia uždirbti. Ir ši suma susidaro tik per vieną dieną. Tai kiek tada susidaro per mėnesį?“ – klausė pašnekovė.

123RF.com nuotr./Banko sąskaita
123RF.com nuotr./Banko sąskaita

Ji sutiko, kad pavedimai per banką atsieina mažiau nei daromi per „Perlo“ terminalą, tačiau yra situacijų, kai „sąskaitoje nėra tiek pinigų, kiek reikėtų norint atsiskaityti“.

„Senoji tvarka mus labai tenkino, jokių problemų nebuvo. Dabar nežinau, kaip bus toliau. Gali užstrigti ir pavedimai, nes ne visada bankai užskaito pinigus laiku. O jei taip nutinka, tada tiekimo grandinės trūkinėja. Nematau jokios naudos iš šito pakeitimo, tik apsunkinimus“, – skundėsi verslininkė.

Ji atskleidė ir kitą iššūkį – veždami dideles sumas grynųjų į banką verslininkai nesijaučia saugiai.

„Ką aš žinau, kas gali laukti einant į banką. Yra buvę visokių problemų, girdėjau atvejų, kai pinigus bando atimti ir panašiai“, – pažymėjo G.Kairienė.

Jai antrino ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Anot jos, ne vienas verslininkas saugumo aspektą įvardija kaip sunkumą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Dalia Matukienė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Dalia Matukienė

Tiesa, nors apie kokius nors incidentus girdėti dar neteko, D.Matukienė sakė, kad verslininkai vis tiek baiminasi.

„Suprantate, visai kas kita, kai paprastas regiono verslininkas sėda į savo mašinytę su keliais tūkstančiais eurų grynųjų ir važiuoja 40 kilometrų į banką“, – nurodė pašnekovė.

Kai kurie tiekėjai nusprendė nepriimti grynųjų

D.Matukienė taip pat atskleidė, kad dalis tiekėjų, įsigaliojus atsiskaitymų grynaisiais ribojimui, prekybininkams pasakė, jog nuo šiol už prekes priims tik atsiskaitymus pavedimu. Kodėl? Pašnekovė svarstė, kad taip jie „nori išvengti problemų“.

„Jie rinkoje yra stipresni žaidėjai nei maži regiono verslininkai. Pastarieji neturi jokios galimybės susitarti. Turi padaryti pavedimą, kitu atveju gausi baudą ir viskas“, – akcentavo smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.

123RF.com nuotr./Eurai
123RF.com nuotr./Eurai

Tuo metu G.Kairienė sakė, kad su tiekėjais vis dar atsiskaito grynaisiais.

„Atsiskaitydami su „Biržų duona“ 5 tūkst. eurų pasieksime per du mėnesius ir tada jau reikės daryti pavedimus. Su kai kuriomis įmonėmis 5 tūkst. eurų ribą pasieksime ir per mėnesį“, – kalbėjo G.Kairienė.

Verslininkai tapo pinigų lygintojais.

Diskutuojant dėl šio ribojimo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žydrūnas Barkus teigė, kad tai padėtų kovoti su šešėline ekonomika ir įneštų skaidrumo.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žydrūnas Bartkus
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Žydrūnas Bartkus

„Dažnai susiduriame su dideliais grynųjų pinigų kiekiais ir tai yra grindžiama neva vienokiu ar kitokiu sandoriu. Jeigu sandoriai būtų atliekami ne grynaisiais pinigais, tokias versijas patikrinti būtų gerokai lengviau“, – anksčiau sakė Ž.Bartkus.

Lietuvos verslo konfederacija siūlė įvesti dar griežtesnį ribojimą – visiškai uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, nes „kiti ribojimai neveiktų, šešėlis klestėtų“.

D.Matukienė su tokiais argumentais nesutiko. Ji taip pat įvardijo ir techninę problemą, su kuria susiduria verslininkai – jautrūs bankomatai dalies banknotų nepriima.

„Jie nuveža krūvą grynųjų pinigų po 5–10 eurų, surinktų regionuose, ir pusės pinigų bankomatai nepriima. Verslininkai tapo pinigų lygintojais. Mes vertiname tai, kaip smulkiojo verslo naikinimą prisidengiant idėja, kad kovojama su kažkokiu šešėliu. Nematau jokio šešėlio ten, kur viskas vyksta pagal mokestinius įstatymus, yra pripažintos dvi atsiskaitymų formos – grynaisiais ir per banką. Atsiskaitant grynaisiais išrašomi kasos pajamų arba kasos išlaidų orderiai. Tai lygiai tas pats, kas į banką atėję pinigai“, – piktinosi D.Matukienė.

