Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvybės draudikai: moterys Lietuvoje perima šeimos maitintojų vaidmenį

Moterys uždirba mažiau, nei vyrai.
Sauliaus Žiūros nuotr. / Moterys uždirba mažiau, nei vyrai.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, 2010 metais mūsų šalyje išaugo vidutinės pasirenkamos kaupiamojo gyvybės draudimo bei papildomų sveikatos rizikų draudimo sumos. Aktyviau gyvybės draudimo sutartis praėjusiais metais Lietuvoje sudarė moterys, o didžiausia dalis apsidraudusiųjų – 26–45 metų amžiaus gyventojai.

2010 m. pasirenkamos gyvybės draudimo sumos, palyginus su 2009–aisiais, išaugo daugiau nei 5 proc. ir siekė 38 139 litus. Drausdamiesi nuo kritinių ligų, kurios gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamos kaip papildomos sveikatos draudimo rizikos, gyventojai rinkosi vidutiniškai 19 tūkst. litų sumas, šis skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo labiausiai – 10 proc. Fiksuojamas ir pasirenkamų vidutinių draudimo nelaimingo atsitikimo atvejui sumų augimas.

„Pastaruoju metu gyventojai, rinkdamiesi papildomų sveikatos rizikų draudimą, atsakingiau apgalvoja, kokiai sumai reikėtų draustis. Visgi, pasirenkamos sumos dar yra per mažos, kad užtikrintų pakankamą finansinę apsaugą kritinės ligos ar nelaimingo atsitikimo atvejais. Svarbu, kad prieš drausdamiesi gyventojai apsvarstytų, kokią sumą pasirinkti, tuomet nutikus nelaimei draudimo išmoka garantuos finansinį saugumą“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Asociacijos duomenimis, gyvybės draudimą, kaip priemonę finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju ir pasirūpinti artimųjų saugumu, dažniausiai renkasi žmonės, turintys šeimas. Vidutinis apsidraudusių gyventojų amžius yra 36–37 metai, o 70 proc. apsidraudusiųjų sudaro 26–45 metų amžiaus žmonės.

„Šeimas dažniausiai kuria jau brandūs žmonės, kurie realiai suvokia ir prisiima atsakomybę už savo bei vaikų ateitį. Atsakomybė dažnai ir paskatina apsvarstyti visas galimybes, užtikrinančias savo ir artimųjų saugumą. Gyvybės draudimas tikriausiai suvokiamas kaip viena iš tokių galimybių“, – teigia psichologė Danguolė Iškauskienė.

Pasak A. Bakšinsko, nusprendus skirti lėšų gyvybės draudimui, visų pirma svarbu žinoti, kurį šeimos narį drausti. „Jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, patartina drausti tą, kuris turi didžiausias pajamas. Nors galioja nuostata, jog šeimos maitintojai yra vyrai, nuo kurių pajamų priklauso artimųjų gerovė, mūsų šalyje dažniau gyvybės draudimu draudžiasi moterys. Galime daryti prielaidą, jog vis daugiau moterų perima „šeimos galvos“ vaidmenį“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas. 

Psichologė D. Iškauskienė priduria, kad gali būti, jog moterys, artimiau bendraudamos su vaikais, atsakingiau rūpinasi jų ateitimi. „Jei moterys iš tiesų dažniau draudžiasi, galima daryti prielaidą, kad jos mažiau bėga nuo mirties baimės ir ją įsisąmonina. Šis suvokimas ir skatina jas užtikrinti artimųjų apsaugą nelaimės atveju“, – aiškina psichologė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką