Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 3d. 09:01

Bankai užsukinėja paskolų čiaupą verslui – grėsmė ar laikinas sulėtėjimas?

Bankai atsisako paskolas išduoti emigrantams, jei jų pajamos – ne eurais 15min tema
123RF.com nuotr. / Bankai dažniausiai atsisako išduoti mažas paskolas smulkioms įmonėms

Bankai pro savo akinius jau įžvelgia didesnę riziką ir dėl to skolinimas Lietuvos verslui pradėjo menkti. NT sektoriuje veikiančios įmonės atsirėmė į joms iškeltas paskolų kiekio „lubas“. Dažniau nei kas antra pasiskolinti bandžiusi smulki įmonė šiemet teigia, kad paskolos negavo, rodo Lietuvos banko apklausa. Negautos paskolos – tai nevykdomi projektai, nekuriamos darbo vietos ir mažesnis vertės kūrimas ateityje. 15min aiškinasi, kas tai lemia.

Gegužę nuskambėjo kelios istorijos, kai dėl negautų paskolų stojo verslo projektai. Alytaus pramonės rajone britai nestatys minkštųjų baldų gobelenų gamyklos „Sofa Brands“, kadangi komerciniai bankai atsisakė suteikti paskolą. Norvegijos NT bendrovė Baltic Sea Properties“ iš bankų sulaukė trijų neigiamų atsakymų dėl statybų mažesniuose šalies miestuose.

„Dauguma komercinių bankų atsisakė investuoti, nes įmonė yra britų kapitalo. O vienas bankas pasiūlė itin nepalankias sąlygas“, – 15min sakė „Sofa Brands“ vadovas Saulius Bitinas.

Lietuvos banko statistika taip pat iškalbinga. Verslui išduotų paskolų portfelis pokrizinį piką pasiekė pernai rugpjūtį, ir nuo tada sumažėjo kone 500 mln. eurų. Apklausos rodo, kad 61 procentas mažų įmonių, kurios kreipėsi dėl paskolos, iš banko išėjo tuščiomis. Dažniausiai tai – statybų sektoriuje veikiančios įmonės.

„Swedbank“ Nekilnojamo turto (NT) klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis paaiškina – NT įmonės neturėtų tikėtis, kad bankai joms skolins daugiau nei 25-30 proc. savo portfelių. O šiuo metu rinka jau remiasi į tokias „lubas“.

Verslo paskolų palūkanos taip pat išaugo – metinis vidurkis per metus padidėjo nuo 2,3 iki 2,8 proc.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pripažįsta, kad rizika auga, o bankai verslininkams gali būti tuo „lakmuso popierėliu“, kiek tvarus jų verslo projektas. Bankams svarbiausia pinigus atgauti.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Perkūnkiemyje vykstančios daugiabučio statybos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Perkūnkiemyje vykstančios daugiabučio statybos

Lietuvos bankas: skolinimas prislopęs

Tai, kad bankų skolinimas verslui pastaruoju metu „iš tiesų yra prislopęs“, pripažįsta ir Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Jokūbas Markevičius.

„Nors paskolų įmonėms portfelis vis dar auga, jo metinis augimo tempas yra pastebimai sulėtėjęs. 2019 m. kovo mėn. jis siekė 1,6 proc., nors dar prieš metus buvo 4,8 proc. Mažesnė skolinimo įmonėms apimtis fiksuota 2018 m. antrojoje pusėje. Iš viso 2018 m. bankai įmonėms suteikė beveik ketvirtadaliu mažiau naujų paskolų nei 2017 m. Panašios tendencijos tęsėsi ir 2019 m. pirmąjį ketvirtį“, – pastebi J.Markevičius.

Labiausiai sumažėjo smulkių verslo paskolų teikimo apimtis.

250 tūkstančių eurų neviršijančių paskolų bankai pernai suteikė trečdaliu mažiau nei prieš metus, tendencijos nesikeitė ir šių metų pradžioje. Mažiau išduota paskolų mikroįmonėms, kurios turi iki 10 darbuotojų.

„Galime daryti išvadą, kad bankai rečiau skolino smulkiausioms įmonėms. Kita vertus, bankai taip pat ėmė labiau riboti skolinimą didžiausiems savo klientams – NT veiklos įmonėms. Skolinimas NT įmonėms pastaruosius keletą metų bene labiausiai prisidėdavo prie bankų paskolų įmonėms portfelio augimo“, – pastebi J.Markevičius.

Jau šiemet I ketvirtį NT veiklą vykdžiusių įmonių paskolų portfelis buvo 23 mln. eurų mažesnis nei prieš metus. Reikšmingi paskolų portfelio sumažėjimai taip pat fiksuoti energetikos ir IT sektoriuose, tačiau čia jaučiama anksčiau suteiktų stambių paskolų grąžinimų įtaka.

Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius
Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius

„Didėja ir tikimybė, kad NT rinkos aktyvumui sulėtėjus šioje rinkoje veikiančios įmonės patirs nuostolių. Pastaruoju metu stebime prastėjančios statybų įmonių „sveikatos“ požymių: po ilgos pertraukos paaugo finansinių sunkumų turinčių statybų įmonių dalis, pakilo jų neveiksnių paskolų lygis bankuose“, – pastebi institucijos atstovas.

Bankai neslepia, kad sąlygos griežtėja

Lietuvos banko atliekamos apklausos atskleidžia, kad bankai rečiau atsižvelgia į įmonių norus.

„Apklausiamos įmonės nurodo, kad jų paskolų paraiškos 2018 m. ir 2019 m. pradžioje buvo atmetamos pastebimai dažniau nei anksčiau. Štai nuo 2017 m. atmestų verslo paskolų paraiškų dalis pakilo nuo 16 proc. iki 27 proc., o tarp mikroįmonių – nuo 40 iki 60 proc. Skolinimo sąlygų griežtėjimo neneigia ir kai kurie bankai. Bankų apklausos rodo, kad skolinimo sąlygas griežtinusių bankų ėmė daugėti 2018 m.“, – sako Lietuvos banko atstovas J.Markevičius.

Bankai dažniausiai griežtino skolinimo sąlygas mažesnėms įmonėms bei trumpalaikėms paskoloms.

Pagrindinės nurodytos griežtinimo priežastys – atsargesnis bendros ekonomikos padėties vertinimas, prastesnės įmonių perspektyvos, padidėjusi įkeisto turto rizika.

Tačiau Lietuvos banko atstovo vertinimu, paskolų verslui mažėjimą gali lemti ir tai, kad Lietuvoje mažiau konkurencijos ir didesnė koncentracija.

„Iš rinkos traukiantis „Danske Bank“, o „Luminor“ persitvarkant, kiti didieji bankai 2018 m. savo rinkos dalį padidino. Taigi, panašu, kad 2018 m. vyko verslo klientų migracija tarp bankų. Be to, įmonėms kreipiantis dėl paskolų, jų pasirinkimas tapo labiau ribotas, o štai didieji bankai galėjo selektyviau rinkis klientus. Smulkios įmonės paprastai bankams kelia didesnes administracines sąnaudas, todėl bankai noriau rinkosi kredituoti didesnes įmones“, – aiškina situaciją J.Markevičius.

Verslo paskolų palūkanos taip pat išaugo – metinis vidurkis per metus padidėjo nuo 2,3 iki 2,8 proc.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Perkūnkiemyje vykstančios daugiabučio statybos
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Perkūnkiemyje vykstančios daugiabučio statybos

Kiek kam skolinti – nustatytos ribos

Lietuvos banko atstovas vertina, kad NT įmonėms mažiau kreditų galėjo tekti dėl to, kad bankai jau prisisotino tokiomis paskolomis – jų dalis bendrame paskolų portfelyje „galėjo priartėti prie vidinės tolerancijos ribos“.

