Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 19d. 16:17

ECB regi padidėjusią riziką finansiniam stabilumui euro zonoje

Eurai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Eurai
Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad rizika įmonių, bankų ir finansų rinkų stabilumui dėl netolygaus pandemijos poveikio ekonomikai išlieka „padidėjusi“, perspėdamas, jog galiausiai įvyksianti pagalbos priemonių pabaiga gali sukelti bankrotų bangą.

ECB perspėjo apie „rizikos telkimąsi kai kuriuose sektoriuose ir šalyse“ bei kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjusios paslaugų sektoriaus įmonės smarkiai įsiskolino, todėl bus labiau pažeidžiamos, jei ekonomikos silpnumas užsitęs.

„Įmonių nemokumo padidėjimas gali paveikti namų ūkius užimtumo perspektyvų prasme – kol kas to išvengti leido įgyvendintos politinės paramos priemonės“, – trečiadienį pažymėjo bankas paskelbtoje finansinio stabilumo apžvalgoje, parengiamoje du kartus per metus.

ECB teigė, kad vyriausybės ir toliau turėtų taikyti politikas, skirtas remti atsigavimą.

Visgi banko pareigūnai paragino vyriausybes siekti tikslingesnės pagalbos ir stebėti, ar kyla problemų ypač smarkiai nukentėjusiuose sektoriuose.

Paslaugų verslas – restoranai, pramogos, kelionės, viešbučiai, aviakompanijos – kuriam būdinga asmeninio kontakto gausa, atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos sektorių.

Iki šiol 19-os eurą naudojančių valstybių vyriausybių taikomos ekonomikos skatinimo priemonės padėjo stabdyti nedarbą ir užkirsti kelią masiniams atleidimams.

Jos taip pat padėjo neleisti bankrutuoti kitu atveju perspektyviomis laikomomis įmonėms, o tai savo ruožtu padėjo tokioms įmonėms pinigus skolinusiems bankams.

Nepaisant to, bankų pelnas išlieka silpnas.

Nepaisant to, bankų pelnas išlieka silpnas.

Bankai yra svarbūs euro zonos ekonomikai, nes būtent iš jų dauguma įmonių gauna finansavimą, skirtingai nei JAV, kur įmonės labiau pasikliauja skolinimusi finansų rinkose.

„Euro zonai atsigaunant po trečiosios pandemijos bangos, rizika finansiniam stabilumui išlieka padidėjusi ir pasiskirsto netolygiau“, – pažymėjo ECB pirmininkės pavaduotojas Luisas de Guindosas.

„Didesnė įmonių skolos našta šalyse, kuriose yra didesni paslaugų sektoriai, gali didinti spaudimą šių šalių vyriausybėms ir bankams“, – pridūrė jis.

Pasak L.de Guindoso, paramos verslui priemonės turėtų palaipsniui pereiti nuo plataus masto pagalbos prie tikslingesnių priemonių.

Pirmą ketvirtį euro zonos ekonomika susitraukė 0,6 proc., tačiau ekonomistai tikisi augimo likusią šių metų dalį, atsižvelgiant į spartėjanti vakcinavimo nuo COVID-19 kampanijų tempą bei įvairiose šalyse švelninamus tiesioginio kontakto apribojimus.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką