Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 19d. 10:02

Skamba lyg amžiaus afera: iš šiukšlių rūšiuojame kurą, o tada viską išverčiame sąvartyne

Iš atliekų išrūšiuotas kietasis atgautasis kuras keliauja į sąvartyną 15min tyrimas
Donato Gvildžio/15min iliustracija / Iš atliekų išrūšiuotas kietasis atgautasis kuras keliauja į sąvartyną

​​​​​​​Lietuvoje kultivuojama absurdiška schema: mokame atliekų rūšiavimo gamykloms, kad jos atrūšiuotų, džiovintų kurą deginimui atliekų jėgainėse. Galiausiai viskas palaidojama sąvartyne net nesumokėjus sąvartyno mokesčio. Kol valdžia priešinosi atliekų deginimo jėgainių projektams, nesprendė ir ką daryti su perteklinėmis atliekomis – vien Kazokiškių sąvartyne guli 200 tūkst. tonų išrūšiuoto kuro. Dabar Seime kyla iniciatyvos pratęsti simbolinį sąvartynų apmokestinimą – tai skatins atliekas ne kūrenti, ne perdirbti, o toliau versti sąvartynuose.

Lietuvoje atliekų deginimo jėgainės vis dar neveikia ir kelerius metus tęsiasi absurdiška situacija. 2016 m. paleisti daug kainavę mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, paskelbta, kad atliekų šalinimą pakeitė atliekų apdorojimas. O realybėje MBA produktai toliau laidojami sąvartyne, netgi nemokant sąvartyno atliekų šalinimo („vartų“) mokesčio.

11 MBA įrenginių tik nedidelę dalį atliekų išrūšiuoja kaip antrines žaliavas – atrinktas metalas, stiklas, plastikas ar pan. pernai sudarė apie 2,8 proc. į juos patekusių atliekų, rodo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas

Didelė dalis atliekų atrūšiuojama kaip deginimui tinkamas kuras – vadinamasis KAK (kietasis atgautasis kuras). Tam atliekas tenka ne tik rūšiuoti, bet ir džiovinti – eikvoti energiją. Kas su šiuo kuru atsitinka?

Jo nėra kur dėti. Vien Kazokiškių sąvartyne visam laikui palaidota virš 100 tūkstančių tonų 2016–2017 m. apdorotų degiųjų atliekų. Tokias atliekas laidoti draudžiama, bet anksčiau išimtį sukūrė laikinai galiojęs aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymas. K.Navickas aiškina, kad KAK galima saugoti tik 3 metus, o susidarė situacija, kad deginimo įrenginių nebuvo, tad nebuvo ir kur KAK dėti.

Suprasti akimirksniu

  • Gyventojai, mokėdami už atliekų sutvarkymą, sumoka už degiųjų atliekų atrūšiavimą ir sudeginimą, tačiau atliekų deginimo jėgainės, nors planuotos 2016 metais, vis dar statomos.
  • 2015–2017 m. privatūs MBA operatoriai neturėjo kur sandėliuoti atrūšiuoto kietojo atgautojo kuro (KAK), todėl Aplinkos ministerija leido „pasaugoti“ išrūšiuotą KAK sąvartynuose maksimaliai 3 metus.
  • 2017 m. gruodį Kazokiškių sąvartyne pašalinta 106 tūkst. tonų KAK – taip iš gyventojų už sudeginimą surinkti pinigai liko VAATC kišenėje.
  • Nuo 2018 metų vien Kazokiškių sąvartyne sukaupta apie 200 tūkstančių tonų KAK, kurio pakaktų ketverius metus apšildyti Uteną. Tikėtina, kad šis kuras taip pat liks palaidotas sąvartyne.
  • Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siekia pratęsti minimalų 5 eurų už toną ekologinį mokestį, tai paskatintų tolesnį atliekų šalinimą sąvartynuose.

Dabar Kazokiškėse vėl susikaupė apie 200 tūkst. tonų tokio produkto atsargų ir tai kelia galvos skausmą atliekų tvarkytojams. Didelė tikimybė, kad šis kiekis taip pat liks sąvartyne: tiksi trejų metų terminas, kainuotų transportavimas, o ir vežti nėra kur. Patys atliekų jėgainių statytojai skaičiuoja, kad užkūrus katilus jiems pakaks vien einamojo atliekų srauto.

Galima palyginti – sudeginus 100 tūkst. tonų degiųjų atliekų, būtų gauta tiek energijos, kiek beveik pakaktų metus šildyti Panevėžio miestą, arba dvi Utenas, arba 5 Radviliškius, ar 10 Prienų dydžio miestelių. Lietuva naftos išgauna mažiau, nei Kazokiškėse sukaupti 200 tūkst. tonų degiųjų atliekų, vertinant energetine verte.

Visi problemą stumia nuo savęs. Vilniaus MBA operatorė „Energesman“ giriasi, kad gerai dirba tai, ką įsipareigojo, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pripažįsta, kad daugiau nėra kur atliekų dėti. Tvarkytojai žada, kad sukauptas degias medžiagas būtų galima „išsikasti po dešimtmečių“ ir ramina, kad iki tol jos grėsmės nekelia. Aplinkos ministerija šį sykį lengvo „palaidojimo“ nežada – lai sutvarko ne sąvartyne. Bet alternatyvos irgi nesiūlo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

Ši situacija netgi pelnus leidžia pasididinti – dabar VAATC sėdi ant 11 mln. eurų pinigų maišo ir planuoja sąvartyno plėtrą. Mat gyventojai susimoka už rūšiavimą ir atliekų sudeginimą, bet deginti nereikia – VAATC atlieka ne tik degių atliekų, bet ir pinigų.

Kituose regionuose atliekų tvarkytojai problemą sprendžia ir dar kūrybiškiau: didelė dalis atliekų virsta „techniniu kompostu“, kurio negalima niekur kitur panaudoti, tik vėlgi vežti į sąvartyną, perdangoms kloti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas

Dabar Seime kilo iniciatyva dar kartą kartą atidėti ekologinio sąvartyno mokesčio kėlimą – palikti simbolinius 5 eurus už toną vietoj kitąmet nustatytų 27,51 Eur/t. Argumentuojama, kad kitu atveju gyventojams tektų mokėti daugiau. Aplinkosaugininkai, atliekų perdirbėjai griebiasi už galvos – tai skatins ir toliau vežti atliekas į sąvartyną, ką jau ir bekalbėti apie žiedinę ekonomiką.

15min primena, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai kelerius metus bandė stabdyti šimtamilijoninius Lietuvos valstybės projektus. Dabar atliekų tvarkytojai šnairuoja į energetikus – kodėl vis dar nėra jėgainių. Tiek MBA įrenginius, tiek ir jėgainę Vilniuje dalinai finansuoja ES, o Lietuva įsipareigojo pasiekti griežtus aplinkosauginius tikslus.

Rūšiuojama, tada laidojama

Kazokiškių sąvartyne 2017 metais pašalinta 106 tūkst. tonų degiųjų atliekų, po metų „sutvarkyta“ dar 99 tūkst. tonų, rodo VAATC veiklos ataskaitos.

„Alternatyvų nėra, KAK yra kaupiamas. Kasmet iš Vilniaus regiono į MBA įrenginius atkeliauja apie 230 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, apie 50 proc. susidaro degiųjų atliekų. Nedidelė dalis jų sudeginama Klaipėdoje, apie 10–15 tūkst. tonų per metus. Jei paskaičiuosime, šiuo metu turime apie 200 tūkst. tonų degiųjų atliekų“, – skaičiuoja UAB VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius.

Jam situacija neatrodo absurdiška – MBA įrenginiai esą puikiai atlieka darbą, kuriam ir pastatyti, rūšiuoja antrines žaliavas. O dėl to, kad nėra kur atrūšiuoto kuro padėti, reikėtų klausti energetikų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Vaitkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomas Vaitkevičius

„Sutikite, valstybė nusprendžia, kad tvarkys atliekas tokiu būdu, būdas reikalauja tam tikrų įrenginių, tada pastato visą grandinę, tik jos neužbaigia. Be abejonės, tai yra keista. Bet vėlgi galų gale mes tą grandinę kažkada užbaigsime“, – sako VAATC vadovas.

Dabar sąvartyne saugomas 2018–2019 metų KAK, o 2016–2017 m. degiosios atliekos jau pašalintos.

Degiųjų atliekų sąvartyne šalinti negalima – atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti kiti prioritetai, siekiant sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų srautą, prailginti sąvartynų naudojimo laiką, mažinti jų plotus, mažinti taršą. Tačiau galioja ir reikalavimai, kad ilgai atliekų saugoti negalima.

Donato Gvildžio/15min iliustracija/Mechaninio apdorojimo įrenginių Vilniuje veiklos rezultatai, LRATCA duomenys
Donato Gvildžio/15min iliustracija/Mechaninio apdorojimo įrenginių Vilniuje veiklos rezultatai, LRATCA duomenys

„Teisinis reguliavimas sako, kad atliekos gali būti saugomos tik 3 metus. Po to jos yra pripažįstamos pašalintomis. Mes turime priekaištų energetikams, kurie nesiskubina vykdyti valstybės nurodymų pasistatyti (atliekų deginimo – 15min) elektrinę“, – atsidūsta T.Vaitkevičius.

Pasiteiravome, ar būtų galimybė apžiūrėti kaupuose saugomą kurą.

Regia/VAATC inf./Kietojo atgautojo kuro zona Kazokiškių sąvartyne
Regia/VAATC inf./Kietojo atgautojo kuro zona Kazokiškių sąvartyne

„Iš tiesų, tai yra kaupas, nelabai ten toks, nelabai vaizdžiai atrodytų. Tikrai negalėtume parodyti“, – atsakė T.Vaitkevičius.

Tačiau vis tiek apsilankėme ir nufotografavome Kazokiškių sąvartyno teritoriją iš oro dronu. VAATC pateiktoje schemoje matyti, kad degiosioms atliekoms skirta zona yra kairėje pusėje nuo pastatų, taip pat šiaurinėje dalyje.

Šalina perpus pigiau

Nuo 2016 m. gegužės, kai Vilniuje pradėjo veikti MBA įrenginiai, sąvartyne taikomas 71,13 Eur/t atliekų šalinimo, arba vadinamasis „vartų“, mokestis. Jį sumoka visi sąvartyne atliekas norintys pašalinti atliekų tvarkytojai. Tačiau degiosios atliekos po MBA laidojamos daugiau nei perpus pigiau.

VAATC vadovo T.Vaitkevičiaus pasiteiravome, kiek už degiųjų atliekų pašalinimą sumokėjo MBA operatorius „Energesman“.

Jie sumokėjo visus kaštus, kuriuos mes patyrėme dėl degiųjų atliekų saugojimo tvarkymo ir mokesčių valstybei.

Kiek jie sumokėjo?

Jie sumokėjo, dabar vėlgi tiksliai nepasakysiu, virš 30 eurų, apie 32 eurus.

Čia be pasaugojimo?

Sumokėjo už visus kaštus, tai yra su saugojimu, ir visus kaštus, kurie mums buvo tekę.

O kodėl jiems tokia išimtis?

Šita istorija ne kartą buvo nagrinėta, iš tiesų buvo įvertinta tai, kad kaštai buvo padengti, o 71 Eur kaina būtų tiesiog tuo metu perkelta ant gyventojų, kadangi pagal viešojo pirkimo sutartį su „Energesman“ buvo nurodyta, kad degiųjų atliekų kaina tvarkymo neviršys 31,86 Eur/t.

T.Vaitkevičius vertina, kad didesnis įkainis būtų paprasčiausiai perkeltas į regiono gyventojų sąskaitas.

Sutartiniais įsipareigojimais kainą grindžia ir „Energesman“ vadovas Aidas Ignatavičius.

„Mes dabar sumokame visus kaštus, kiek VAATC yra pasiskaičiavęs. Gali nustatyti ir 70 ar 90 eurų, bet jei reikės tiek sumokėti, na, tai viskas turės atsigulti į vilniečių sąskaitas per MBA tarifą. O per visus šiuos metus, kol MBA veikė, MBA kaina buvo netgi sumažinta“, – sako A.Ignatavičius.

31,86 Eur už toną kaina yra lygi būsimos Vilniaus kogeneracinės jėgainės apskaičiuotai „vartų“ kainai – tiek kainuotų atliekų sudeginimas, o ne jų laidojimas sąvartyne. Todėl, jei atliekas reikėtų vėl išvežti iš sąvartyno, reikėtų papildomai sumokėti deginimo kainą, taip pat transportavimo išlaidas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kazokiškių sąvartynas

„Mes turėjome vežti į jėgainę, taip buvo viskas sudėliota: pastatoma jėgainė, transporteris, transporteris ima iš gamyklos atliekas, kurios nebetinkamos perdirbti, ir jos keliauja į deginimo gamyklą. Tai nei 2016-aisiais, nei 2017-aisiais, nei 2018-aisiais metais jėgainės nebuvo. Buvo žadama 2019-aisiais, o dabar žadama 2020 metais. Tik kažkodėl visi atsisuka į „Energesman“ ir sako, tai ką jūs darysite. O ką mes galime padaryt?“ – kalba A.Ignatavičius.

Kas atsitiks su sukauptu degiuoju kuru?

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo pasiteiravome, kiek realu, kad MBA operatorius vėliau pasiimtų degiąsias atliekas iš sąvartyno.

„Na, tai nerealu. Jie tiesiog neturi kur dėti. Jie atidavė galvos skausmą Vilniaus sąvartynui ir niekur nebepasiims. Tai visiškai nerealu“, – kalba S.Gentvilas.

Anot jo, sukapsėjus trejų metų terminui atliekos privalės būti pašalintos, todėl gyventojams meluojama, kad kažkas saugoma.

„Tai milžiniška vietinės rinkliavos mokėtojų apgaulė. Aplinkos ministras turėjo kaip įmanoma ilgiau neleisti sumaišyti saugomų atliekų su kitomis sąvartyno atliekomis ir kuo anksčiau įpareigoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę tapti jų savininke. Tada jiems būtų pradėję skaudėti galvą. Šiuo atveju Vilniaus MBA veikla bereikalinga, nes išrūšiuotos atliekos vis tiek nesudeginamos, jos saugomos ir po 3 metų pašalinamos. O gyventojų sumokėti mokesčiai kaupiasi VAATC, be garantijos, kad pašalintos atliekos bus kažkada sudegintos“, – paaiškina S.Gentvilas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

„Energesman“ vadovas A.Ignatavičius įsitikinęs, kad kaupiamos degiosios atliekos jau nebe jų rūpestis, kadangi MBA įrenginiai pagal esamą sutartį savo įsipareigojimus įvykdė, atsiskaitė su VAATC.

Tuo metu VAATC net nedalyvavo statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) skelbtame atliekų priėmimo konkurse, informavo Aplinkos ministerija. VAATC užsimena apie palaidojimo alternatyvą.

„Mes tikimės, kad deginimo jėgainės vis dėlto kažkada bus paleistos, pagaliau kažkokių terminų bus laikomasi ir degintojai suras galimybę šitas atliekas sudeginti“, – sako VAATC vadovas, tačiau priduria, kad neradus sprendimo atliekos gali būti ir palaidotos.

Įmonės metinėje ataskaitoje parašyta, kad dėl vėluojančių jėgainių „dalį degiųjų atliekų teks artimiausiu metu tvarkyti regioniniame sąvartyne <...>, dėl neapibrėžtos aplinkosaugos institucijų pozicijos pasirinkimo galimybės nėra didelės“.

15min skaitytojos Ramunės nuotr./Perpildyti konteineriai
15min skaitytojos Ramunės nuotr./Perpildyti konteineriai

Netgi VKJ statanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“ pripažįsta, kad pastačius jėgainę šių atliekų nereikės.

„Mūsų vertinimu, vien tik einamųjų metų atliekų srauto, liekančio po antrinio rūšiavimo, pilnai pakaks projektiniam Vilniaus kogeneracinės jėgainės darbui“, – teigia grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

S.Gentvilas apibendrina, kad ir VAATC, ir Vilniaus MBA yra politikos įkaitai – atliekų neturi kur dėti. Jis stebisi, kad Vilniaus MBA ieškojo būdų sandėliuoti atrūšiuotą kurą, tačiau šie bandymai buvo blokuoti pačios Aplinkos ministerijos.

Tą patvirtina ir „Energesman“ vadovas: „Mes buvome gavę leidimus saugoti, o ne vežti į sąvartyną. Buvo surastos aikštelės, kur buvo galima šitą kurą saugoti. Bet 2017 m. visus leidimus panaikino ir beliko vienintelis būdas – vežti į sąvartyną.“

Ministerija puoselėja viltį, kad tvarkytojai sukūrens arba išveš

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė akcentuoja, kad gali būti šalinamos tik tos atliekos, kurios netinkamos perdirbti ar kitaip panaudoti. Todėl po MBA rūšiavimo likusios energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos nėra šalinamos, tačiau laikomos, iki kol bus galima jas panaudoti energijai gauti. Jos gali būti laikomos sąvartyno kaupe.

„Šiuo metu šios atliekos yra laikomos sąvartyno kaupe, bet nėra pašalintos“, – įsitikinusi A.Bagočiutė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bagočiutė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Agnė Bagočiutė

Čia pat ji pripažįsta, kad, jei degiosios atliekos per trejus metus nepanaudojamos, jos laikomos pašalintomis, vadovaujantis teisės aktais.

„Šiuo metu susidarančios po rūšiavimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos yra deginamos Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje, o likusi susidariusi dalis yra laikoma iki pradės veikti likusios dvi kogeneracinės jėgainės“, – sako A.Bagočiutė.

Ministerija tikisi, kad situacija pasikeis, kai pradės veikti visos trys atliekų deginimo jėgainės.

„Prognozuojama, kad per metus kogeneracinėse jėgainėse bus sudeginama iki 100 tūkst. t pasaugotų degiųjų atliekų“, – viliasi A.Bagočiutė ir primena, kad teisės aktai leidžia ir atliekų eksportą, – sprendimą turėtų priimti pats atliekų tvarkytojas.

AM tikina, kad šiuo metu KAK Lietuvoje negaminamas, esą po rūšiavimo atliekančios energetinę vertę turinčios atliekos tiesiog vadinamos degiosiomis atliekomis. Nors atliekų tvarkytojai šias sąvokas vartoja lyg sinonimus, išties KAK turi Lietuvos standartą, kuriame apibrėžti reikalavimai, tokie kaip drėgmė ar kt.

Siūlo palaidoti ir išsikasti po dešimtmečių

„Energesman“ vadovas A.Ignatavičius vertina, kad susiklosčiusi situacija ir keista, ir sudėtinga, ir rimta, o susiklostė ji dėl to, kad „nėra vieno šeimininko, kuris aiškiai suformuotų ilgalaikę strategiją“. Statant MBA gamyklas buvo numatyta, kad jau 2016 metais veiks ir atliekų deginimo jėgainės. Kadangi jų nėra, dėl to ir kyla rūšiuotų atliekų kaupai. Dabar bijoma priimti sprendimus, ir tai jam atrodo keista.

„Niekas nenori spręsti šios problemos, bet stumdo „Energesman“ sakydami, kad čia kaip ir jūsų visos tos problemos. Iš tiesų, pagrindinė gamyklos funkcija – pas mus kasmet atkeliauja 225 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, iš jų mes virš 12 tūkst. tonų atrūšiuojam antrinių žaliavų, kurios perdirbamos ir į rinką grįžta įvairių produktų pavidalu. Atrūšiuojam plastiką, stiklą, metalą, popierių, kartoną, PET“, – sako A.Ignatavičius.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aidas Ignatavičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Aidas Ignatavičius

Atlikusi dalis, kurios negalima panaudoti ir perdirbti, – kuras, tinkantis deginti atliekų deginimo gamyklai. A.Ignatavičius tikina, kad tai atliekama to paties proceso metu.

„Visos institucijos lyg ir supranta, kas vyksta, bet kasmet atsisuka į „Energesman“ ir paklausia, na, tai ką jūs darysit. Mes negalime KAK kažkur išvežti ar išskraidinti. Tai neįmanoma. Tai ir ekonomiškai nepagrįsta“, – sako A.Ignatavičius.

Jis nemato problemos, kad degiosios atliekos gulės sąvartyne. Anot jo, jas būtų galima laikyti ir 10–20 metų, o panaudoti po to.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aidas Ignatavičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aidas Ignatavičius

„Kalbant apie tą kurą, daryti įvairūs tyrimai pasaulyje, kad jis mažiausiai 10 metų nepraranda energetinės vertės. Bet jis ir po 15, ir po 20 metų nepraras jokios energetinės vertės. Ateityje, mūsų vertinimu, atliekų jėgainėms pritrūks atliekų – tai tada būtų galima nuvažiuoti į sąvartyną, išsikasti šias atliekas ir vežti sudeginti. Jei degiosios atliekos suirtų, tai ir deginimo gamyklų nereikėtų“, – sako A.Ignatavičius.

Jis skaičiuoja, kad pradėjus veikti VKJ į jėgainę vien „Energesman“ galės patiekti 120–130 tūkst. tonų atliekų, kai jėgainės pajėgumas yra 160 tūkst. tonų.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

„Dabar kuro atliekų jėgainei yra pakankamai, bet kai jo trūks, tai pati jėgainė turės galvoti, iš kur to kuro gauti, ir gal jai kai kada apsimokės pasiimti kurą. (…) Mes irgi nestovime vietoje, ne laukiame, o galvojame, kaip galima kuo daugiau atrūšiuoti antrinių žaliavų“, – svarsto A.Ignatavičius.

Jo vertinimu, dabartinėje situacijoje būtų geriausia sukauptas degiąsias medžiagas tiesiog palaidoti sąvartyne, tai būtų pigiausia vartotojams.

„Aš sąvartyno nematau kaip didelės blogybės. Tiesiog reikia aiškiai visiems pripažinti, kad nestovi atliekų deginimo gamyklos, šiuo metu nėra, kur dar tą kurą būtų galima panaudoti, ir geriausia vieta sąvartyne jį saugoti ar palaidoti“, – sako A.Ignatavičius.

Taip pat jis tikina, kad „Energesman“ tikslas – nulis pašalintų atliekų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

„Mūsų tikslas yra vadinamasis zero waste (beatliekinis) scenarijus. Taip, dar nėra iki galo ištobulintos visos technologijos, bet pamažu pasaulyje jų atsiras. Mes patys suinteresuoti kuo daugiau perdirbti“, – sako A.Ignatavičius.

Gal ir kastų, jei ateityje atliekų trūks

„Ignitis grupės“ atstovas A.Ketlerius vertina, kad ateityje gali būti svarstoma panaudoti dabar laidojamas atliekas, kai atliekų srautai sumažės.

„Lietuvai iki 2035 metų sėkmingai įgyvendinus ypač ambicingus ES tikslus sumažinti susidarančių atliekų kiekį bei reikšmingai padidinti jų perdirbimą, vertiname galimybę pastaruosius metus kaupiamas degias atliekas Kazokiškių sąvartyne panaudoti energijos gamybai, taip prisidedant prie sąvartynų rekultivavimo ir šių teritorijų sugrąžinimo visuomenės poreikiams“, – sako A.Ketlerius.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinė elektrinė

Jau šiuo metu Skandinavijos ir kai kurios Vakarų Europos šalys sąvartynuose atliekų apskritai nešalina arba ten patenka tik 1–2 proc. komunalinių atliekų. Lietuvai iki to dar toli.

Nepertraukiamai atliekas Kauno kogeneracinė jėgainė pradės naudoti nuo kovo, o Vilniaus kogeneracinė jėgainė – kito šildymo sezono pradžioje, informavo „Ignitis grupė“.

Kol nekūrena, užsidirba

Situacija Vilniuje, kai degiosios atliekos tik kaupiasi, panašu, itin pagražina VAATC finansines ataskaitas. Savivaldybės įmonės grynasis pelningumas ir 2017, ir 2018 metais siekė po 17 procentų. Pernai VAATC uždirbo 2,76 mln. eurų pelno, kai pajamos siekė 16 mln. Eur. Įmonės auditoriai savo išvadoje pažymėjo, kad pelnas turėtų būti netgi dar didesnis, kadangi įmonė per daug atidėjinių skyrė Kazokiškių sąvartyno III sekcijos statybai, kai darbų dar nebuvo pradėjusi.

Vien pinigais metų pabaigoje VAATC laikė 11,08 mln. eurų. VAATC plečia Kazokiškių sąvartyną, kurio pirmoji sekcija buvo pastatyta 2007 metais. Iš viso sąvartyne suplanuotos 6 sekcijos.

S.Gentvilas sieja, kad VAATC dideli pelnai ateina būtent iš atliekų, kurios turėjo būti sukūrentos, tačiau dabar saugomos. Šie pinigai surenkami iš MBA operatoriaus.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Banknotų iliustracijos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Banknotų iliustracijos

„Iš gyventojų yra surinkta už sudeginimą, bet kadangi sudeginimo paslauga neatlikta, VAATC tiesiog pasiima tuos pinigus ir turi savo kasoje“, – sako S.Gentvilas.

Politikas įsitikinęs, kad įmonė turėtų arba taikyti nuolaidą, arba pinigus išmokėti dividendais savivaldybei.

„Energesman“ vadovas patvirtino, kad visus pinigus, kurie turėtų būti skirti atliekų deginimui, sumoka VAATC.

„Mūsų labai paprasta kainodara. Mes iš VATC gauname apie 31 eurą, saugome atliekas už 31,86 Eur, o iš ko galime užsidirbti – tai antrinės žaliavos, jų išrūšiavimas. Nes perdirbimo mes patys irgi neturime, vežame perdirbėjams“, – teigia A.Ignatavičius.

Gamina ir kompostą, kurio niekam nereikia

Keli 15min pašnekovai patikino, kad atliekų tvarkytojai Lietuvoje įsigudrino ir kitais būdais pasigerinti atliekų tvarkymo rezultatus, – į sąvartyną veža džiovintas atliekas, taip sumažėja jų svoris, nors vėliau jos lauke vėl atgauna drėgmę. Taip pat iš komunalinių atliekų gamina techninį kompostą, kurio niekur kitur naudoti negalima, tik sąvartyne, pvz., uždengimui.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2015 m. kompostuotų atliekų kiekis ėmė itin sparčiai augti. 2015 metais kompostuota 132 tūkst. tonų atliekų, 2018 m. – jau 368,4 tūkst. tonų, arba 28 proc. viso komunalinių atliekų kiekio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

„Kompostą visa Europa supranta kaip produktą, kurį gali parduoti rinkoje, jis turi vertę, ant jo auginamos daržovės, o pas mus gaminamas toks techninis kompostas, kuris važiuoja sąvartynų uždengimui“, – pasakojo vienas norėjęs likti neįvardytu asmuo. Pasak jo, taip kiti regionai vengia gaminti degiąsias atliekas, kurių neturėtų kur dėti. Vilniuje MBA operatorius yra atskiras nuo atliekų tvarkymo centro, tačiau yra regionų, kur MBA įrenginius kontroliuoja regioniniai atliekų centrai.

Tai patvirtina Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos direktorius Algirdas Reipas, tačiau jis akcentuoja, kad didelė dalis komposto yra ne technologinis, o žaliųjų atliekų ar maisto kompostai, kuriuos lengva realizuoti rinkoje.

„Gerą kompostą realizuoti nėra jokių problemų. O techninio komposto realizuoti neįmanoma, nes jo pagal teisės aktus negalima naudoti niekur. Vienintelė vieta, kur jį galima naudoti, – sąvartynų uždarymui arba laikinam perdengimui“, – sako A.Reipas.

ARATC nuotr. /Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas
ARATC nuotr. /Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas

Pasak jo, iš trijų tonų žaliųjų atliekų gaunama tona komposto, o norint gauti toną kompostą iš maisto atliekų reikia 10 tonų. Todėl galutinio produkto kiekiai yra gerokai mažesni, nei sutvarkoma atliekų.

„Organinė medžiaga suskaidoma, gaminamos dujos, labai daug iš organinės medžiagos išimama metano anglies dvideginio pavidalu, ir tie kiekiai visiškai kiti išeina“, – sako A.Reipas.

Ką apie tai mano Aplinkos ministerija? A.Bagočiutė pripažįsta, kad techninio komposto ir raugo negalima naudoti žemės ūkyje, miškams ar energetinių augalams tręšti, galima naudoti tik rekultyvacijai pažeistose teritorijose, kurios nebus naudojamos šioms veikloms. Stabilatas gali būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose – tai nelaikoma šalinimu.

Siekia toliau išlaikyti minimalų sąvartyno ekologinį mokestį

Kasmet Aplinkos ministerija siūlo kelti vadinamąjį sąvartyno ekologinį mokestį, kad atliekas šalinti būtų brangiau. Dabar mokestis tesiekia 5 Eur už atliekų toną. Surinktais pinigais ir dėl kainos skirtumų būtų skatinamas atliekų perdirbimas.

Tačiau praėjusį trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kaip ir praėjusiais metais, patvirtino siūlymą palikti esamus 5 Eur už toną, vietoj ministerijos siūlytų 15 Eur/t.

Šį mokestį sumoka VAATC, o jį susirenka per rinkliavas, įskaičiuoja į sąvartyno „vartų“ mokestį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Penkių eurų banknotas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Penkių eurų banknotas

Dabar šis mokestis lengvai išsitenka ir esamoje deginimo paslaugos kainoje (31,86 Eur).

„Kol taršos mokestis bus žemas, o deginimo paslaugos kaina bus aukšta, šalinimas bus pagrindinė alternatyva. Todėl reikia sparčiau kelti šalinimo mokestį“, – tikina S.Gentvilas.

Tiek aplinkosaugos ekspertai, tiek atliekų perdirbėjai, taip pat ir Aplinkos ministerija akcentuoja svarbą, kad sąvartynas būtų brangiausias atliekų pašalinimo būdas, kitu atveju nebus paskatų atliekas perdirbti.

„Mes tikėjom, mums žadėjo, sakė, bus (atliekų deginimo – 15min) gamykla. O va. Ar mes čia kalti, kad pradedant nuo aukščiausių rangų, buvo visokių žaidimų. (…) užvėlė mus įvairiausios institucijos. Nenoriu vardais vadint, puikiai žinot, būtų seniai pastatyta. Tai va man toks klausimas kilo“, – 5 Eur už toną mokestį palaikė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Juozas Imbrasas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Juozas Imbrasas

S.Gentvilas komitete replikavo: „Ne institucijos, o Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė.“ Tai sukėlė komiteto narių juoką.

Atliekų jėgainėms ir toliau kaišomi pagaliai į ratus. Pvz., tuo pat metu Seimo narė Virginija Vingrienė yra įregistravusi pasiūlymą už atliekų deginimą taikyti netgi didesnį mokestį – 15 eurų už toną, – taip pat apriboti deginamų atliekų kiekį iki 500 tūkst. tonų per metus – mažiau, nei atliekų tvarkymo plane suplanuoti jėgainių pajėgumai.

V.Vingrienė argumentuoja, kad turi būti ieškoma kitų priemonių, kurios užkirstų kelią atliekas vežti į sąvartyną. Ji tvirtino sąvartynų ekologinio mokesčio mažinimo nepalaikanti.

„Degintinos atliekos neturėtų važiuoti į sąvartynus, bet mes turime ir neskatinti deginti tų atliekų, kurios gali būti perdirbamos ir panaudojamos kaip žaliava. Nes sudeginimas yra tik išėmimas žaliavos iš rinkos ir neskatinimas kurti nei naujų technologijų, nei aplinkosauginių aspektų“, – aiškina V.Vingrienė.

D.Krinickas įžvelgia ironiją: Seimo aplinkosaugininkai skatins sąvartynus

Buvęs aplinkos viceministras, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos ir vandens departamento vadovas Dalius Krinickas lygina, kad dar 2016 m. derantis dėl įstojimo į EBPO Lietuva pagal sąvartyno mokestį buvo tarp mažiausią mokestį turinčių ES ir EBPO valstybių.

Anot jo, Seimo iniciatyva vėl sumažinti sąvartyno ekologinį mokestį nuo planuotų 27,51 Eur/t iki 5 Eur/t nepagrįsta skaičiavimais, tai paneigia ir atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, taikomasi į žemiausią grandį.

„Sąvartyno mokesčio nuolatinis mažinimas patvirtina tai, kad Lietuva vis dar suprantama kaip sąvartynų šalis. Ir tai yra pozicija, formuojama Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių“, – ironiją feisbuke įžvelgė D.Krinickas.

Jį stebina, kad mažas mokestis argumentuojamas dėl atliekų deginimo jėgainių nebuvimo, kai tas pats komitetas ne kartą įrenginius kritikavo, vertino neigiamai.

„Seimas netgi priėmė antikonstitucinį įstatymą dėl atliekų deginimo įrenginių uždraudimo, kuris iki šiol galioja. Tuomet siųsta aiški žinia: atliekų deginimo įrenginių nereikia“, – primena D.Krinickas.

Aplinkos ministerijos nuotr. /Dalius Krinickas
Aplinkos ministerijos nuotr. /Dalius Krinickas

Mažas mokestis naudingas atliekų tvarkymo centrams, turintiems dideles degiųjų atliekų sankaupas, norint jas pašalinti, nereikėtų mokėti didesnio mokesčio.

„Čia reikia didesnio aktyvumo iš Aplinkos ministerijos pusės, kadangi abiejų projektų planavimas, finansavimas atėjo iš valstybės įsipareigojimų, o įgyvendinimas vyko kartu su savivaldybėmis ir regioniniais atliekų tvarkymo centrais“, – sako D.Krinickas.

Situaciją be išeities, anot jo, sukūrė pati valstybė: atliekų šalinti negalima, deginimo įrenginių nėra, atliekos automatiškai po 3 metų tampa pašalintomis. Jį stebina tai, kad degiosios atliekos laidojamos nemokant įprasto sąvartyno mokesčio: „Sąlygos turėtų būti taikomos visiems vienodai.“

M.Nagevičius: mokestis reikalingas dėl perdirbimo

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius vertina, kad Lietuva pagal surenkamus ekologinius mokesčius Europoje yra trečia nuo galo ir taip yra tik todėl, kad šalyje taikomi akcizai degalams, kurių minimalius dydžius reguliuoja ES.

„Politikai sako, kad nėra infrastruktūros. Tai jos ir neatsiras, kol neatsiras sąvartyno ekologinis mokestis. Kol to mokesčio nėra, tai neskatina nieko investuoti į atliekų perdirbimo infrastruktūrą. Pas mus kažkaip viskas aukštyn kojom“, – stebisi M.Nagevičius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Martynas Nagevičius

Taip pat tai skatina ir degiųjų atliekų kaupimą, vertina ekspertas.

„Taip daroma kiekvienais metais – jie sukaupia, nuveža į sąvartyną, galiausiai popieriuje palaidoja. Susimoka tuos 5 eurus. Jei kaina būtų didesnė, gal jiems apsimokėtų ieškoti kažkokių sprendimų“, – sako M.Nagevičius ir vadiną tokį saugojimą vaidyba.

Jis paaiškina, kad Europos šalyse įprasta, kad sąvartynai apmokestinti didžiausiu ekologiniu mokesčiu, antroje vietoje apmokestinamas deginimas, o tuo metu atliekų perdirbamas yra skatinamas.

AM: laikėmės nuoseklios pozicijos dėl apmokestinimo

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė A.Bagočiutė tikina, kad ministerija nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos žiedinės ekonomikos tikslams įgyvendinti – kad šalinimas būtų brangiausia alternatyva, o prioritetas teikiamas atliekų perdirbimui.

„Kad sąvartynas taptų brangiausia atliekų tvarkymo alternatyva, turi būti didinamas mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas, kuris yra vienas mažiausių ES“, – sako A.Bagočiutė ir pažymi, kad mokestis turėtų mažinti atliekų kiekį, skatinti vengti naudoti pavojingas medžiagas.

22 iš 28 ES valstybių jau taiko mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne, ir jose atliekų sąvartynuose pašalinama daug mažiau, parodė AM užsakyta studija. Anglijoje tona atliekų apmokestinama 90 svarų, Nyderlanduose – 50 eurų.

Nuo 2015 m. AM bando įvesti bent virš 20 Eur už toną siekiantį mokestį, tačiau kasmet Seimo narių iniciatyva paliekamas minimalus 3–5 eurų tarifas.

„Siūloma, kad 2020 m. mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis nepavojingomis atliekomis tarifo dydis siektų 15 eurų už toną, nuo 2021 m. jį didinti iki 30 eurų už toną, o nuo 2022 m. jį didinant iki 50 eurų už toną“, – vėliausią ministerijos siūlymą cituoja A.Bagočiutė.

Anot ministerijos, šalinamos turi būti tik tos atliekos, kurios netinkamos nei pakartotinai panaudoti, nei perdirbti, nei naudoti energijai gauti.

Tvarkytojai: tektų mokėti gyventojams

Priešingai nei aplinkosaugininkai, atliekų tvarkytojai sveikintų mažesnį sąvartyno ekologinį mokestį.

„Norint kelti mokestį, jei jame yra logikos, tuomet turi būti visa atliekų tvarkymo grandinė paruošta, turi būti alternatyvos. Nors buvo žadėta nuo 2016 metų, bet iki šiol atliekų deginimo jėgainių mes neturime. Reikia sau atsakyti į klausimą, kokią funkciją atlieka mokesčiai. Jei tai būdas papildyti biudžetą, tai galima bet kokius mokesčius nustatyti. Bet reikia suvokti, kad mokesčius sumoka ne kas kitas, o gyventojai. O jei tai paskata vienaip ar kitaip koreguoti elgesį, tada reikia suvokti, kad dabar iš esmės nėra galimybių tą daryti. Nebent teorinės“, – sako VAATC vadovas T.Vaitkevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

VAATC vadovas neranda jokių mokesčio nustatymo principų ar pagrįstų skaičiavimų, neaišku, kaip surinkti pinigai sugrįžtų į atliekų tvarkymo sritį. Galiausiai jis įspėja, kad apskritai, įvedus sąvartyno ekologinį mokestį, dalis teršėjų gali pasirinkti išversti atliekas pamiškėse.

„Gerai iliustruoja šis pavyzdys: įstatyme galioja nuostata, kad už asbesto atliekų šalinimą sąvartyne yra mokama, berods, apie 25 eurus į valstybės biudžetą. Kokia logika tokio įstatymo, aš visiškai nesuprantu. Mes neturime kur daugiau asbesto dėti, tik į sąvartyną. Pakeldami mokestį mes prieštaraujame tam, ką patys deklaruojame, kad norime greičiau susirinkti asbestą“, – lygina T.Vaitkevičius.

Jam pritaria ir „Energesman“ vadovas A.Ignatavičius.

„Ekologinis mokestis gali būt bet koks, ir 5, ir 10 ar 40 eurų. Klausimas, ką mes su tuo mokesčiu norime daryti. Jei surenkame pinigų, kur mes juos dedame? Ar įrengiame aikštelių, sukuriame naujų technologijų? Jei didės ekologinis mokestis, (…) tas mokestis turės atsidurti visų vilniečių sąskaitose“, – įspėja A.Ignatavičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo gamykla

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas taip pat tvirtina, kad didesnis sąvartyno mokestis tektų teršėjams – gyventojams ir verslui, o kol nėra jėgainių, jis nebūtų prasmingas.

Atliekų perdirbėjas: kam perdirbti, kai pigu šalinti sąvartyne

Atliekų perdirbėjos UAB „Ekobazė“ verslo strategijos vadovas Marius Kubilius įsitikinęs, kad mažas sąvartyno ekologinis mokestis pakerta atliekų perdirbimo veiklą Lietuvoje.

„Mes vertiname labai neigiamai. Lietuva visiškai neturi jokio nuoseklumo, kadangi sąvartyno mokesčio tarifai kasmet didėjančia tvarka buvo nustatyti jau prieš daug metų. O dabar kiekvienais metais metų pabaigoje mes paimame ir sumažiname dėl kažkokių interesų. O tie interesai man atrodo labai aiškūs – RATC politika yra tokia, kad ir toliau sąvartyne atliekos būtų šalinamos, jie iš sąvartynų eksploatavimo gauna didžiąją dalį pajamų“, – sako M.Kubilius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Makulatūra
Luko Balandžio / 15min nuotr./Makulatūra

Jis paaiškina, kad dabar perdirbėjai atliekų turėtojams turi pasiūlyti geresnes sąlygas, nei siūlo sąvartynas. Jei sąvartynas būtų brangesnis, atitinkamai daugiau atliekų apsimokėtų rūšiuoti.

„Esame tarpinė grandis tarp atliekų susidarymo vietos ir galutinio jų panaudojimo. Mes stengiamės maksimaliai išrūšiuoti, surasti naudingiausius sprendimus, perdirbimo alternatyvas, kad būtų kuo mažiau pašalinama sąvartyne ar nuvežama sudeginti. Žemas sąvartyno mokestis mus veikia, ir kai kurios veiklos mums tiesiog nėra rentabilios“, – kalba M.Kubilius.

Pasak jo, jei tvarkymas sąvartyne pabrangtų, perdirbėjai galėtų imtis perdirbti daugiau probleminių plastikų, juos panaudoti produktų gamybai. Tam reikia papildomų išlaidų kruopštesniam rūšiavimui, plovimui, paruošimui.

„Čia veikia rinkos ekonomika. Jeigu mes rūšiuodami išspaudžiame pridėtinę vertę iš atliekų ir galime pasiūlyti mažesnę kainą nei sąvartynas, mes esame patrauklesni atliekų turėtojui. Bet kada sąvartynas tampa pigi alternatyva, tai mums sunku su juo konkuruoti ir atlikti kažkokias papildomas veikas“, – sako „Ekobazės“ atstovas.

Dabartinę MBA rūšiavimo sistemą jis kritikuoja.

„Esama situacija parodo, kad MBA buvo iš esmės neteisingai suprojektuota ir pastatyta. Tuo metu depozito sistemos įvedimas, konteinerinės sistemos išplėtimas rodo, kad iš dalies rūšiavimo sistema veikia. Trečia, į rinką papuola labai didelė dalis sunkiai perdirbamų ar neperdirbamų pakuočių, ir tai jau yra gamintojų atsakomybės reikalas“, – apžvelgia M.Kubilius.

A.Kasparavičius: „Sąvartynai nėra beribiai“

Atliekų jėgainę Klaipėdoje valdančios „Fortum Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius rėžė, kad Lietuva unikali su savo ekologinių mokesčių politika ir nesilaiko žiedinės ekonomikos principų.

„Jei sąvartynus užkraus atliekomis, jiems reikės naujo sąvartyno, sąvartynas irgi nėra beribis. Su mokesčio neįvedimu mes realiai skatiname sąvartynų plėtrą“, – pridūrė A.Kasparavičius.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Andrius Kasparavičius
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Andrius Kasparavičius

Jis paaiškina, kad sąvartynas savaime visuomet bus pigiausia atliekų tvarkymo alternatyva, – čia išvertei, ir nieko daryti nereikia.

„Vienintelis būdas, kaip padaryti, kad sąvartynas būtų brangesnė alternatyva, būtų sąvartynų apmokestinimas. 5 Eur už toną yra labai nedaug ir visoje Europoje tos kainos gerokai didesnės ir sąvartynai gerokai labiau apmokestinti nei Lietuvoje. Lietuvoje esame labai ilgai užtempę su šiuo reikalu ir buvo užsidegusi šviesa tunelio gale, kad galbūt nuo 2020 m. pradėsime mokėti tą mokestį, kuris seniai turėjo būti įvestas“, – stebisi A.Kasparavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką