Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 02, 11:30

D.Lašaitė-Kamantauskė: opcionų programos darbuotojams diegimas Lietuvoje registruotoje įmonėje – bėgimas su kliūtimis

Lietuvoje didžiuojamės vienaragiais, prisistatome pasauliui kaip technologijų šalis, tačiau šalies progresą slopina pasenusi teisinė bazė. Vienas iš pavyzdžių – opcionų programa darbuotojams, kuri vakaruose yra normali praktika, o Lietuvoje primena bėgimą per biurokratinių kliūčių ruožą.
Dalia Lašaite, CGTrader CEO
Dalia Lašaite, CGTrader CEO / Asmeninio archyvo nuotr.

Dažniausiai Lietuvos verslas šias motyvacines programas kuria užsienyje registruotose įmonėse, tačiau mes bendrovėje „CGTrader“ vieni pirmųjų pabandėme šias kliūtis įveikti Lietuvoje ir susidūrėme su ne vienu trikdžiu, kuris atrodė nesuprantamas mūsų kolegoms iš Vakarų Europos ar JAV.

Vystydami savo verslą vadovaujamės šiuolaikiškomis tarptautinėmis praktikomis tiek kurdami savo trimačių modelių dalybos platformą, tiek atsirinkdami ar motyvuodami darbuotojus. Pasaulyje jau kurį laiką gajus būdas motyvuoti darbuotojus – siūlyti opcionus, kai darbuotojams suteikiama dalis bendrovės akcijų. Tad ir mes, norėdami išlikti patrauklūs, nutarėme paleisti opcionų programą. Ši priemonė leidžia lengviau pritraukti naujus darbuotojus, motyvuoja esamus darbuotojus išlikti lojaliais. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai turintys opcionų jaučiasi bendrovės dalimi, kuria pridėtinę ir sau, nei vien darbdaviui, kuris moka už darbą pinigus.

Didžiuojamės tuo, kad esame lietuviškas verslas ir tuo, kad šiemet tapome vienais pirmųjų įdiegusių opcionų programą Lietuvoje registruotoje bendrovėje. Joje gali dalyvauti visi norintys, išdirbę bent tris mėnesius, o opcionų dydis priklauso nuo darbuotojo užimamos pozicijos ir pareigų, tad kopiant karjeros laiptais atitinkamai papildomas ir opcionų krepšelis.

Diegti opcionus Lietuvoje – didelis iššūkis

Viena iš pirmųjų problemų, su kuriomis susidūrėme diegdami opcionų programą savo Lietuvoje registruotoje bendrovėje – biurokratinė. Kaskart norėdami darbuotojams leisti realizuoti turimus opcionus ir išleisti akcijas darbuotojams, nors visi akcininkai ir taip pritaria šiam veiksmui, turime šaukti akcininkų susirinkimą ir parengti šūsnis dokumentacijos: įvairius protokolus, įgaliojimus, išrašus, vertimus ir panašiai. Tai suryja daug laiko ir resursų, todėl nutarėme akcijas darbuotojams leisti kartą metuose.

Šis sprendimas palengvino biurokratinę naštą, tačiau tai padarė opcionų patrauklumo darbuotojams sąskaita. Jei darbuotojas norės realizuoti opcioną, teks laukti iki kito eilinio akcininkų susirinkimo, kas tam tikrais atvejais gali reikšti beveik metus laiko. Mūsų darbuotojams, ypač iš JAV, kur opcionų klausimai yra tinkamai sureguliuoti, tokia situacija atrodo labai keistai, tačiau turime taikytis prie nelankstaus teisinio reguliavimo Lietuvoje.

Antra problema kyla verslo valdymo grandyje – nėra galimybės išleisti atskiros klasės akcijas, su apribotomis balsavimo ar kitomis teisėmis. Sprendimą radome parengdami papildomą

dokumentaciją ir pasirašydami susitarimus su opcionų turėtojais, nors tai ir ženkliai apsunkina procesą, o neretu atveju – papildomos šūsnys popierių gąsdina darbuotojus.

Trečioji problema – mokestinė. Įprastai opcionai yra patraukli darbuotojų motyvavimo priemonė, nes nėra papildomai apmokestinami, jei atitinka mokesčių lengvatai keliamus reikalavimus. Tačiau pagal naujausią VMI išaiškinimą mokestinė lengvata, realizuojant opcionus, negalioja darbo santykiams pasibaigus, nors galiojo juos įsigyjant. Kadangi darbuotojai negali be akcininkų susirinkimo šaukimo realizuoti opcionų, užprogramuojama situacija, kurioje mokestinė lengvata realybėje sunkiai galima pasinaudoti. Nusprendęs baigti darbo santykius žmogus priverstas laukti metinio akcininkų susirinkimo arba išėjęs pasirinktu metu susimokėti mokesčius.

Būtina peržiūrėti pasenusią teisinę bazę

Tokia situacija susidarė, nes Lietuvoje vis dar galioja daugiau nei prieš dešimtmetį priimtas akcinių bendrovių įstatymas, tad natūralu, kad jame nėra reguliuojama tai, kas jį rašant Lietuvoje neegzistavo. Nepaisant to, dėl skaitmenizacijos atneštų permainų ir naujų verslo valdymo įrankių yra būtina atnaujinti pasenusią teisinę bazę, įvesti šiuolaikišką terminologiją ir atliepti dabartinio verslo poreikius, taip įtvirtinant Lietuvos, kaip pažangios ir novatoriškam verslui atviros šalies poziciją.

Kaip reaguojame į kelyje atsiradusius elektrinius paspirtukus ir šiemet žadame įvesti jų naudotojams elgesio kelyje taisykles, taip ir versle populiarėjant opcionams turėtume skirti deramo dėmesio ir neapsimesti, kad jie neegzistuoja. Čia noriu pabrėžti, kad įstatymų pokytis nėra vienkartinis įvykis ir bendrai šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje turime būti pasirengę reaguoti į pokyčius ir leisti įstatymų pataisas. Deja, šiai dienai turime situaciją, kur jau 6–7 m. viešoje erdvėje aptarinėjimas opcionų klausimas vis dar neišspręstas, nors pastaruoju metu rinkoje vėl pasigirdo kalbos apie galimą akcininkų įstatymo redakcijos klausimo grąžinimą į Seimo dienotvarkę. Viliuosi, kad neliks tik kalbomis ir įstatymai pagaliau atitiks šiuolaikiškų verslų poreikius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką