Vienas „Patriot“ oro gynybos sistemos perėmėjas kainuoja apie 3,44 mln. eurų (4 mln. JAV dolerių), o jį numušamas Irano „Shahed“ dronas – vos dešimtis tūkstančių eurų.
Briuselyje įsikūrusio ekonomikos analitinio centro „Bruegel“ vertinimu, karo logika iš esmės pasikeitė: dronai ir raketos tapo gana pigūs, kad būtų naudojami masiškai, o jų atremimas – itin brangus.
Tokia disproporcija jau sekina JAV ir Izraelio atsargas – perėmėjai naudojami sparčiau, nei spėjama juos pagaminti.
Lauktų dar intensyvesnis scenarijus
Skirtingai nei Artimuosiuose Rytuose, Europai pagrindinė grėsmė yra Rusija, turinti gerokai stipresnes oro pajėgas ir pažangią oro gynybos sistemą.
Anot analitikų, galimas konfliktas Europoje reikštų dar intensyvesnį scenarijų – masines dronų ir raketų atakas, galinčias perkrauti oro gynybos sistemas.
Tokį modelį jau patiria Ukraina: nuolatinės atakos verčia rinktis, kada naudoti brangius perėmėjus, o kada taikinius praleisti. Tuo pačiu spaudimą jaučia ir Europos šalys, tiekiančios ginkluotę – jų atsargos taip pat senka.
-
Augant dronų keliamai grėsmei, didinama oro gynybos sistemų „Vampire“ gamyba: kuo jos ypatingos
-
Naujas ginklas prieš „Shahed“: kaip veikia „P1-SUN“ dronai-perėmėjai?
-
Nuo dėl karų siaurėjančių skrydžių koridorių iki dronų: įspėja apie riziką orlaiviams
-
Sybiha atskleidė žvalgybos duomenis: Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis
Dvi pagrindinės pamokos Europai
„Bruegel“ išskyrė dvi kryptis, kur Europa turėtų skubiai veikti.
Pirmoji – investuoti į pigius gynybos sprendimus. Ukrainos įmonės jau kuria nebrangius perėmėjus-dronus, kuriais domisi ir Artimųjų Rytų valstybės. Tikslas – sumažinti milžinišką kainų atotrūkį tarp puolimo ir gynybos.
Antra kryptis – stiprinti puolamuosius pajėgumus. Vien gynyba, pasak analitikų, nėra tvari strategija, jei priešininkas gali gaminti daugiau ginkluotės nei jos numušama.
Ukrainos pavyzdys rodo, kad smūgiai į gamyklas, naftos perdirbimo įmones ar sandėlius gali sutrikdyti priešo gamybą mėnesiams – tai efektyviau nei bandyti numušti kiekvieną raketą ar droną.
Investicijos jau auga
Gynybos technologijų sektorius Europoje sparčiai plečiasi: 2025 m. startuoliai pritraukė apie 1,55 mlrd. eurų (1,8 mlrd. JAV dolerių) investicijų – beveik tris kartus daugiau nei ankstesnis rekordas.
Vien 2026 m. pradžioje papildomai pritraukta dar apie 735 mln. eurų.
Nauji žaidėjai, tokie kaip Estijoje įsikūrusi „Frankenburg Technologies“ ar Ukrainos ir Jungtinės Karalystės startuolis „Uforce“, kuria pigesnius dronų ir raketų perėmimo sprendimus.
