Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pas lenkus ne tik pigiau, bet ir algos jų didesnės: o kada prakus lietuviai?

Moteris renkasi produktus
„Scanpix“ nuotr. / Moteris renkasi produktus
Šaltinis: 15min
31
A A

Lenkijoje prekės pigesnės, o atlyginimas kaimynų – gerokai didesnis. Taigi bent ekonomiškai jų gyvenimas atrodo geresnis. O kada prasigyvens lietuviai, kol kas pagal vidutinį darbo užmokestį lenkiantys tik rumunus, bulgarus ir vengrus? Ekonomistai vertina, kad Europos Sąjungos vidurkiui pasiekti Lietuvai prireiks mažiausiai dešimtmečio.

Mėsos, dešros, buitinės chemijos ir kitų pigesnių gėrybių lietuviai ieško Lenkijoje. Alkoholio bent jau Šiaurės Lietuvos gyventojai užsiperka Latvijoje – kaimynai pastebėjo pasienyje didelius lietuvių srautus, o „Vynoteka“ netgi suorganizavo specialų nemokamą autobusą iš Biržų ir Pasvalio, kad tautiečiai galėtų įsigyti pigesnių svaigalų.

Tai rodo, kad kainos šalyje yra didelės. O štai atlyginimais Lietuva lenkia tik kelias Europos Sąjungos valstybes.

Lietuva – ES autsaiderė

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje pamažu didėja, tačiau daug metų jis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų vertinimu, nepaisant ES panašėjančių prekių kainų, mūsų šaliai reikės dar bent dešimtmečio, kol vidutinis atlyginimas bus panašus į Vakarų Europos šalių.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė alga šalyje siekė 818 eurų (645 eurai į rankas). Šiuo metu tai yra ketvirtas mažiausias vidutinis atlyginimas ES (mažesnis yra Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje).

Lietuva liko žemiausioje vietoje iš Baltijos šalių – mus lenkia Latvija ir Estija bei kaimynė Lenkija. Lietuvos vidutinis atlyginimas beveik 2,5 karto mažesnis už bendrą ES vidurkį.

Dalis pajamų tūno šešėlyje

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad atlyginimų statistikos duomenys nėra labai tikslūs ir neatspindi realios situacijos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

„Atlyginimų statistika nėra labai objektyvi, nes neapima atlyginimų vokeliuose, kurie Lietuvoje vis dar paplitę. Taip pat Lietuvoje gyventojų gaunamas pajamas iškraipo tai, kad didelė dalis dirbančiųjų dirba ne pagal darbo sutartį, o pagal individualios veiklos pažymėjimą ar turi verslo liudijimus. Šių žmonių gaunamos pajamos vidutinio darbo užmokesčio statistikoje neatsispindi. Dėl to irgi gali atrodyti šiek tiek dirbtinai sumažintas šis darbo užmokestis“, – 15min sakė ekonomistas.

Nepaisant statistikos netikslumų, akivaizdu, kad Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių ES. SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda įvardijo pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

„Nemaža dalis atlyginimų Lietuvoje yra mokama šešėlyje, tai patvirtina rodikliai, kurie rodo vartojimą vienam gyventojui. Kuomet palyginame tuos dydžius su oficialiai gaunamomis pajamomis, nesueina galai ir kyla klausimas, iš kokių aitvarų sunešama likusi pajamų dalis. Deja, kol kas mums lėtokai pavyksta įgyvendinti didelę pridėtinę vertę kuriančias technologijas – šitame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius nėra didelis. Ne paslaptis, kad būtent šiame sektoriuje dirbančių žmonių algos yra didžiausios. Jos gerina ir visos šalies vidurkį, ir statistinius rodiklius“, – 15min teigė ekonomistas.

N.Mačiulis priduria, jog dar viena nedidelio vidutinio atlyginimo priežastis yra paslaugų sektoriaus kainų lygis.

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atsilieka atlyginimai, yra neatsiliekantis paslaugų sektoriaus kainų lygis. Paslaugų sektoriuje kainų lygis labai artimai koreliuoja su atlyginimais. Tai galioja ypač viešajame sektoriuje – tiek sveikatos apsaugoje, tiek švietimo srityje, kur kaina ir atlyginimai yra nustatomi valstybės. Tam finansavimas yra skiriamas neadekvatus ir tai atitinkamai atsispindi atlyginimų lygyje.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

G.Nausėda įvardija, kodėl likome Latvijos ir Estijos užnugaryje.

