Vienas iš sprendimų, kurį verta apsvarstyti, pasiekus brandesnę verslo stadiją – holdinginė struktūra. Dirbant su įmonių mokesčiais, viena akivaizdi tendencija kurią stebime, kad verslui išaugus, holdingas tampa ne pasirinkimu, o logišku žingsniu. Holdinginė struktūra leidžia strategiškai planuoti plėtrą, centralizuoti finansinius srautus, apsaugoti turtą, diversifikuoti veiklas, atskirti rizikas, valdyti pokyčius grupėje, bet taip pat padeda efektyviai naudotis ir palankiais mokestiniais režimais (neapmokestinimo išimtimis).
Holdingas – tai kontroliuojančioji įmonė, kuri valdo kitų bendrovių akcijas. Priklausomai nuo pasirinkto modelio, tai gali būti aktyvus holdingas – teikiantis valdymo paslaugas, koordinuojantis apskaitą, strategiją, finansus, arba pasyvus holdingas – orientuotas tik į įmonių akcijų savo struktūroje turėjimą ir pajamas gaunantis iš pasyvios veiklos (dividendus, palūkanas, honorarus).
Lietuvoje ar užsienyje?
Viena didžiausių dilemų – ar steigti holdingą Lietuvoje, ar pasirinkti užsienio valstybę. Lietuva siūlo gana palankų mokestinį režimą holdinginei struktūrai. Trys pagrindinės lengvatos, kuriomis naudojasi grupės įmonės:
- dividendų lengvata (taip vadinamoji „dalyvavimo išimties“ taisyklė), leidžianti neapmokestinti pelno mokesčiu tiek gaunamų, tiek išmokamų dividendų (yra sąlygų valdymo procentui ir akcijų išlaikymui);
- akcijų pardavimo lengvata, leidžianti neapmokestinti pelno iš dukterinių įmonių akcijų pardavimo (yra sąlygų valdymo procentui ir akcijų išlaikymui);
- mokestinių nuostolių perkėlimo tarp grupės įmonių lengvata, padedanti efektyviau valdyti bendrą pelno mokesčio naštą įmonių grupėje, nes leidžiama vienos įmonės apskaičiuotus mokestinius nuostolius (jų dalį) perduoti kitai grupės įmonei, kuri jai perduotais nuostoliais galės susimažinti apmokestinamojo pelno sumą (yra sąlygų dėl valdymo procentų ir buvimo grupėje terminų).
Taigi, neapmokestintos ir (ar) sutaupytos lėšos gali būti naudojamos verslo plėtrai, paskoloms, investicijoms į kitas įmones ir pan.
Užsienio jurisdikcijos dažnai pasirenkamos dėl teisinės aplinkos stabilumo, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (DAIS) gausos ar palankesnių sąlygų kapitalo rinkose. Tuo tarpu mokestinės lengvatos, tiek įmonės akcijų pardavimui, tiek dividendams daugelyje Europos Sąjungos valstybių taip pat yra taikomos (gali skirtis tik sąlygos jų tenkinimui).
Vis tik verta atsižvelgti į pagrindinius pelno mokesčio tarifus veiklos pajamoms, pavyzdžiui, Nyderlanduose jis siekia 25 proc., Liuksemburge – 24 proc., Maltoje – 35 proc. (efektyvus pelno mokesčio tarifas gali būti mažesnis), Kipre – 12,5 proc. (nuo 2026 m. planuojamas tarifo pakėlimas iki 15 proc.), o taip pat ir į užsienio įmonių veiklos vykdymo ir išlaikymo kaštus.
Svarbu nepamiršti ir vadinamojo holdingo veiklos turinio (angl. substance) reikalavimo. Nesvarbu, ar holdingas steigiamas Lietuvoje, ar užsienyje, jis turi turėti realų ekonominį pagrindą - turėti darbuotojus, biuro patalpas, veiklai reikalingą įrangą ir pan. Jei to nėra, mokesčių administratoriui gali kilti klausimų ar struktūra nėra dirbtinė, suformuota vien mokestinei naudai gauti (pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis).
Nuo 2016 m. į Lietuvos Pelno mokesčio įstatymą buvo perkeltos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, specifiškai draudžiančios taikyti dividendų lengvatą, jei pagrindinis struktūros tikslas – mokestinė nauda. Nuo 2018 m. tame pačiame Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta dar viena, taip vadinama bendroji kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklė, pagal kurią, verslo struktūroje naudojant darinį, į tokį darinį, skaičiuojant mokesčius, bus neatsižvelgiama.
Taigi, vertinant, ar holdingas ar holdinginė struktūra nėra apsimestinė, pagrindinis kriterijus – ekonominė logika ir komercinis turinys.
Praktikoje struktūra gali būti laikoma fiktyvia, jei holdingas neturi darbuotojų, tinkamos kvalifikacijos vadovų, patalpų, turto veiklai vykdyti ir veikia trumpą laiką – pavyzdžiui, įkuriamas prieš pat dividendų mokėjimą, o gauti dividendai nėra naudojami veikloje (pvz. reinvestuojami), bet atvirkščiai, per labai trumpą laiką nuo dividendų gavimo yra pervedami kitiems subjektams paskolų, skolų grąžinimo forma ar pan.
Tiesa, net jei holdingas vykdo tik pasyvią veiklą, tai savaime nereiškia, kad jis apsimestinis. Pavyzdžiui, jei holdingas valdo kelias įmones, teikia joms paskolas ar koordinuoja investicijas – ekonominis struktūros turinys akivaizdus. Todėl, vien tai, kad holdingas valdo tik kitų įmonių akcijas, nėra pakankama sąlyga laikyti jį apsimestiniu dariniu.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas nurodė, kad sprendžiant klausimą ar struktūra yra dirbtinė, turi būti vertinamos kompleksiškai visos aplinkybės: nuo holdingo steigimo tikslų (kokios aplinkybės lėmė įmonių grupės struktūros sukūrimą) iki faktinės holdingo vykdomos veiklos ir ar, pavyzdžiui, holdingas nėra tik tarpininkas (nėra tikrasis dividendų savininkas), kurio vienintelė veikla yra tik gauti dividendus ir juos pervesti tikrajam dividendų savininkui (kuriam dividendus išmokant tiesiogiai, lengvata nebūtų taikoma). Vis tik svarbu nepamiršti, kad dirbtiniu dariniu gali būti laikoma ne tik įmonė (holdingas), tačiau darinys gali apimti ir tik tam tikrus veiklos struktūros elementus - atskirą sandorį, ūkinę operaciją, transakciją ir pan.
Kada verta steigti holdingą?
Holdingas tikrai nėra sprendimas kiekvienam. Jei įmonė vykdo tik vieną nedidelės apimties veiklą, nėra poreikio atskirti turto nuo operacinės veiklos ar siekio investuoti į kitas įmones, vykdyti investicinę veiklą ir pan., tokia struktūra gali kelti perteklines sąnaudas.
Tačiau jei įmonė turi kelias veiklos kryptis, vykdo plėtrą įsigydama kitus verslus, investuoja į turtą ar planuoja verslo skaidymą, perleidimą ar pan., holdinginė struktūra gali tapti svarbia verslo sėkmės dalimi, užtikrinanti verslo tvarumą bei augimo galimybes tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje aplinkoje, ir tuo pačiu naudojantis mokestinėmis lengvatomis sutaupyti reikšmingas sumas, kurias galima nukreipti verslo plėtrai, investicijoms į dukterines įmones, paskoloms grupės viduje ar kitoms strateginėms iniciatyvoms.
