Kas „priklauso“ pagal bendrą taisyklę?
Minimaliai atostogų turi būti suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų (dirbant 5 d. savaitę) arba 24 darbo dienos (dirbant 6 d. savaitę). Jeigu savaitės darbo dienų skaičius mažesnis/skirtingas – ne trumpiau kaip 4 savaitės.
Pasak R.Joskaudienės, kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus (ir atostogų metu paliekamas vidutinis darbo užmokestis).
„Atostogos gali būti skaidomos, bet bent viena dalis privalo būti nepertraukiama: ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 d. dirbant 6 d. savaitę; jei grafikas kitoks – ne trumpiau kaip 2 savaitės)“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ar darbdavys gali „pasakyti NE“?
Darbo teisėje atostogų laikas paprastai derinamas per atostogų suteikimo eilę (grafiką), o sprendimas turi būti suderintas – darbdavys negali vienašališkai nuspręsti, kaip jums „bus“ su atostogomis.
Tačiau, anot R.Joskaudienės, darbdavys gali derėtis dėl konkrečios datos, jei prašymas kertasi su grafiku ar objektyviai griauna darbo organizavimą (bet tada turi būti realiai derinama ir pasiūlomas sprendimas).
Be to, anot jos, darbdavys negali „numarinti“ atostogų, t. y. nuolat atidėlioti taip, kad darbuotojas faktiškai nebegalėtų pasinaudoti teise į poilsį.
Kada darbdavys privalo tenkinti prašymą?
Yra situacijų, kai darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų (pvz., nėštumo ir gimdymo atostogų kontekste, tėvystės atostogų kontekste, mokymosi derinimui, slaugantiems šeimos narius / esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai ir kt.).
„Taip pat grafiko sudaryme numatyti prioritetai (nėščios, auginantys mažus vaikus, auginantys 2+ vaikus, pernai atostogavę <10 d., turintys likučių už praėjusius metus ir pan.)“, – aiškino R.Joskaudienė.
Ką daryti, jei „neišleidžia“?
1. Patikrinkite atostogų grafiką (eilę): ar jame jūsų atostogos numatytos? Jei grafikas yra, paprastai papildomas prašymas net nebūtinas (bet įrodymams – naudinga turėti raštu).
2. Pateikite prašymą raštu (el. paštu / personalo sistemoje), nurodydami tikslias datas ir trukmę.
3. Jei atsakymas žodinis („vėliau“, „dabar negalima“) – užfiksuokite raštu: po pokalbio nusiųskite el. laišką „patvirtinu, kad šiandien…“ ir paprašykite patvirtinti / pateikti alternatyvą.
4. Jei atsisakoma – paprašykite motyvuoto raštiško atsakymo ir pasiūlykite 1–2 alternatyvias datas (parodote bendradarbiavimą, bet neatsisakote teisės).
5. Jei situacija nesprendžiama – kreipkitės į Darbo ginčų komisiją (DGK). Dėl individualaus darbo ginčo (įskaitant nesuteiktas atostogas) į DGK privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą.
Kaip įrodyti, kad darbdavys atostogų neišleido?
Anot R.Joskaudienės, įrodymų „auksas“ – dokumentai ir pėdsakas:
- atostogų grafikas / eilė (jei yra);
- jūsų prašymai (el. laiškai, HR sistemos registrai);
- darbdavio atsakymai (atsisakymas, „perkelsim“, „negalima“, ignoravimas);
- „po pokalbio patvirtinantis“ laiškas (kai atsisakymas buvo žodžiu);
- kolegų liudijimai (jei reikia);
- bet kokie darbdavio vidiniai pranešimai apie „draudimą atostogauti“ ir pan.
Svarbi detalė, anot R.Joskaudienės, yra tai, kad teisė į atostogas nėra „amžina“, todėl įrodymai svarbūs ne tik ginčui, bet ir tam, kad darbdavys vėliau nesakytų „pats nesinaudojai“.
Kas gresia darbdaviui?
R.Joskaudienė perspėjo, kad rizikos darbdaviui – ne vien „moralinės“:
Gresia administracinė atsakomybė. VDI akcentuoja, kad pažeidus atostogų suteikimo tvarką gali būti taikoma administracinė atsakomybė; pavyzdžiui, jei darbuotojas per darbo metus nepanaudoja privalomos nepertraukiamos atostogų dalies, tai traktuojama kaip darbo įstatymų pažeidimas.
Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, darbo įstatymų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams / vadovams / atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 Eur (numatytos ir griežtesnės pasekmės už pakartotinumą ir kt.).
„Brangios“ pasekmės per atostoginius. Atostoginiai turi būti išmokami laiku; jei vėluojama ir darbuotojas per 3 darbo dienas po grįžimo pateikia prašymą, uždelstas laikotarpis gali būti pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų“, – teigė R.Joskaudienė.
Finansinė „staigmena“ nutraukiant sutartį. Jei darbuotojai kauptų daug nepanaudotų atostogų ir darbo sutartys būtų nutraukiamos, darbdaviui kyla rizika dėl kompensacijų (VDI tai įvardija kaip dažną darbdavių klaidą). 
Atostogos gali „nusirašyti“
VDI primena, kad sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė, pabaigos – vėliau jos gali būti prarandamos.
Kartu VDI aiškiai pažymi išimtį: jeigu darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis, įskaitant atvejus dėl darbdavio veiksmų, šis terminas turi būti pratęstas.
Dažniausios darbuotojų klaidos, prašant atostogų:
- Prašoma „žodžiu“ ir nėra jokio įrodymo.
- Leidžiama „stumdyti“ datas mėnesiais, nerenkant rašytinių atsakymų.
- Tikimasi „išsimokėti“ atostogas dirbant (praktikoje tai dažnai tampa konfliktu).
- Pamirštama apie 3 metų ribą ir nepradedama veikti laiku.