„Ypač žvelgiant į Estiją – mes atsilikome pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį vienam gyventojui, bet tai reiškinys, kurį patiriame jau daugiau nei 20 metų. Estams pavyko į save atkreipti dėmesį, pritraukti investicijas, greitai atlikti būtinas reformas. Buvo laikai, kai pralenkdavome Latviją, tačiau pastaruoju metu ji mus pranoksta tiek vidutiniu darbo užmokesčiu, tiek minimalios mėnesio algos ambicijomis, kadangi kitais metais ją numato pakelti iki 420 Eur. Tai rodo, kad emigracijos ekonominės šaknys tebeegzistuoja. Žmonės dėl itin didelių pajamų skirtumo renkasi emigranto kelią“, – sakė G.Nausėda.

Prekių kainos panašėja, bet algos auga lėčiau

G.Nausėda sako, kad ES kainų lygis panašėja – Rytų Europos šalys sparčiai artėja prie vakarietiškų rodiklių.

„Kainos jau dabar daugeliu požiūrių yra susilyginusios. Yra tam tikri paslaugų kainų skirtumai, kurie yra susiję su skirtingu darbo apmokėjimu. Tam tikra prasme mūsų algų mažumas atsiliepia, jog nemaža dalis paslaugų yra pigesnės nei Vakaruose. Pavyzdžiui, pigesnis automobilių remontas, grožio procedūros“, – sakė ekonomistas.

Rytų Europoje alga augs greičiau nei Vakarų Europos šalyse – pagal algos dydį mes susilyginsime, tačiau tam reikia 15 ar daugiau metų. Pats optimistiškiausias vertinimas – nuo 10 metų, bet tuomet mūsų algos turėtų augti po 15–20 proc. per metus. To šiuo metu nėra, – sakė G.Nausėda.

Pašnekovas pridūrė, kad atlyginimai ES auga skirtingai dėl skirtingų susiklosčiusių aplinkybių

„Atlyginimai susiję su skirtingomis starto sąlygomis. Vakarų Europa savo ekonomiką kuria nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, reformas atliko maždaug prieš 50–60 metų. Į šią rinką mes įstojome tik 2004 metais, todėl susilyginti per dešimt metų ar bent priartėti buvo ganėtinai sudėtinga. Manau, kad šis procesas ir toliau tęsis tik mūsų žmonėms nėra kantrybės laukti, kol jis pasibaigs, nes iš tiesų laukti gali tekti dar ilgai. Rytų Europoje algos augs greičiau nei Vakarų Europos šalyse – pagal algos dydį mes susilyginsime, tačiau tam reikia 15 ar daugiau metų. Pats optimistiškiausias vertinimas – nuo 10 metų, bet tuomet mūsų algos turėtų augti po 15–20 proc. per metus. To šiuo metu nėra“, – sakė G.Nausėda.

Lenkai uždirba daugiau, bet moka mažiau

G.Nausėda pasakojo, kad pagal ekonominį išsivystymą Lietuvai yra artima Lenkija. Tačiau kainų ir vidutinio darbo užmokesčio palyginimas perša išvadą, kai kaimynai vis dėlto gyvena bent šiek tiek geriau nei lietuviai.

Remiantis Lenkijos internetinio dienraščio money.pl duomenimis, Lenkijos šalies vidutinis darbo užmokestis 2017 metų sausį buvo 4280 zlotų (apie 1013 Eur). Lyginant su Lietuvos vidutiniu atlyginimu (818 eurų), tai yra beveik 200 eurų daugiau.

Tuo metu kainos Lenkijoje yra mažesnės. Ir tą rodo ne tik lietuvių pomėgis kiekvieną ilgesnį savaitgalį sėsti į automobilius ir keliauti į Suvalkus siaubti Lenkijos parduotuvių.

Tinklalapio ​​​​​numbeo.com, kuris skaičiuoja gyvenimo kainą skirtingose valstybėse, atlikta statistikos analizė rodo, Lenkijoje pragyvenimo kaina yra 15 proc. mažesnė nei Lietuvoje.

Pavyzdžiui, litras pieno kainuoja – 0,56 euro, autobuso bilietėlis – 0,81 euro, puslitris alaus vidutiniame restorane – apie 1,66 euro.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką