15min pateikia 2019 metais skelbtos statistikos, tyrimų ir istorijų apžvalgą apie lyčių lygybę – moterų ir vyrų situaciją darbo rinkoje Lietuvoje.
Atotrūkis tarp atlyginimų mažėja, bet išlieka
„Sodros“ duomenimis, 2019 metais atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio šalyje mažėja. 2018 m. II ketvirtį jis buvo 19,5 proc., o atitinkamai 2019 m. II ketvirtį sumažėjo 2,9 proc. iki 16,6 proc.
Vidutinė mėnesinė moterų alga popieriuje tada siekė 1 156 eurus, o vyrų – 1 348 eurus. Skirtumas buvo 192 eurai.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė sakė, kad 16,6 proc. dydžio atotrūkis yra artimas Europos Sąjungos vidurkiui.
„Tai rodo, kad nesame kažkuo unikalūs, tačiau labai svarbu, kad tas atotrūkis ilgainiui mažėtų, nes jis lemia ne tik mažesnes pajamas dirbant, bet vėliau ir mažesnes išmokas bei mažesnes socialines garantijas moterims“, – akcentavo ji.
Labai svarbu, kad tas atotrūkis ilgainiui mažėtų, nes jis lemia ne tik mažesnes pajamas dirbant, bet vėliau ir mažesnes išmokas, socialines garantijas moterims, – teigė „Sodros“ atstovė.
Dažniau moterys pasirenka mažiau apmokamas profesijas. Vėliau vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia, jog jos dažniau susiduria su skurdo rizika.
Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.
DAUGIAU: „Sodra“ suskaičiavo: moterys vejasi vyrus, bet vis dar uždirba 200 eurų mažiau
Moterys statybose uždirba daugiau?
Beveik visose srityse vyrų gaunami atlyginimai yra didesni už moterų, tačiau statybų srityje – jie mažesni, rugsėjį parodė Statistikos departamento duomenys. Moterys statybose vidutiniškai uždirbo 1269,4 euro, o vyrai – 1118,3 euro popieriuje. Tai reiškia, kad 150 eurų daugiau.
„Tikėtina, kad moterims buvo patikėtos, matyt, operacijos, kurios yra sudėtingesnės arba reikalauja tam tikrų specialių žinių, sakykime, pildyti duomenis skaitmeniniame modelyje“, – kodėl taip yra, tada aiškino Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Moterys statybose uždirba daugiau nei vyrai, rodo oficiali statistika: bet ar tikrai?
Tie patys produktai, bet moterys moka daugiau. Kodėl?
Gruodį 15min rašė apie vadinamąjį rožinį mokestį (angl. pink tax).
„Kai kurie prekiniai ženklai kuria nereikalingus produktų skirstymus pagal lytis, kur dažnai vienintelė tokių produktų skiriamoji savybė yra rožinė, glamūrinė pakuotė. Tokie produktai dažniausiai kainuoja daugiau nei toks pat vyriškas atitikmuo. Štai šitas kainų skirtumas yra vadinamas rožiniu mokesčiu (angl. pink tax).
Skaičiuojama, kad moterys būna priverstos vidutiniškai mokėti 8 proc. daugiau už tuos pačius produktus“, – kalbėjo tarptautinė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos šalims Žaneta Simonaitytė.
Pasak jos, lyčių lygybės atlyginimuose mums gali dar tekti laukti bent 60 metų.
Kalbėdamas apie rožinį mokestį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas tada aiškino, kad Lietuvai rožinis mokestis irgi būdingas, ypač kalbant apie kosmetikos, higienos prekių kainas.
Jis sakė, kad žvelgiant kultūriškai galima daryti prielaidą, jog „moteriška“ etikete pažymėtos kosmetikos, higienos prekės kartais yra brangesnės dėl to, kad gamintojai pasinaudoja kultūrine norma, jog moterys privalo labiau rūpintis savo išvaizda, skirti tam daugiau dėmesio ir pinigų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Už tuos pačius produktus moterys vidutiniškai moka 8 proc. daugiau nei vyrai
Studija: moterys dažniau renkasi mažiau apmokamas profesijas
„Moterys yra labiau išsilavinusios negu vyrai. Aukštąjį išsilavinimą turi 62 proc. moterų ir 38 proc. vyrų. Bet situacija yra tokia, kad moterys vis dar renkasi vadinamąsias moteriškas profesijas, o vyrai – vyriškas. Ir būtent tose vyriškose profesijose atlyginimai dažniausiai būna aukštesni“, – spalį pristatydama studiją „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ sakė asociacijos „Lyderė“ steigėja bei investicijų bendrovės ,,Northern Horizon Capital“ vadovė Milda Dargužaitė.
Moterys vis dar renkasi vadinamąsias moteriškas profesijas, o vyrai – vyriškas. Ir būtent tose vyriškose profesijose atlyginimai dažniausiai būna aukštesni, – kalbėjo M.Dargužaitė.
Jos pateiktais duomenimis, daugiausia vyrų dirba informacijos ir ryšio technologijų, inžinerijos, statybos, gamybos, paslaugų srityse. O moterys – sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės, menų ir humanitarinių mokslų, socialinių mokslų srityse.
M.Dargužaitė akcentavo, kad moterys Lietuvoje turėtų uždirbti 10 proc. daugiau nei vyrai pagal jų įgytą išsilavinimą, patirtį. Kodėl taip nėra?
„Ta nepaaiškinama dalis yra iš tikrųjų ta kultūrinė dalis, stereotipai, kurie moterims sukuria barjerus darbe siekti karjeros“, – sakė ji.
Be to, M.Dargužaitė atkreipė dėmesį į skirtingą berniukų ir mergaičių auklėjimą. Dažnai berniukai skatinami žaisti erdvinį mąstymą lavinančius žaidimus, o mergaitėms daugiau skiriami žaidimai apie šeimą, kaip kažkuo rūpintis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stereotipiškas mergaičių auklėjimas vaikystėje atsiliepia senatvėje, rodo studija
Lietuva smuko Lyčių lygybės indekse
Metų pabaigoje paskelbtame Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame 2020-ųjų lyčių nelygybės indekse Lietuva nukrito 9 pozicijomis – iki 33 vietos, skelbė BNS.
Lietuvos rezultatas buvo 0,005 punkto blogesnis nei 2018-aisiais, kuomet paskutinį kartą skelbtas lyčių nelygybės indeksas.
Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 11 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 50 vietą, politinį įgalinimą – 65 vietą.
Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks tik po 99,5 metų.
APIE TAI ČIA: Lyčių nelygybės indekse Lietuva nukrito 9 pozicijomis
Nenori moters vadovės?
Kalbant apie realius pavyzdžius, kovą Kosmetikos gamybos įmonės „BIOK laboratorijos“ vadovė Romualda Stragienė su 15min dalijosi patirtimi apie darbą būnant moterimi vadove, kai dauguma gyventojų mano, kad vyras esą geresnis vadovas.
Ji kalbėjo apie į atmintį įstrigusį įvykį, kai į įmonę nepavyko privilioti dirbti perspektyvaus kandidato, nes šis nenorėjo, kad darbe jam vadovautų moteris.
„Šiaip aš jo tikrai nesmerkiu ir manau, kad tai yra kiekvieno pasirinkimas. Aš lygiai taip pat galiu nuspręsti, jog nenoriu, kad man vadovautų vyras. Tiesiog man labai gaila, kad aš praradau gerą kandidatą vien dėl savo lyties. Ir jis su manimi net nesusipažinęs priėmė tokį stereotipinį sprendimą, jis spėjo, kokia aš galiu būti kaip vadovė“, – tada sakė R.Stragienė.
VISAS INTERVIU ČIA: „BIOK laboratorijos“ vadovė: savo dukrai esu pavyzdys, kuo gali būti moteris
Vienodai geri lyderiai gali būti ir vyrai, ir moterys
Balandį publikuotame interviu lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė pabrėžė, kad tiek vyrai, tiek moterys gali būti stiprūs lyderiai (ir vadovai). Tai priklauso nuo jų auklėjimo.
„Jeigu ugdome savimi pasitikinčias mergaites jos tikrai gali tapti lyderėmis, bet jeigu ugdome nepasitikinčius berniukus, jie lygiai taip pat netaps lyderiais. Čia labai daug lemia pasitikėjimas savimi“, – tada kalbėjo ji.
DAUGIAU: A.Miniotaitė: dalis Lietuvos gyventojų ilgisi kieto kumščio lyderio
Mokslininkei buvo sunkiau įtikinti investuotojus
Gegužę Paryžiuje vykusioje vykusioje „VivaTech“ konferencijoje Kaune gimusi mokslininkė Irina Borodina tapo viena iš trijų ES moterų novatorių konkurso laimėtojų. Kiekviena prizininkė apdovanota 100 tūkst. eurų piniginiu prizu.
Danijoje gyvenanti I.Borodina dirba Danijos technologijų universitete ir yra viena iš biotechnologijų įmonės „BioPhero“, kuriančios pesticidų žalingiems vabzdžiams naikinti alternatyvą, steigėjų.
Interviu 15min I.Borodina atviravo, kad veiklos pradžioje, ieškant investicijų, dėl jos lyties buvo sunkiau įkalbinti investuotojus.
„Kadangi esu moteris, universiteto profesorė, į mane žiūrėjo kiek skeptiškiau. Bet per kelis įvykusius susitikimus aš sugebėjau juos įtikinti, kad esu tokia pat profesionalė, koks galėtų būti ir vyras. Pradžioje pajutau daug skepticizmo, bet jis greitai praėjo“, – sakė pašnekovė.
PLAČIAU ČIA: Europos inovatore tapusi emigrantė Danijoje kuria pigesnę pesticidų alternatyvą
Devynis mėnesius užsitęsusios darbo paieškos
Rugsėjį 15min publikavo tekstą apie tuomet devynis mėnesius darbo ieškojusią Indrę. Ji pasakojo atidžiai tyrusi darbo rinką, apsilankiusi dešimtyje darbo pokalbių.
Bene labiausiai Indrę darbo pokalbiuose šokiruodavo itin asmeniški klausimai. Pavyzdžiui, apie antrą pusę ir vaikus.
„Klausė ir prašė konkrečiai įvardyti, ir planavo užsirašinėti, kuo užsiima mano antra pusė. Vėliau dar paklausė, ar mano antra pusė yra užsienietis“, – prisiminė ji.
Lietuvos įstatymai numato, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus ir to neklausinėti, tačiau neretai moterims įsidarbinti sunkiau dėl ateityje galimų motinystės atostogų ir darbo pertraukos. Statistiškai, minėtų atostogų dažniau išeina moterys nei vyrai.
VISA ISTORIJA ČIA: Jauną moterį šokiravo patirtis darbo pokalbiuose: klausinėja apie antrą pusę ir vaikus