Specifiniai automobilių pardavėjų iššūkiai

Naudotų automobilių pardavėjai susiduria su kiek kitokiais sunkumais. Pasak sektoriaus atstovo Vismanto Baršio, trečiųjų šalių piliečiai, įsigydami automobilius, yra įpratę atsiskaityti grynaisiais ir pavedimo jiems atlikti net nebūtų įmanoma.

123RF.com nuotr./Naudoti automobiliai
123RF.com nuotr./Naudoti automobiliai

„Pinigai, ar jie būtų iš Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, ar Turkmėnistano, bankų yra sulaikomi, aiškinamasi, iš kur jie atėjo. Verslui tai yra peilis. Pavedimai iš ten negali būti atliekami. Tiesa, jiems Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paliko išimtį, jie gali atsiskaityti grynaisiais, kai užpildo tam tikrą formą, bet formų užsieniečiai bijo“, – 15min sakė Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius V.Baršys.

Jis teigė, kad yra rizika, jog trečiųjų šalių piliečiai dėl šio ribojimo automobilių važiuos įsigyti į kitas šalis.

„Įsivaizduokite, kazachai, turkmėnai, kirgizai dažnu atveju yra avių augintojai, jiems supratimas apie bankinį pavedimą yra neįmanomas. O jie nori įsigyti automobilį ir juo važiuoti. Jei mes labai stipriai užspaudžiame šitą sritį, jie automobilių važiuos pirkti kur nors kitur“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis svarstė, kad apie trečdalis Lietuvoje parduodamų automobilių išvyksta į trečiąsias šalis, o tai, pasak V.Baršio, yra didelis skaičius.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Naudoti automobiliai
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Naudoti automobiliai

Kol kas, jo teigimu, su problemomis parduodant automobilius trečiųjų šalių piliečiams nesusiduriama, tačiau praėjo dar pernelyg mažai laiko.

„Sunku pasakyti, kaip VMI reaguos į tuos užpildymus. Klausimynas surašytas gana klaidinančiai, paprastiems pardavėjams regionuose tikrai bus baisu priimti grynuosius pinigus. Kita problema – nesąžiningi pardavėjai gali bandyti apeiti tvarką. Jei automobilis kainuoja 6 tūkst. eurų, sakys, kad parduoda už 5 tūkst. eurų. Taip išeina, kad pati tvarka verčia nusikalsti“, – kalbėjo V.Baršys.

Tuo metu lietuviai pirkėjai grynaisiais, anot jo, atsiskaito rečiau arba perka mažiau nei 5 tūkst. eurų kainuojančius automobilius.

Kokios baudos gresia?

Pažeidus šią tvarką, grės sankcijos. Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Gyventojai taip pat neišvengs sankcijų – pažeidus tvarką, VMI nepriims jų pagrindimo dėl turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Be to, numatytos ir baudos tiek mokėjimus atlikusiems, tiek juos priėmusiems asmenims. Jų dydis priklauso nuo neteistai atlikto mokėjimo grynaisiais pinigais dydžio. Anksčiau kontoros ELLAW steigėja, advokatė Evelina Liutkutė 15min teigė, kad neteisėtą mokėjimą atlikusiam ir priėmusiam asmeniui bauda gali svyruoti nuo 100 iki 2 tūkst. eurų, o tokius mokėjimus atliekančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų vadovams – nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Pakartotinai neteisėtą mokėjimą atlikusiam ir priėmusiam asmeniui skiriama dar didesnė bauda ir jos maksimalus dydis siekia iki 3 tūkst. eurų, o tokį mokėjimą atliekančiam ir priimančiam juridinio asmens vadovui – iki 4 tūkst. eurų.

Verta žinoti, kad kai kuriais atvejais atsiskaitymai grynaisiais galės viršyti 5 tūkst. eurų.

Tokie mokėjimai toleruojami, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai, neveikia interneto bankas ar panašiais atvejais. Tokiu atveju sandorio pusės turės informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Pranešti apie tai reikės per 10 dienų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. yra iki 1250 eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sako, kad nekilnojamojo turto rinkoje apie 26 proc. atsiskaitymų dar sudaro grynieji pinigai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Iliuzionistas Rokas Bernatonis priima iššūkį: degalų taupymo magija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką