Šis klausimas jau kurį laiką atsiduria Europos Parlamento (EP) darbotvarkėje. Liepą Europos Parlamentas pritarė derybų su ES Taryba pradžiai dėl skaitmeninio euro įvedimo taisyklių. Jei jos bus patvirtintos, naujoji atsiskaitymo priemonė galėtų būti pradėta bandyti 2027 metais, o visoje euro zonoje atsirasti iki dešimtmečio pabaigos.
Šį klausimą kuruojantis Europos Parlamento pranešėjas Fernando Navarrete Rojasas pabrėžia, kad žmonės nepraras teisės atsiskaityti grynaisiais, o Lietuvos europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Paulius Saudargas skaitmeninį eurą vadina svarbiu žingsniu Europos finansinio saugumo link. Lietuvos bankas pabrėžia, kad tai nebūtų nauja valiuta – tik dar viena galimybė atsiskaityti tais pačiais eurais.
P. Auštrevičius: tai didins Europos finansinę nepriklausomybę
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad skaitmeninis euras reikalingas tam, jog Europa taptų mažiau priklausoma nuo užsienio mokėjimų sistemų ir turėtų daugiau finansinio savarankiškumo.
„Skaitmeninio euro įvedimas yra svarbus ir, manau, tiesiog būtinas žingsnis į priekį, kad Europa ir europiečiai taptų saugesni, turėtų didesnę laisvę rinktis ir finansiniu požiūriu taptų dar labiau nepriklausomi. Svarbu pabrėžti, kad skaitmeninis euras niekaip nepanaikintų galimybės ir toliau atsiskaityti grynaisiais pinigais, – sako P. Auštrevičius.
Pasak jo, naujoji sistema nepakeistų ir komercinių bankų – ji tik papildytų esamus atsiskaitymo būdus. Vienas svarbiausių privalumų būtų nepriklausoma europietiška mokėjimų infrastruktūra.
„Skaitmeninis euras suteiktų galimybę naudotis Europos Centrinio Banko garantuojamais skaitmeniniais pinigais be komercinių bankų tarpininkavimo mokesčių. Tai taip pat padėtų apsisaugoti nuo geopolitinių rizikų ir sustiprintų Europos mokėjimų nepriklausomybę, – teigia europarlamentaras.
Skaitmeninis euras suteiktų galimybę naudotis Europos Centrinio Banko garantuojamais skaitmeniniais pinigais be komercinių bankų tarpininkavimo mokesčių.
Jo vertinimu, mažesni atsiskaitymų kaštai būtų naudingi ir verslui, tačiau svarbiausia sąlyga išlieka viena – žmonės naująja sistema naudosis tik tada, jei ja pasitikės.
P. Saudargas: mokėjimai tampa strategine infrastruktūra
Europarlamentaras Paulius Saudargas atkreipia dėmesį, kad šiandien didžioji dalis atsiskaitymų euro zonoje priklauso ne nuo Europos bendrovių.
„JAV mokėjimo tinklai, tokie kaip „Visa“ ir „Mastercard“, euro zonoje apdoroja apie du trečdalius visų kortelių operacijų. Tokia koncentracija kelia riziką mūsų finansiniam saugumui, todėl palaikau skaitmeninio euro kūrimą, – sako P. Saudargas.
JAV mokėjimo tinklai, tokie kaip „Visa“ ir „Mastercard“, euro zonoje apdoroja apie du trečdalius visų kortelių operacijų.
Pasak jo, viena svarbiausių būsimos sistemos savybių turėtų būti atsparumas krizėms.
„Sistema turėtų veikti net ištikus kibernetinėms atakoms, sutrikus interneto ar elektros tiekimui. Be to, atsiskaityti būtų galima ir be interneto ryšio, o prekybininkams tai galėtų reikšti mažesnius mokėjimų priėmimo kaštus”, – pabrėžia europarlamentaras.
Jis priduria, kad galutinis rezultatas priklausys nuo šiuo metu vykstančių derybų dėl privatumo, bankų vaidmens ir techninio sistemos įgyvendinimo.
EP: skaitmeninis euras papildys, o ne pakeis grynuosius
Europos Parlamento pranešėjas Fernando Navarrete Rojasas pabrėžia, kad naujoji mokėjimo priemonė neturi išstumti nei grynųjų pinigų, nei privačių mokėjimo sprendimų.
„Bendros valiutos paketu saugome piliečių laisvę pasirinkti, kaip jie nori mokėti. Skaitmeninis euras papildys grynuosius pinigus, bet niekada jų nepakeis. Niekas neturėtų likti be saugios ir iš tiesų europinės skaitmeninio mokėjimo galimybės, – sako EP pranešėjas.
Parlamentas siūlo, kad pagrindinės paslaugos gyventojams būtų nemokamos, dauguma prekybininkų priimtų skaitmeninį eurą, o jo laikymo sumai būtų nustatytos ribos, siekiant apsaugoti finansų sistemos stabilumą.
Svarbus akcentas – privatumas. „Europiečiai gaus saugią skaitmeninio mokėjimo galimybę, išlaikydami kontrolę tiek savo pinigų, tiek asmens duomenų atžvilgiu, – pabrėžia F. Navarrete Rojasas.
Ne nauja valiuta, o naujas atsiskaitymo būdas
Lietuvos bankas pabrėžia, kad skaitmeninis euras nebūtų nei nauja valiuta, nei kriptoturtas. Tai būtų tie patys Europos Centrinio Banko išleisti eurai, tik skaitmenine forma. Gyventojai jais galėtų naudotis programėle išmaniajame įrenginyje arba specialia kortele, o pagrindinės atsiskaitymo paslaugos būtų nemokamos.
Anot Lietuvos banko, kasdienėje situacijoje atsiskaitymas skaitmeniniu euru būtų labai panašus į dabartinius mokėjimus telefonu ar banko kortele. Didžiausias skirtumas atsirastų tuomet, kai nėra interneto ryšio – fizinėje prekybos vietoje būtų galima atsiskaityti ir neprisijungus prie tinklo. Tokiu atveju pinigai būtų perduodami tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo, o mokėjimo nereikėtų vėliau papildomai tvirtinti bankui.
Būtent ši galimybė užtikrintų ir didesnį privatumą. Lietuvos bankas aiškina, kad atsiskaitant neprisijungus prie interneto apie mokėjimą žinotų tik jį atliekantis asmuo ir mokėjimą priimantis prekybininkas ar kitas gyventojas. Mokėjimo paslaugų teikėjai tokios informacijos negautų, todėl privatumo lygis būtų artimesnis atsiskaitymui grynaisiais pinigais.
Kartu pabrėžiama, kad elektroniniams mokėjimams ir toliau galiotų įprasti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimai. Vis dėlto Europos Centrinis Bankas nestebėtų kiekvieno žmogaus atsiskaitymų – skaitmeninio euro reglamente privatumo apsauga numatyta kaip viena svarbiausių sistemos nuostatų.
Lietuvos bankas taip pat siekia paneigti viešojoje erdvėje pasitaikančius mitus. Vienas dažniausių – kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus. Centrinis bankas pabrėžia, jog tai būtų tik papildoma atsiskaitymo galimybė, o ne grynųjų pakaitalas. Kitas mitas – kad būtų galima kontroliuoti, kam gyventojai leidžia savo pinigus. Lietuvos banko teigimu, skaitmeninis euras nebus programuojama mokėjimo priemonė, todėl nebus galima nustatyti, kokioms prekėms ar paslaugoms jį leidžiama naudoti.
Lietuvos bankas taip pat siekia paneigti viešojoje erdvėje pasitaikančius mitus. Vienas dažniausių – kad skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus.
Dar viena praktinė naujovė – keičiant banką nereikėtų keisti skaitmeninio euro sąskaitos numerio. Lietuvos bankas tai lygina su mobiliojo telefono numerio perkėlimu pas kitą operatorių – vartotojas galėtų pakeisti paslaugos teikėją, tačiau jo skaitmeninio euro identifikatorius išliktų tas pats.
Skaitmeninio euro projektas pradėtas 2021 metais. Pasibaigus tyrimų ir parengiamajam etapams, dabar vyksta techninis pasirengimas. Planuojama, kad bandomasis projektas prasidės 2027 metų antrąjį pusmetį ir truks vienerius metus, o visa Eurosistema galimam skaitmeninio euro išleidimui turėtų būti pasirengusi 2029 metais. Lietuvos bankas dalyvauja visuose projekto etapuose ir prisideda prie bendro euro zonos pasirengimo.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