Tai, kad tokios ribos egzistuoja, patvirtina „Swedbank“ NT klientų skyriaus vadovas M.Trimonis.

„Europos bankininkystės institucijos (EBA) duomenimis, praėjusių metų gale ES bankų paskolų limitai NT verslo įmonėms sudarė apie 27 proc. bankų suteiktų skolinimo limitų verslo klientams. Panašios diversifikacijos „Swedbank“ siekia ir Lietuvoje – norime, kad šis rodiklis neviršytų 25-30 proc. ribos“, – sako jis.

Šiuo metu paskolos NT sektoriui Lietuvoje jau sudaro daugiau nei 27 procentus, o pridėjus ir statybas – daugiau nei 32 proc. viso portfelio, rodo Lietuvos banko duomenys.

Anot M.Trimonio, valdydami paskolų portfelio riziką bankai vengia didelės koncentracijos į vieną verslo sektorių. Dėl to paskolų portfelį siekiama išskaidyti skolinant įvairiems verslo segmentams, pvz. prekybos įmonėms, gamybininkams, žemės ūkiui, NT, energetikai.

Artūras Moisiejenko nuotr./„Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis
Artūras Moisiejenko nuotr./„Swedbank“ Nekilnojamojo turto klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis

„Komentuojant verslo finansavimą platesne prasme, galime pasakyti, kad svarstydami finansavimo galimybes laikomės tvaraus ir atsakingo finansavimo strategijos. Dėl augančios e-komercijos rinkos dalies atsargiau vertiname prekybinės paskirties NT. Masiniai parduotuvių bei prekybos centrų uždarymai JAV puikiai iliustruoja šio segmento laukiančius iššūkius, kuomet tenka adaptuotis prie naujų rinkos realijų“, – pastebi M.Trimonis.

Ko bankai tikisi iš verslo?

Pasak M.Trimonio, „Swedbank“ visuomet orientavosi į NT plėtotojus, turinčius ir patirties, ir finansinių resursų projektų vystymui bei jų palaikymui iškilus nenumatytiems sunkumams.

„Tiesa, pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau naujų NT plėtotojų, kurie neturi nei tvaresnės patirties, nei tvirtesnio finansinio užnugario, tačiau tikisi nepamatuotų finansavimo sąlygų lyginant su rinkos senbuviais“, – pastebi jis.

Anot bankininko, „Swedbank“ skolinimo principai NT verslui per pastaruosius kelerius metus nesikeitė: „pirmiausia orientuojamės į NT objekto generuojamą pinigų srautą ir jo tvarumą, nes būtent tai lemia galimybes aptarnauti kreditą. Pastaruosius kelerius metus komercinio NT pinigų srautai iš esmės nekito, tačiau dėl žemų palūkanų aplinkos augo turto vertės. Todėl suteikdami naujas NT paskolas stebėjome mažėjančius paskolos ir turto vertės santykius, nors paskolos ir pinigų srauto (EBITDA) santykis išliko stabilus.“

15min skaitytojo nuotr./Bankas „Swedbank“
15min skaitytojo nuotr./Bankas „Swedbank“

Tai reiškia, kad plėtotojams tenka į projektą įnešti didesnę dalį nuosavų lėšų. Anot „Swedbank“, šiuo metu tapo įprastas 45-50 proc. dalyvavimas, kai prieš kelis metus šis rodiklis paprastai siekdavo 30-35 proc. nuosavų lėšų.

„Planuojame, kad šiais metais mūsų banko NT projektams suteiktų paskolų portfelis augs panašiai kaip ir pernai – apie 15 proc. Vertiname tai kaip didelį augimą. „Swedbank“ Lietuvoje vien NT projektams per pirmus keturis šių metų mėnesius suteikė daugiau kaip 130 mln. EUR naujų paskolų“, – ramina M.Trimonis.

LBA: banko sąlygas lemia rizika

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas M.Zalatorius kartoja mantrą: „verslui sąlygos skolintis visą laiką yra tos pačios, ir pagrindinė sąlyga – kad per terminą verslas galėtų paskolą atiduoti“.

Ir jau pati rinka ir verslas lemia – galės ar negalės įmonė paskolą atiduoti. Šiuo metu rizika išaugusi.

„Kalbant apie palūkanų svyravimus – natūralu, kad pagrindinė palūkanų dedamoji yra rizika. Jei matoma, kad vienas ar kitas verslo subjektas gali įeiti į rizikingesnį ciklą, tai natūralu, kad tą turėtų atspindėti ir palūkanos, kitaip tariant, prisiimama rizika“, – sako M.Zalatorius.

Jis nesureikšmina rodiklio, kad 60 proc. smulkių įmonių negavo prašytos paskolos.

„Ką mes matome – paklausa yra labai labai didelė. Natūralu, kad ne kiekviena paskola ir ne kiekvienas prašymas skolintis yra tenkinamas. Niekada kiekvienas ir nebuvo tenkinamas ir niekada nebus. Vieni projektai yra kokybiškesni, kiti mažiau kokybiški“, – sako M.Zalatorius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zalatorius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mantas Zalatorius

Paklaustas, kaip bankai vertina dabartinę riziką, jis aiškina, kad didesnę riziką nulemia neapibrėžtumas pasaulyje.

„Lietuva visų pirma yra atvira ir maža ekonomika. Mes negalime nežiūrėti į tai, kas vyksta pasaulyje, o pasaulyje tų rizikų užtektinai daug, ir ekonomikų lėtėjimas jau yra pastebėtas“, – sako M.Zalatorius.

Anot jo, vien prekybos karas tarp Kinijos ir JAV gali pridaryti užtektinai nemalonumų, kurie sujauktų esamus verslininkų planus.

„Kalbant apie tai, ar bankai stabdo skolinimą – tai atsakymas tikrai ne, bankai negali stabdyti ar nestabdyti skolinimo. Matyt, turėjome daug paraiškų, kurios nebuvo aukštos kokybės, kur paraiškos teikėjas ir kredito teikėjas ateities rizikas matė skirtingai, ir dėl to mes pamatėme tokią statistiką. Sprendimas priimamas individualiai – pagal įmonės rodiklius ir rinkos lūkesčius“, – sako M.Zalatorius.

Be statybų mini ir transportą

Statybų ir NT plėtros sektorius, anot jo, pastaruosius keletą metų augo sparčiau nei bendra šalies ekonomika, „tam sektoriui paskolinta užtektinai daug pinigų“.

„Jei pasižiūrėtume į nerealizuotą NT veiklos produkciją, vien tik Vilniaus mieste mes turime per 4000 nerealizuotų būstų, tai sandėlys yra maždaug vienerių metų trukmės. Prireikia vienerių metų laiko, kol ta produkcija bus realizuota. NT plėtros sektorius, manau, jau yra užtektinai stipriai pasipūtęs per praėjusius metus, todėl natūralu, kad mes ateiname į tam tikrą ciklo etapą“, – sako M.Zalatorius.

Tas pats, anot jo, galioja ir pramonės gamybai naudojamam NT – nelikvidus ir didesnę nuvertėjimo riziką turintis turtas vertinamas mažiau.

„Jei imama gana ilga paskola, ir terminas ganėtinai ilgas, o sutartis su nuomotoju ne visiškai įpareigojanti, tai irgi natūralu, kad tokio pobūdžio NT objektui gali reikėti arba didesnio įkaito, arba garantijos, arba geresnės sutarties su nuomotoju, kadangi pastačius fabriką pagal kliento reikalavimus, jam išėjus, po to labai sunku padaryti tą turtą likvidžiu, ypač, jei jis yra kokiam nepagrindinės reikšmės mieste“, – vertina M.Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius
Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius

Tarp rizikingų jis įvardija ir transporto sektorių – čia daug nežinomybės dėl mobilumo paketo.

„Ateitis yra neapibrėžta, ir kada nežinoma, ar taisyklės bus tokios pačios, ar taisyklės bus kažkokios kitokios, galbūt nebūtinai mūsų vežėjų naudai, yra natūralu, kad tokiu atveju reikia pradėti žiūrėti atsargiau“, – sako M.Zalatorius.

Anot jo, šiuo metu reikia stebėti pasaulines tendencijas, kur ekonomika „nekyla stačiai į viršų“, ir verčiau „neprisiimti tų įsipareigojimų, kuriuos po to bus labai sunku įgyvendinti, arba neįmanoma įgyvendinti“.

„Atsakingas skolinimas yra vienas iš esminių dalykų, kadangi tas ciklas po metų, kitų pasieks ir mus, todėl yra aiškiai matyti, kad tos įmonės, kurios skolinasi ir sau pačioms paišo labai rožinius paveikslus verslo planuose – galbūt turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas gali būt ateityje“, – užsimena M.Zalatorius.

Bankas – lakmuso popierius

LBA vadovas tikina, kad Lietuvoje 8 bankai teikia paskolas verslui.

„Bankas kiekvienam verslininkui yra puikus lakmuso popierėlis. Šiandien Lietuvoje verslui skolina daugiau nei 8 bankai ir dar turbūt daugiau nei tuzinas kredito unijų. Tad jeigu nepavyksta susitarti dėl paskolos su vienu banku, reikia būtinai eiti į antrą, trečią, ketvirtą.

Bet jei visi aštuoni bankai nesutinka finansuoti, tai matyt jau problema yra ne tik finansavime. Matyt kažkas yra ne taip ir su verslo planu. Todėl bankas yra labai geras lakmuso popierius. Jei finansuotojas nepatiki tavo verslo idėja ar tavo verslo planu, na tai galbūt tada geriau ir pačiam nelįsti į per didelę riziką“, – sako M.Zalatorius.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Anot jo, visuomet verslas, kuris orientuotas į augančias eksporto rinkas, turi gerą finansinę situaciją ir istoriją – „tokios įmonės niekada neturės problemų gauti paskolas“.

Alternatyva – ieškoti kitokio skolinimo

Lietuvos banko atstovas J.Markevičius pastebi, kad įmonės jau nuo 2015 m. daugiau finansuojasi iš ne bankinio sektoriaus.

„Pastaruosius keletą metų sparčiai didėjo įmonių skolos tiekėjams, arba kitaip – prekybos kreditai, kuriais įmonės, tikėtina, dažniausiai finansuoja apyvartinių lėšų poreikį. Tokių kreditų augimą galima sieti su ekonominio ciklo Lietuvoje pakilimu ir didėjančiomis įmonių apyvartomis, tačiau neatmestina ir tai, kad tokia finansavimosi forma dažnai įmonei yra prieinamesnė nei skolinimasis iš bankų“, – sako J.Markevičius.

Be to, nemaža dalis įmonių aktyviau naudojosi ir kitų įmonių teikiamomis paskolomis, jų dydis per 2018 m. išaugo 16,5 proc.

„Aktyviau pastaruoju metu kai kurios stambiosios įmonės ėmė finansuotis ir skolos vertybiniais popieriais. Lietuvos banko apklausos rodo, kad alternatyvaus finansavimosi poreikį turi apie ketvirtadalis apklausiamų įmonių“, – teigia J.Markevičius.

Jis viliasi, kad toliau stabiliai augant ekonomikai, baigiantis migracijos procesams tarp bankų, antroje metų pusėje skolinimas verslui vėl turėtų būti aktyvesnis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką