Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 24, 14:59

15min skaitytojų žinia valdžiai: kelkit mokytojų algas, vaiko pinigus, gynybos biudžetą, o lengvatų atsisakykit

Kelkit mokytojų, medikų algas, vaiko pinigus ir gynybos biudžetą – ir tai galite daryti nebrisdami į didesnes skolas. Tokią žinią valdžiai pasiuntė 15min skaitytojai, pirmą kartą patys išbandę interaktyvų valstybės biudžeto sudarymą. Didelės dalies portalo skaitytojų nuomone, surinkti pinigų į šalies iždą reikėtų naikinant PVM lengvatas restoranams ir viešbučiams, atsisakant pelno mokesčių lengvatų, „žaliojo“ dyzelino lengvatos ūkininkams, įvedant nekilnojamojo turto mokesčius.
Biudžetas: sprendžiu aš
Biudžetas: sprendžiu aš / 15min iliustracija

15min portalas pirmą kartą sudarė interaktyvų įrankį „Biudžetas: sprendžiu aš“, kuris leido skaitytojams imtis iššūkio ir patiems sudėlioti savo valstybės biudžeto projektą – pavyzdžiui, padidinti atlyginimus mokytojams, skirti daugiau lėšų vaiko pinigams ar įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Tad ką dažniausiai rinkosi šį įrankį išbandę 15min skaitytojai?

Antradienį Seimas patvirtino 2023 metų valstybės biudžetą su 4,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitu, kuriame numatytos kompensacijos už energetinių išteklių augimą tiek gyventojams, tiek verslui, didinamos pajamos mažiausiai uždirbantiems, taip pat pensininkams, medikams, mokytojams ir kitiems biudžetininkams.

Tiesa, kitų metų Lietuvos biudžetą sukritikavo Europos Komisija (EK), paraginusi valdžią apriboti išlaidas, pavyzdžiui, energijos kainų kompensacijas mokėti tik pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

O ką apie visa tai galvoja skaitytojai?15min šiemet pakvietė gyventojus pareikšti savo nuomonę apie valstybės biudžetą ir pirmą kartą sukūrė specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“. Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.

Formuojant savo valstybės biudžeto versiją, buvo galima ir nukirpti įvairias pirmame biudžeto projekte numatytas išlaidas – pavyzdžiui, nekompensuoti energetinių išteklių kainų gyventojams ir verslui, neleisti kelti algų biudžetininkams, padidinti tas išlaidas, kurios atrodo būtinos – vaiko pinigus kilstelėti iki 100 eurų, gynybos biudžetą didinti iki 3 proc. nuo BVP, įvesti naujus mokesčius.

15min sukurtą interaktyvų įrankį „Biudžetas: sprendžiu aš“ išbandė žymūs Lietuvos ekonomistai, studentai, moksleiviai. O ką dažniausiai rinkosi mūsų skaitytojai, priėmę šį iššūkį?

Ginče dėl PVM lengvatos restoranams palaikė I.Šimonytę

Karščiausios diskusijos Seime šiemet vyko dėl PVM lengvatos restoranams. Iš pradžių premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą tvirtino, kad 9 proc. PVM lengvata restoranams, kuri turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje, iš viso neturėtų būti pratęsta. Visgi galiausiai Vyriausybė nusileido, kad lengvata būtų pratęsta pusmečiui – iki liepos 1 dienos.

Tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko Laisvės partijos atstovai ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, lengvatą siūlę pratęsti metams.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Interviu su Ingrida Šimonyte
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Interviu su Ingrida Šimonyte

Po įnirtingų mūšių premjerę Ingridą Šimonytę antradienį nugalėjo M.Majauskas ir „laisviečiai“ ir tokiu būdu valdžios sektoriaus deficitą padidino 60 mln. eurų. Būtent tiek pajamų valstybė negaus dėl to, kad lengvata pratęsta ne pusmečiui, o metams.

Tiesa, šis maištas M.Majauskui kainuos BFK pirmininko postą – supykę konservatoriai surengė partijos prezidiumo posėdį ir nusprendė kreiptis į frakciją, kad ši deleguotų naują pirmininką.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

O ką šiame ginče palaikė 15min skaitytojai? Dauguma stojo į Vyriausybės pusę. Tik 11 proc. skaitytojų, sudariusių savo biudžeto projektą, nurodė, kad lengvatą restoranams reikėtų pratęsti antram pusmečiui. Tiesa, 51 proc. skaitytojų mano, kad šią lengvatą iš viso reikėtų panaikinti – nepratęsti jos net ir pirmam pusmečiui. 48 proc. skaitytojų rinkosi naikinti PVM lengvatą ir viešbučiams, kuriems ši buvo pratęsta neterminuotai.

Biudžeto deficitas: dauguma neperžengė 5 proc. ribos

Apie 4 tūkst. valstybės biudžeto projektų, naudojant „Biudžetas: sprendžiu aš“ interaktyvų įrankį, pateikę 15min skaitytojai daugiausia suformavo biudžetą su valdžios sektoriaus deficitu, artimu pasiūlytam Vyriausybės: 4,7 proc. – 5 proc. BVP.

Antras dažniausiai gautas mūsų skaitytojų rezultatas – 5–5,3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, trečias – 4,3–4,5 proc. BVP.

Paramą gyventojams ir verslui palaikė

„Biudžetas: sprendžiu aš“ polapyje gyventojai galėjo sumažinti įvairias Vyriausybės numatytas išlaidas. Vienas iš pasirinkimų buvo išbraukti numatytą gausią paramą, skirtą pagelbėti gyventojams ir verslui dėl energetinių išteklių kainų šuolio.

Ši dosni parama neliko nepastebėta Europos Komisijos, sukritikavusios tokį sprendimą.

„Laikinos priemonės, skirtos namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su energijos kainų pokyčiais, Europos Komisijos nuomone, nėra pakankamai tikslingos ir nukreiptos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – nurodė Europos Komisija.

123RF.com nuotr./Elektros kainos
123RF.com nuotr./Elektros kainos

Visgi nors EK ir išbarė Vyriausybę, savo valstybės biudžeto projektus sudarę 15min skaitytojai manė, kad dabartinėmis aplinkybėmis paremti gyventojus ir verslą reikėtų.

Tik 27 proc. skaitytojų pasirinko nekompensuoti dujų ir elektros kainų gyventojams kitais metais. Dauguma manė, kad nereikėtų užmiršti ir įmonių – verslui neduoti paramos elektros kainoms kompensuoti rinkosi 37 proc. „Biudžetas: sprendžiu aš“ polapio lankytojų, o neleisti verslui atidėti mokesčių – tik trečdalis, 33 proc., skaitytojų.

Beje, skaitytojai palaikė ir kitas pagalbos priemones energetinių išteklių kainų šokui sušvelnint. Pavyzdžiui, nulinį PVM mokesčio tarifą centralizuotam šildymui, kuris buvo pratęstas dviem sezonams, naikintų tik 27 proc. savo valstybės biudžetą sudariusių 15min skaitytojų.

Kita vertus, įvairias kitas viešojoje erdvėje girdimas idėjas, kaip padėti gyventojams, savo biudžeto projektus sudarinėję skaitytojai vertino skeptiškai.

Pavyzdžiui, opozicijos vis prisimenamą pasiūlymą įvesti nulinį PVM tarifą maisto produktams, kuris biudžetui kainuotų 920 mln. eurų, pasirinko tik 23 proc. skaitytojų, o prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) minimaliai algai – 33 proc.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Prekyba
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Prekyba

2023 metais NPD didinamas 85 eurais – iki 625 eurų, o minimali mėnesinė alga sieks 840 eurų.

Kam didino išlaidas?

Iššūkį sudaryti savo valstybės biudžetą priėmę gyventojai galėjo padidinti įvairias išlaidas, tačiau tai darė atsargiai. Mažiausiai palaikymo sulaukė pasiūlymas didinti finansavimą saulės elektrinių įrengimui ir Seimo narių idėja skirti papildomą finansavimą kelių priežiūrai.

123RF.com nuotr./Saulės moduliai, asociatyvi iliustracija
123RF.com nuotr./Saulės moduliai, asociatyvi iliustracija

Smarkiai pabrangus elektrai, saulės elektrinės Lietuvoje tapo itin geidžiamos, tad valstybės skiriama parama jų įrengimui iš karto išgraibstoma. Energetikos ministerija teigia, kad kitąmet šiam tikslui numatyta gyventojams skirti 50 mln. eurų.

Tačiau padidinti valstybės išlaidas skiriant papildomus 100 mln. eurų saulės elektrinių įrengimui gyventojams pasirinko tik 24,5 proc. mūsų skaitytojų, o papildomus 157 mln. eurų kelių remontui į savo biudžetus įtraukė 28 proc.

O kitas priemones išlaidų stulpelyje polapio lankytojai rinkosi kur kas dažniau. Daugiausia – 50 proc. savo biudžetą sudarinėjusių skaitytojų – išlaidų stulpelyje pasirinko gerokai, apie 30 proc., padidinti atlyginimus mokytojams jau kitais metais. 43 proc. manė, kad reikėtų gerokai, apie 25–26 proc., padidinti atlyginimus medikams.

Vaiko pinigai taip pat sulaukė nemenko palaikymo. Kitąmet ši išmoka padidės maždaug 6 eurais – iki 86 eurų. Prezidentūra vaiko pinigus siūlė pakelti mažiausiai 10-čia eurų – iki 90 eurų per mėnesį. O 15min skaičiuoklėje buvo galima vaiko pinigus padidinti iki 100 eurų – tai padarė 46 proc. savo biudžeto projektus pateikusių skaitytojų.

Didinti gynybos biudžetą rinkosi 42 proc.

Dar viena daug diskusijų sukėlusi tema, itin paaštrėjusi po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, – gynybos biudžetas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./104-ųjų Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinių minėjimas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./104-ųjų Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinių minėjimas

Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžete krašto apsaugai skyrė 2,52 proc. nuo BVP – 1,8 mlrd. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda ir dalis ekspertų ragino šiam tikslui kitąmet skirti 3 proc. nuo BVP.

Tarp pasirinkimų didinti išlaidas 15min sudarytoje skaičiuoklėje ši idėja taip pat buvo populiari – ją rinkosi 42 proc. savo biudžetą sudariusių skaitytojų.

Tiesa, po diskusijų Seime Vyriausybė į biudžetą įtraukė nuostatą, jog, atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, galima skolintis valstybės vardu iki 3 procentų BVP. Tiesa, tuo atveju, jei tai nedidintų valdžios sektoriaus deficito.

Kaip reaguota į naujus mokesčius?

Polapyje „Biudžetas: sprendžiu aš“ gyventojai galėjo paieškoti būdų, kaip padidinti valstybės pajamas: nuspręsti įvesti naujus mokesčius arba atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų.

Pajamų stulpelyje daugiausiai, 45 proc. biudžeto projektą sudariusių skaitytojų, nusprendė, kad reikėtų naikinti pelno mokesčio lengvatas, kurios kitąmet biudžetui kainuos 413 mln. eurų.

123RF.com nuotr./Būsto rinka
123RF.com nuotr./Būsto rinka

Antroje vietoje tarp pasirinkimų, kaip surinkti daugiau pajamų – visuotinis nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, kurį rinkosi 44 proc. skaitytojų, trečioje – automobilių taršos mokestis, kurį žymėjo 43 proc. skaitytojų.

Šie abu mokesčiai, kuriuos siūlo įsivesti ir tarptautiniai ekspertai, visuomenėje kelia bene daugiausia diskusijų. Šiuo metu NT mokestį moka tik tie, kurių bendra NT vertė viršija 150 tūkst. eurų.

Tačiau Finansų ministerija jau yra parengusi pasiūlymą, pagal kurį naujasis mokestis būtų taikomas visiems NT savininkams, apmokestinant kiekvieną objektą atskirai, o pagrindiniam būstui tarifą sumažinant.

Ministerijos skaičiavimais, iš viso Lietuvoje būtų apie 1,2 mln. NT mokesčio mokėtojų, o vidutinis metinis mokestis siektų 13,5 euro. Pritaikius maksimalius tarifus, į biudžetą būtų surinkta 100 mln. eurų, pritaikius minimalius tarifus – 25 mln. eurų. Šį mokestį rinktų savivaldybės.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu 15min sakė, kad šis mokestis Seime galėtų būti pristatytas su visu mokesčių reformos paketu kitų metų pavasarį.

Metinį automobilių taršos mokesčio įstatymą, kuris būtų įvestas vietoje dabar taikomo automobilių registracijos mokesčio, siūlė Aplinkos ministerija, tačiau šių metų sausį Seimas šį projektą atmetė.

Siūlyta, kad šio mokesčio dydis priklausytų ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rytinės automobilių spūstys Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rytinės automobilių spūstys Vilniuje

Aplinkos ministerija skaičiavo, kad metinį mokestį mokėtų trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet pusei jų mokestis siektų iki 100 eurų per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokėtų. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams būtų taikoma lengvata.

41 proc. savo valstybės biudžetą sudariusių skaitytojų pasirinko panaikinti „žaliojo“ dyzelino lengvatą ūkininkams – ją žadėjo naikinti ir Finansų ministerija, rengusi ambicingą mokesčių reformą, bet kol kas taip jos ir nepristačiusi.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Traktorius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Traktorius

O iš naujų mokesčių mažiausiai palaikymo sulaukė idėja apmokestinti dovanas, gautas iš artimųjų – tokį pasiūlymą palaikė tik 29 proc. savo biudžetą versiją sudarinėjusių polapio lankytojų.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl neapmokestinamų dovanų iš artimų giminaičių ir darbdavio valstybės biudžetas kasmet netenka 80 mln. eurų.

Prieš metus Finansų ministerija po Mokesčių peržiūros grupės buvo užsiminusi, kad dovanos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų, vaikaičių ir senelių galėtų būti apmokestinamos, jei jų vertė per metus viršija 200–500 tūkst. eurų, o iš brolių ir seserų – jei per metus viršija 100 tūkst. eurų.

Šiuo metu dovanos iš giminaičių neapmokestinamos nepriklausomai nuo jų vertės. Iš kitų gyventojų dovanos neapmokestinamos, jei dovanų vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų per metus, o iš darbdavio – jeigu neviršija 200 eurų per metus.

Sudaryti savo valstybės biudžeto projektą galite ČIA.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką