Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 03, 14:03

Importas iš Baltarusijos auga, bet ekspertas įspėja – tai lemia objektyvios priežastys

Baltijos šalims aktyviai remiant sankcijų įvedimo Baltarusijos autoritariniam režimui politiką, šios šalies eksportas į Lietuvą, Latviją ir Estiją gerokai išaugo, rašo „Financial Times“. Visgi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėja, kad reikia atkreipti dėmesį, jog prekyba su Baltarusija auga dėl racionalių priežasčių, tarp jų – kainų augimo ir neapibrėžtumo.
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip nurodo „Financial Times“ leidinys, per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių Estijos importas iš Baltarusijos buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei iš viso 2020 metais, kai siekė 522 mln. eurų, ir daugiau nei penktadaliu viršijo 2018 metais buvusį rekordinį lygį.

Lietuvos importas iš Baltarusijos, palyginti su 2020 metais, pasiekė 1 mlrd. eurų – tai trečdaliu daugiau, palyginti su 2015 metų buvusiomis aukštumomis. Latvijoje importas, palyginti su 2020 metais, padidėjo dviem trečdaliais.

Suderinti politines ir ekonomines pozicijas ne taip paprasta

Ekspertų teigimu, toks prekybos augimas atskleidė įtampą tarp ekonominių galimybių ir geopolitinės retorikos, su kuria susiduria Baltijos šalys.

„Baltijos šalys atranda, kad tvirtas ir principingas užsienio politikos pozicijas paversti efektyviomis sankcijomis nėra taip paprasta, net ir akivaizdžiausiais atvejais“, – „Financial Times“ sakė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline studijų vadovas Tomas Jermalavičius. – Yra vietinių žaidėjų, net ir valstybinių įmonių, kurios naudosis visomis galimybėmis ieškoti būdų, kaip sankcijas apeiti tiek ilgai, kiek įmanoma“, – mano ekspertas.

ICDS nuotr./Tomas Jermalavičius
ICDS nuotr./Tomas Jermalavičius

Kaip pastebi „Financial Times“, Baltijos šalys garsiausiai pasisakė už ryžtingą politiką prieš Baltarusijos ir Rusijos režimus, Minskui pastaraisiais mėnesiais naudojantis nelegaliai atvykusiais migrantais, bandant daryti spaudimą Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai.

Tačiau ekonominės priežastys kelia įtampą ir vidaus politikoje. Praėjusį mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimus po to, kai paaiškėjo, kad lapkritį, kai jau buvo aišku apie JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“ įvedamas sankcijas, „Lietuvos geležinkeliai“ iš įmonės gavo avansą už trąšų tranzitą per Lietuvą. Tiesa, premjerė ministrų atsistatydinimų nepriėmė.

Lukašenka Landsbergis Skuodis Belaruskalij
Lukašenka Landsbergis Skuodis Belaruskalij

Nėra teisinio pagrindo įgyvendinti JAV sankcijų Europos Sąjungoje

Bėda ta, kad JAV ir Europos Sąjungos taikomos sankcijos prieš Baltarusijos režimą ne visada sutampa.

Pavyzdžiui, nors JAV sankcijos „Belaruskalij“ įsigaliojo, Europos Sąjunga dar nesiryžo sankcionuoti visos šios įmonės produkcijos. Birželio 24 dieną ES Taryba nusprendė taikyti sankcijas Baltarusijai, tačiau jos apima tik 15 proc. rūšių kalio trąšų. Tad amerikiečių taikomų draudimų įgyvendinimas Baltijos šalyse stringa, nors JAV ir yra svarbiausia regiono geopolitinė sąjungininkė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai

Iš Baltarusijos į tris Baltijos šalis daugiausia importuojami medienos gaminiai, trąšos ir naftos produktai.

A.Izgorodinas: negalėčiau teigti, kad ekonominiai ryšiai su Baltarusija stiprėja

Tačiau „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė nesutinkąs, jog Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai stiprėja, ir pastebėjo, jog baltarusiškų prekių importo masto augimą skatino objektyvios priežastys, visų pirma – kainų didėjimas.

„Kadangi praėjusiais metais beveik visų žaliavų kainos augo po keliolika procentų, kai kurių – po kelis kartus, viena iš priežasčių, kodėl eksportas ir importas yra išaugęs, yra kainų aspektas“, –15min sakė A.Izgorodinas.

Be to, pasak jo, reikia turėti omenyje tai, kad nei Lietuva Baltarusijai, nei Baltarusija Lietuvai nėra svarbios prekybos partnerės. Tai iš esmės reiškia, kad net ir nedidelis eksporto ar importo šuolis statistiškai gali atrodyti itin teigiamai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „Brandnomika“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „Brandnomika“ ekonomistas

„Tai nebūtinai reiškia labai sustiprėjusius santykius. Problema yra ta, kad eksporto ir importo skaičiai yra nedideli, tai net nedidelis šuolis procentaliai atrodo labai įspūdingai“, – įspėjo ekonomistas.

Trečias aspektas, eksperto teigimu, augimą nemaža dalimi lemia ir techniniai aspektai. Jau nuo praėjusių metų antro pusmečio rinka ir įmonės tikėjosi sankcijų sugriežtinimo, todėl daug kas stengėsi importuotis prekes iš Baltarusijos avansu.

„Mano nuomone, tai lietė ir trąšas, nes praėjusių metų antrą pusmetį buvo nemažas trąšų importo šuolis iš Baltarusijos. Tai iš dalies galėjo paveikti ir kitas prekes. Niekas nežinojo, ar tos sankcijos bus griežtesnės ar švelnesnės, tai manau, kad įmonės tiesiog stengėsi avansu importuotis prekes iš Baltarusijos“, – svarstė A.Izgorodinas.

Paklausus, kokių tendencijų galima tikėtis ateityje, A.Izgorodinas sakė, kad tai pasakyti sunku, tačiau atsargiai svarstė, jog prekyba su Baltarusija gali mažėti, nes Lietuva, tikėtina, bandys apriboti baltarusiškų prekių importą.

Be to, įmonės, kurios įsivežė daugiau baltarusiškų prekių, importavo jas į sandėlį, tad tikėtina, kad pirmąjį ketvirtį importas nebus didelis, nes įmonės pirmiausia turės parduoti tai, ką įsivežė anksčiau.

„Manau, kad ir Lietuvos, ir Baltarusijos įmonės bandys atitolinti santykius, nes visi puikiai supranta tą neapibrėžtumą. Niekas iš tikrųjų nežino, kaip bus toliau. Mano nuomone, tai skatins įmones ieškoti alternatyvių partnerių, pavyzdžiui, Lietuvos įmonės gal daugiau žiūrės į Ukrainą ar panašias šalis“, – tvirtino pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką