Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 27d. 21:01

Ar jau laikas šokti ant kriptovaliutų karsto: ateitimi tiki tik didžiausi optimistai

Kriptovaliutų kainos nuosmukis
15min nuotr. / Kriptovaliutų kainos nuosmukis

Bitkoinui nuvertėjus daugiau nei 80 procentų, Vilniaus universiteto Matematikos fakultete vyko aršios diskusijos, kokią ateitį turi kriptovaliutos. Lietuvos banko atstovė ir investicijų ekspertas siūlė tokių pirkinių vengti ir pasilaikyti sau tikrus pinigus – nebelikus paklausos bitkoinams, jis gali kainuoti ir nulį. Bet ne visi kriptovaliutas ima laidoti.

Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto surengtos diskusijos dalyviai pasidalino skirtingomis nuomonėmis apie kriptovaliutas. Diskusijoje pasigesta realios kriptovaliutų sukuriamos vertės visuomenei ir abejojama tolesnėmis perspektyvomis. Bet kriptovaliutų ateitimi tiki verslininkai, uždirbantys iš kriptovaliutų pirkėjų.

Šiuo metu Jungtinės Karalystės teisės ekspertai jau netgi aiškina, kad bitkoinai ar kitos kriptovaliutos jų turėtojams teisiškai netgi nepriklauso: priklausyti gali kilnojamas ar nekilnojamas turtas, pareikalavimo teisės, tuo tarpu kriptovaliutos neegzistuoja nei fiziškai, nei suteikia teisių į ką nors.

Kriptovaliutos tėra įrašas išskaidytoje duomenų bazėje ir tai nėra nuosavybė, rašo theconversation.com. Kad bitkoinai taptų disponuojamu turtu, ateityje gali tekti išplėsti nuosavybės teisės ribas ir reglamentavimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitkoinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bitkoinas

Lietuvos banko atstovė: neatlieka pinigų funkcijų

Su finansinėmis technologijomis dirbanti Lietuvos banko valdybos nario patarėja Jekaterina Govina kriptovaliutų reiškinį siūlė vertinti iš filosofinės ir iš ekonominės pusės – tačiau nė vienu atveju šviesių perspektyvų nežadėjo.

„Pinigų funkcijos šventoji trejybė: jais atsiskaitome, antra, juos naudojame tam, kad apskaitytume vertę – kai einame į parduotuvę, kainos nurodytos ir mums labai lengva palyginti. Ir trečia funkcija – kaupti. Kaupimo funkcija užtikrina, kad mano pinigai laikui einant stipriai nenuvertės. Ar bitkoinas tenkina šias funkcijas?“ , – svarstė J.Govina.

Lietuvos banko nuotr./Jekaterina Govina
Lietuvos banko nuotr./Jekaterina Govina

Anot jos, vargu ar kas ryžtųsi bitkoinais saugoti savo turtą, kai vertės taip smarkiai svyruoja. Apskaitai – kainų palyginimui – valiutos taip pat negalima naudoti, kadangi kainas tektų perrašinėti kas valandą. O ir kaip atsiskaitymo būdas bitkoinas taip pat nėra patogiausias, lėtas ir brangus.

„Už valiutos stovi valstybės pažadas. Valstybė garantuoja, kad šiandien turėdami 100 Eurų galite nueiti į parduotuvę, ir rytoj, poryt ar kitais metais tie pinigai atliks tokią pačią funkciją – pinigus galėsite panaudoti savo tikslui. Iš kriptovaliutos jokio pažado nėra, nėra vienos institucijos, nėra nieko, kas garantuos, kad kriptovaliuta bent kažkiek verta. Niekam pretenzijų, deja, nei valstybei, nei privatiems asmenims, nei Satoshi Nakamoto, kuris sugalvojo bitkoiną, jūs pareikšti negalėsite“, – teigia J.Govina.

Ji pripažino, kad yra valstybių, kuriose pasitikėjimo nuosava valiuta tikrai trūksta – pavyzdžiui Pietų Amerikos ar Afrikos šalių, kur infliacija labai didelė. Tokiose šalyse kriptovaliutos gali būti netgi saugesnės, nei vietinės.

123RF.com nuotr./Kriptovaliutos
123RF.com nuotr./Kriptovaliutos

„Aš pasitikiu Lietuvos valstybe, ECB vykdoma politika dėl pinigų išleidimo, tai poreikio tokio naudoti bitkoiną atsiskaitymui ar kaupimui aš nematau“, – sako J.Govina.

Ji pažymėjo, kad baigiasi ir laikai, kai kriptovaliutų rinka buvo nereguliuojama bei anonimiška – dabar visos kriptovaliutų keityklos bus įpareigotos „pažinti savo klientą“. Tai leistų, prireikus, atsekti atliktas operacijas, pvz., mokesčių apskaičiavimui ar pinigų plovimo bei nusikalstamumo prevencijai.

„Ekonominio pagrindimo bitkoinui egzistuoti mes nelabai matome. Kokią vertę kuria bitkoinas kaip toks? Koks poreikis turėti bitkoiną?“, – svarstė J.Govina.

Ernesto Naprio / 15min nuotr./Popierinės bitkoinų piniginės
Ernesto Naprio / 15min nuotr./Popierinės bitkoinų piniginės

Ji patikino, kad kriptovaliutų kaina remiasi tik į paklausos – pasiūlos dėsnį. Pasiūla yra ribota, tuo tarpu paklausa yra itin nestabili.

„Kai nebus paklausos, jūsų turimas bitkoinas gali nuvertėti iki nulio. O centriniai bankai užtikrina, kad išleidžiami pinigai nenuvertės“, – lygino J.Govina. Ji pripažino, kad kriptovaliutose centriniai bankai įžvelgia riziką vykdyti paskirtas funkcijas.

Tačiau „privatūs pinigai“ – jokia naujovė. Tokie esą buvo leidžiami nuo senų senovės įvairiose teritorijose, tam tikroms prekėms įsigyti ir siekiant įvairių tikslų – pvz., skatinti vietos gamintojų produkcijos įsigijimą.

Finansininkas siūlė investicijas rinktis pagal vertę

Finansų makerio įmonės „Orion Securities“ direktorius Alius Jakubėlis patikino, kad su kapitalo investicijomis dirba jau daugiau nei 20 metų, o kriptovaliutų buvo įsigijęs „iš profesinio smalsumo, tai tikrai buvo gana sudėtingas procesas“.

Jis akcentavo kylančias technologines rizikas – tarpininkai rinkoje nepatikimi ir nė iš tolo neprilygsta bankams.

„Gali savo paskyrą laikyti šaltame rakte, tačiau gali neveikti puslapis internete. Tarpininkų duomenis pavogė, kartu nuplaukė ir pinigai – nėra tokio patikimumo, kaip banke“, – sako A.Jakubėlis.

Jį glumino tai, kad kriptovaliutos kaina tiesiogiai priklausoma nuo paminėjimų spaudoje ir socialiniuose tinkluose – galima įžvelgti tiesioginę koreliaciją.

„Kas yra investavimas – paprastai jis suprantamas kaip tam tikro turto įsigijimas su tikslu jį ugdyti, galbūt perparduoti ar iškeisti į kito turto klasę. Finansuose tai yra piniginio turto pirkimas, kad jis galėtų vėl generuoti kažkokias pajamas arba galėtų būti parduotas už aukštesnę kainą, kai sugeneruotų kažkokią vertę“, – mokė A.Jakubėlis.

O kriptovaliutų pirkimą jis lygino su spekuliacija – kai siekiama nupirkti, parduoti ir greitai uždirbti nesukūrus jokios vertės.

„Tikrai mano praktikoje, jei kalba eina apie akcijas ar kažkokias kitas finansines priemones, dažniausiai žmonės sako: kiek jau čia uždirbsiu – įdėjau 10 tūkstančių eurų. Kalbu, kad investavimas nėra vienadienis dalykas, kad atėjau, nusipirkau ir pardaviau“, – dėstė A.Jakubėlis.

Jis priminė garsaus investuotojo Warreno Buffetto pasakytą frazę „Kaina yra tai, ką sumoki, o vertė – tai, ką gauni“. Anot A.Jakubėlio, bitkoino kaina rinkoje aiškiai matoma ir yra blaškoma naujienų, tačiau vertės tokiame pirkinyje jis daug neįžvelgė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Investicijos iš Kinijos
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Investicijos iš Kinijos

„Kas ta vertė yra – mes kalbame, kad turi būti kažkokia fundamentali vertė. Jei ką tik buvo diskusija apie kriptovaliutas, tai taip ir nebuvo išsakyta, kur ta jų fundamentali vertė. Galbūt kolegos bandys pagrįsti, kad yra ta vertė“, – sako A.Jakubėlis.

Investuotojai, anot jo, rinkoje ieškosi tokių pirkinių, kurių kaina yra mažesnė nei apskaičiuota vertė – nuvertintos būna akcijos, NT ar kitas turtas.

Jis taip pat priminė ir 1619 metais Olandijoje kilusią tulpių maniją, kurios metu vienas tulpės svogūnėlis buvo keičiamas į 5 hektarus žemės.

„Coingate“ technikos direktorius Rytis Bieliauskas per savo pristatymą išliko neutralus – pristatė bitkoino veikimą iš techninės pusės, kuo ši technologija skiriasi nuo įprastų valiutų. Jis pripažino, kad rinkai kirto tai, jog kriptovaliutas pamėgo nusikaltėliai.

„Pradžioje daugelio naujų technologijų prisibijoma, galbūt daug stereotipų sklando ir ne visuomet tie stereotipai iš piršto laužti būna. Kai atsirado pirmi automobiliai, kas juos naudojo – bankų plėšikai. Su jais buvo lengviau pabėgti, kai policija jojo su arkliais. Kai atsirado mobilieji telefonai plytos dydžio, koks buvo stereotipas – kad mafijozai naudoja. Ir su kriptovaliutomis panašūs stereotipai – tai nusikaltėliams, hakeriams teroristams ir pan. Bet kaip ir įvairias technologijas, dabar visi naudoja mobiliuosius telefonus ar internetą“, – sako R.Bieliauskas.

Jis aiškino, kad decentralizuota blokų grandinės technologija yra naujovė, kuri keičia senas „hierarchija“ grįstas platformas ir turi savų privalumų.

Rinkos dalyviai įžvelgia naudų

Kriptovaliutų keityklos „Kaiserex“ direktorius Linas Rajackas buvo priešingos nuomonės nei dauguma pranešėjų paskaitoje – jis įsitikinęs, kad kriptovaliutos turi šviesią ateitį. Jis tikino į kriptovaliutas investuojantis nuo 2014 metų.

„Mano portfelis gana sėkmingai sudalyvavo ir turėjo 3800 proc. grąžą su mažesne nei rinkos rizika“, – sako L.Rajackas.

Jis, priešingai nei Lietuvos banko atstovė, tikino, kad bitkoino pasiūla bus ribota, tuo tarpu įprastų valiutų pasiūla augs eksponentiškai.

„Tai nereiškia, kad čia saugiau laikyti pinigus ilgesnį laikotarpį“, – įprastas valiutas kritikavo L.Rajackas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aukso luitai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aukso luitai

Jis patikino, kad bitkoinas ne pirmą kartą patiria 80 proc. siekiantį nuosmukį, bet po visų jų jis atsigaudavo ir užaugdavo daug daugiau.

„Bitkoino rinka remiasi tuo, kad visi visais nepasitiki, ir čia visai rimtas dalykas, kuriuo verta pasitikėti. Visas kilimas ir grožis yra tas, kad visi nori nepasitikėti vieni kitais“, – sako L.Rajackas, paaiškindamas, kad saugumas užtikrinamas kriptografija ir šifravimu.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius Remigijus Leipus, moderavęs diskusiją, pastebėjo, kad bitkoinas ir kitos kriptovaliutos kelia iššūkių matematikams.

Vida Press nuotr./Intelektas
Vida Press nuotr./Intelektas

„Kalbant apie XXI amžiaus matematiką, tai, kas galiojo XX amžiaus viduryje ir antroje pusėje, jau nebegalioja. Duomenys yra ultra aukšto dažnio, nereguliarūs, labai nepastovūs, nebetinka klasikiniai matematiniai modeliai“, – pastebėjo profesorius.

Jis pastebėjo, kad naujosios kriptovaliutos nėra itin patrauklios dėl to, kad nedaug prekybininkų jas priima kaip atsiskaitymo priemonę.

„Kainos jų svyruoja dramatiškai, ir tie pokyčiai, pasižiūrėjus, jie didžiuliai. Ir kitas dalykas, dėl ko atsiranda rizika – dėl duomenų perėmimo arba vagysčių“, – pastebėjo R.Leipus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką