Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 10, 17:02

I.Šimonytė: įtempti santykiai su Kinija didelės žalos Lietuvai nepadarė

Premjerė sako, kad Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai nėra visiškai nutrūkę. Pasak Ingridos Šimonytės, įtempti santykiai su Kinija didelės žalos Lietuvos ekonomikai nepadarė, o tai įrodo ir Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų ketvirtį.
Kinijos ir Lietuvos vėliavos
Kinijos ir Lietuvos vėliavos / 123RF.com nuotr.

„Jeigu su ta Kinija būtų buvę taip blogai, tai Lietuvos ekonomikos augimas pirmą ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, nebūtų 4 proc. – jis būtų buvęs gerokai mažesnis. Eksportas Lietuvos į Kiniją ir taip buvo labai labai kuklus“, – antradienį Seime pareiškė premjerė atsakydama į kai kurių Seimo narių kritiką dėl santykių su Kinija atšalimo pasekmių.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis pareiškė, kad Vyriausybė nesiima jokių priemonių atkurti ekonominių santykių su Kinija.

„Pati Vyriausybė kuria krizes ir jų nesprendžia arba sprendžia nepakankamai. Vyriausybė, opozicijos vertinimu, nesiima reikiamų politinių, teisinių ir diplomatinių priemonių ekonominiams santykiams su Kinija ir verslo patirtos žalos mažinimui bei nesprendžia problemos dėl sumažėjusios Klaipėdos jūrų uosto krovos ir „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų“, – tvirtino L.Kukuraitis parlamentarams svarstant 2021 metų Vyriausybės ataskaitą.

„Lietuvos geležinkelių“ apyvarta krito labiausiai dėl santykių su Baltarusijos verslo subjektais. Tikrai jau čia galėtumėte tos Kinijos neminavoti“, – į tai atsakė I.Šimonytė.

Dėl tebevykstančio ekonominio karo su Kinija Vyriausybei priekaištavo demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Algirdas Butkevičius, o Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis kritikavo Vyriausybės vertybinę politiką su Kinija.

„Dabar kalbame apie vertybinę politiką su Kinija. Atrodo, nieko tokio čia Taivano atstovybės atidarymas. Taip, iš tikrųjų tai nieko tokio. Importas toliau keliauja, bet eksportas su Kinija yra nulinėje vietoje. Ar jums tai nieko tokio?“ – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Kinijos muitinės duomenys rodo, kad iš Lietuvos įvežamų prekių, daugiausia elektronikos, vertė kovą siekė 16,6 mln. eurų, vasarį ji buvo apie 8 mln. eurų, o sausį lygi nuliui.

Lietuvos eksportas į Kiniją kovą, palyginti su pernai kovu, buvo beveik dukart mažesnis (pernai – 31 mln. eurų). SEB banko analitikas Tadas Povilauskas anksčiau abejojo, ar kovo rezultatai gali būti ženklas apie Lietuvai atveriamą Kinijos rinką. Pasak jo, Kinijos prekių eksportas į Lietuvą vasarį buvo 4 proc. mažesnis nei prieš metus, o kovą – 11 proc.

Nuo 2021 metų gruodžio Kinija, neinformavusi nei ES, nei Lietuvos institucijų, pradėjo smarkiai riboti ar net blokuoti importą iš Lietuvos ir eksportą į Lietuvą, taip pat su Lietuva susijusį importą ir eksportą.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką