Kartais tai lemia priežastys, nesusijusios su jų gebėjimais ar patirtimi – paieškas apsunkina į darbuotojų poreikius ir lūkesčius ne visuomet įsiklausantys darbdaviai, svarbios informacijos nesuteikiantys darbo skelbimai.
Iš pažiūros, darbo ieškojimas – gana standartinis procesas: peržiūrimi skelbimai, bendraujama su darbdaviais, organizuojami darbo pokalbiai. Tačiau kartais šiame kelyje pasitaiko reikšmingų kliūčių.
Ypač aiškiai jos išryškėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Į Lietuvą atvykę pabėgėliai(-ės) bei migrantai(-ės) dalinasi, jog dažnai sunku suprasti, ar konkrečiai pozicijai reikalinga sklandi lietuvių kalba, ar laukiami kandidatai, atvykę iš užsienio. Taip pat, skelbimus tenka verstis, mat kai kurie kalbėti lietuviškai nereikalaujančių pozicijų darbo skelbimai pateikiami tik lietuvių kalba.
Įtraukios darbo paieškos platformos SCOBO įkūrėja, žmogaus teisių ekspertė Rugilė Trumpytė pasakoja, kad būtent tikros aplinkinių istorijos padėjo suprasti, jog žmonėms, nekalbantiems lietuviškai, bei tiems, kurie kalbos dar tik mokosi, susirasti darbą yra tikrai labai sudėtinga. „Trūko sistemos, kuri padėtų organizacijoms patogiai komunikuoti apie darbo vietas užsieniečiams, o šiems – patogiai susirasti tinkamų pozicijų“, – sako R.Trumpytė.
Tai liudija ir iš Charkivo srities Ukrainoje atvykusios Natalijos Limanskos istorija. Anksčiau darželyje dirbusi moteris darbo Lietuvoje ieškojo per Užimtumo tarnybą, mėgino su potencialiais darbdaviais – švietimo įstaigomis – bendrauti ir tiesiogiai.
Įsidarbinti Natalijai pavyko padedant atsitiktinai sutiktoms moterims, kurios pasiūlė jai duonos formuotojos darbą kepykloje. N.Limanska sako, kad nemažai į Lietuvą atvykusių žmonių darbą randa būtent taip – „iš lūpų į lūpas“ bei per artimuosius.
Tokiu būdu ją pasiekė ir žinia apie SCOBO bei šioje platformoje patalpintą skelbimą, kviečiantį prižiūrėti vyresnio amžiaus žmones globos namuose. Šis darbas buvo palankesnis moters sveikatai ir taip pat nereikalavo gilių lietuvių kalbos žinių.
Sėkmingai įsidarbinusi Natalija džiaugiasi, kad galėjo įgyvendinti pagrindinį savo tikslą – Lietuvoje įsikurti kartu su paaugle dukra. Mokyklą lietuvių kalba lankanti mergina laukia galimybės geriau pramokti lietuviškai papildomose pamokose ir tuomet padėti kalbą tobulinti savo mamai. Natalija tikisi, kad susikalbėdama laisviau galės rasti ir dar geriau apmokamą darbą.
Jos teigimu, darbo ieškoti ir rasti būtų paprasčiau, jei visą sau tinkamų pozicijų spektrą atvykęs žmogus galėtų matyti vienoje vietoje. Taip savo gebėjimus geriau atitinkantį darbą rastų ir lietuviškai nekalbantys aukštos kvalifikacijos specialistai(-ės), kuriuos(-ias) siekiama pritraukti į šalį.
Suteikti galimybę atsirinkti tinkamus skelbimus pirmiausia siekė ir įdarbinimo platforma SCOBO, kurioje darbo pasiūlymus galima filtruoti pagal kalbą (lietuvių, anglų, ukrainiečių, prancūzų, arabų, rusų). Tačiau bendraujant su įvairiomis darbo ieškančių žmonių grupėmis, įkūrėjoms paaiškėjo, kad kalba – toli gražu ne vienintelis filtras, kuris padėtų kandidatams paprasčiau rasti tinkamą darbą, o darbdaviams – darbuotoją.
Svarbi ir informacija apie darbo vietos prieinamumą, pavyzdžiui, ar aplinka patogi judėjimo ar kitokią negalią turinčiam žmogui. Galimybė matyti tokią informaciją leidžia kandidatams išvengti skaudžių situacijų, kai atvykus į darbo pokalbį tenka nusivilti, mat paaiškėja, kad judantiems vežimėliu tiesiog nėra galimybės patekti į pastatą dėl per siaurų durų ar laiptų.
„Panašiose situacijose dalis žmonių atsiduria visą savo gyvenimą. Kiekvieną kartą einant į darbo pokalbį komunikuoti potencialiems darbdaviams apie savo negalią, nežinoti, kaip tai gali paveikti atrankos rezultatus – mažų mažiausia nemalonu. Kaupiasi nusivylimas, nes apie tave nepagalvojama, darbo rinkoje tau tarsi nėra vietos“, – sako R.Trumpytė.
Jos teigimu, dažnai darbdaviai ir darbuotojai vieni kitų neranda tiesiog dėl informacijos trūkumo. Skelbimai ne visada leidžia potencialiems kandidatams suprasti, kokia yra darbo aplinka, ar pozicija lanksti, koks darbdavio požiūris į komandos įvairovę
„Kartais vis dar įsivaizduojame, kad visi žmonės, gyvenantys čia, yra labai vienodi – kad jie ieškosis darbo savo mieste, pagal turimą patirtį, visiems svarbus atlyginimas, galbūt papildomos naudos – ir viskas“, – sako R.Trumpytė.
Įvairesnė ir išsamesnė informacija apie poziciją darbo skelbimuose leistų darbdaviams pasiekti daugiau žmonių, kuriems aktualios ir kitos darbo vietos ypatybės. Taip galima išplėsti atrankos dalyvių ratą, kartu – turėti ir platesnį pasirinkimą ieškant geriausio kandidato(-ės).
„Tyrimai rodo, kad darbdaviai stengiasi būti socialiai atsakingesni, o tuo pat metu – kad tai rūpi darbuotojams. Jiems svarbu, kaip įmonė žiūri ne tik į juos pačius, bet ir į kitus žmones,. Darbdaviai, kurie nori būti atviri ir patrauklūs, rasti geriausius kandidatus, turės galvoti apie tai, kas svarbu skirtingiems žmonėms. Parodyti rūpestį verta nuo pat pirmo susidūrimo su potencialiu darbuotoju – darbo skelbimo“, – sako R.Trumpytė.
SCOBO – pirmoji darbo paieškos platforma, kurioje kandidatės ir kandidatai gali ieškoti darbo pagal individualius poreikius. Ji bendradarbiauja su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), kuri suteikė finansavimą platformos testavimui. Skelbimų talpinimas ir paieška šioje platformoje – nemokami, ja pasinaudojo jau beveik 3 tūkst. žmonių.
