Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kainų karuselė įsuko ir lietuvišką kiaulieną

Mėsa
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Mėsa
Šaltinis: „Valstiečių laikraštis“
0
A A

Dėl brangstančių pašarų ir augančio maisto produktų vartojimo Azijoje, ypač Kinijoje, kyla kiaulienos kainos. Parduotuvių lentynose netrukus pasirodys brangesnė kiauliena ir jos produktai.

Ūkininkams jau dabar brangiau mokama už kiaules, tačiau jie neskuba džiaugtis po ilgo laiko pakilusiomis supirkimo kainomis. Brangstant kiaulienos gamybai ir gausėjant įvairių reikalavimų, kiaulių augintojų šalyje mažėja, o vartotojams vis daugiau tenka vokiškos, daniškos ar lenkiškos produkcijos.

Perdirbėjai atsidūrė spąstuose

„Brangimas neišvengiamas – kitaip šalyje neliks kiaulienos gamybos“, – teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Mėsos perdirbėjai sako, kad atsidūrė spąstuose: už žaliavą moka daugiau, o savo produkcijos branginti negali.

„Nuo rugpjūčio Europoje pradėjo stipriai kilti žaliavų kainos. Žaliavos pabrango vidutiniškai apie 20 proc., o perdirbėjai negali padidinti savo produkcijos kainų, nes su prekybos tinklais trims ar daugiau mėnesių yra susaistyti sutartimis ir įsipareigojimais“, – aiškino E.Mackevičius.

Anot jo, spalio pabaigoje kiaulienos kainos turėtų išaugti iki 15 proc. Prognozuojama, kad dėl pakilusių pašarų kainų kiauliena dar brangs. Šiemet grūdų tona pabrango maždaug 500–800 Lt, sojos tona – 1 100–1 900 Lt. „Jei augant gamybos sąnaudoms kainos nekyla, tuštėja fermos ir mažėja pasiūla. Dėl to kiauliena dar labiau pabrangsta“, – tvirtino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Europoje tuštėja kiaulių fermos

Kiaulių augintojai nesidžiaugia išaugusiomis gyvų kiaulių ir skerdenos supirkimo kainomis. „Viskas ne kartą brango, pagaliau atėjo metas ir kiaulienai. Tačiau mums, augintojams, labiausiai norisi stabilumo – nereikia nei didelių brangimų, nei kritimų“, – sakė bendrovės „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius.

Vasarą už gyvų kiaulių kilogramą mokėjo 4,5–4,7 Lt, o dabar augintojai gauna puse lito brangiau – 5,2 Lt už kilogramą. „Po prasto laikotarpio – kelių mėnesių atokvėpis. Juk ilgą laiką supirkimo kainos neatitiko kiaulienos gamybos savikainos. Tačiau labai džiaugtis nėra dėl ko, nes pabrangus pašarams brangs ir kiaulienos gamyba“, – tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Anot jo, Europoje sumažėjus kiaulių pasiūlai klostosi palanki situacija rinkoje išlikusiems kiaulių augintojams. Tačiau jų fermos gerokai ištuštėjusios.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje tebuvo per 790 tūkst. kiaulių. O vidaus rinkos poreikis maždaug dvigubai didesnis. Per 2006–2011 m. kiaulių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

Kiaulių fermos tuštėja visoje Europos Sąjungoje. Labiausiai – bemaž 10 proc. – kiaulių sumažėjo Lenkijoje, kiek mažiau – Švedijoje, Airijoje. O štai Didžiojoje Britanijoje iki metų pabaigos kiaulių skaičius gali sumažėti net iki 20 proc. Prognozuojama, kad dėl pašarų brangimo ir sumažėjusios kiaulių pasiūlos kitais metais kiauliena gali dvigubai pabrangti.

Gyvos kiaulės rieda į Lenkiją

Europoje kiaulienos kainos kyla ir dėl augančio eksporto į Kiniją, Rusiją ir kitur. Tiesa, Lietuvoje išaugintoms gyvoms kiaulėms kol kas uždaryti vartai į Rusiją. Iki pernykščio kiaulių maro protrūkio šalies augintojai į šią šalį išveždavo apie ketvirtadalį kiaulių. Užsivėrus Rusijos rinkai, mūsų ūkininkai daugiau gyvų kiaulių parduoda lenkams ir latviams. „Augintojai nesiveržia gyvas kiaules žūtbūt pardavinėti užsienio šalyse. Tačiau mums eksportas svarbus dėl konkurencijos vidaus rinkoje. Perdirbėjai kiek tik nori įsiveža gyvų kiaulių ir mėsos. Jei augintojai neeksportuos, bus visiškai užspausti į kampą ir priversti kiaules pardavinėti pusvelčiui arba bankrutuos“, – aiškino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį į Lenkiją išvežta per 100 tūkst., o į Latviją – apie 32 tūkst. gyvų kiaulių. Į Lietuvą importuota apie 66 tūkst. gyvų kiaulių – daugiausia iš Danijos, Latvijos, Lenkijos. Šiemet per tą patį laikotarpį kiaulienos importuota apie 31 tūkst. tonų, o eksportuota apie 5 tūkst. tonų. Kiaulienos daugiausia atsivežta iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos ir Olandijos, o išvežta į Rusiją ir Latviją. Kiaulienos eksportą į Rusiją riboja muitai. Pasak A.Baravyko, Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare skerdenos muitas sumažėjo nuo 75 proc. iki 65 proc., o kvotinei skerdenai muito, kuris anksčiau buvo 15 proc., nebeliko.

Prašo tramdyti prekybininkus

Gamintojai pabrėžia, kad juos šokdina prekybininkai, kuriems esą tenka nepateisinamai didelė dalis mėsos produktų kainoje. Ūkininkai sutinka, kad dėl to nukenčia ir jie, ir perdirbėjai. „Kai prekybos rinkoje susidaro oligopolija, konkurencijos nebelieka. O Lietuvos mėsos pramonėje konkurencija labai didelė. Perdirbimo įmonės išnaudoja tik 50–60 proc. savo gamybos pajėgumų“, – teigė E.Mackevičius.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo, visos Europos gamintojai yra susirūpinę dėl augančios prekybos tinklų įtakos ir galios. „Europos mėsos perdirbėjų organizacija Europos Komisijai yra įteikusi raštą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl prekybininkų. Raginama imtis konkrečių priemonių dėl jų veiksmų. Prekybos tinklų spaudimas dėl kainų gali nusmukdyti mėsos gamybos lygį“, – aiškino E.Mackevičius.

Jis pastebėjo, kad mūsų šalies perdirbėjai dar kenčia dėl nelygiavertės konkurencijos su lenkais. „Dėl pridėtinės vertės mokesčio skirtumo mūsų perdirbėjai negali mokėti augintojams daugiau nei lenkai. O į Lenkiją gyvų kiaulių išvežama vis daugiau“, – teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas.

Vieniems draudžia, kitiems – ne

Nuo prekybininkų ir perdirbėjų nepriklauso ekologiškai kiaules auginantis Donatas Vaitelis. Jo išaugintas riestauodeges žmonės perka tiesiai iš ūkio. Tiesa, Kėdainių rajono ūkininkas išaugina nedaug kiaulių – porą šimtų bekonų per metus, tačiau pirkėjų netrūksta. Lauko sąlygomis auginamas riestauodeges miestiečiai užsisako iš anksto, o ūkininkas padeda jas nuvežti į skerdyklą.

Anot D.Vaitelio, Lietuvoje galėjo sėkmingai gyvuoti smulkūs kiaulių augintojai, jei nebūtų įvesti griežti kiaulių skerdimo reikalavimai. Jis įsitikinęs, kad neprotinga smulkiems ūkiams nustatyti tokią pačią, kaip ir stambioms skerdykloms, tvarką. „Jei smulkūs augintojai galėtų ūkyje paskersti kiaules, dabar miestiečiai kiaulienos pirkti važiuotų ne į prekybos centrus, o į kaimus. Pamatytų, kaip ūkininkas augina kiaules, žinotų, ką valgo, taigi, nauda būtų ir augintojui, ir vartotojui. Uždraudus ūkyje skersti, smulkieji augintojai išnyko“, – samprotavo D.Vaitelis.

Kiaulių augintojas pateikė medžiotojų būrelių pavyzdį. „Per sezoną vieno būrelio nariai sumedžioja 100–300 šernų. Medžiotojai savo laimikį gali doroti lauko sąlygomis, o ūkininkams kažkodėl neleidžiama skersti kiaulių ūkyje. Užtektų reikalavimo patikrinti mėsą, laikytis higienos sąlygų ir tinkamai sutvarkyti dorojimo atliekas“, – pasakojo gyvulininkystės ūkio savininkas, nepatenkintas sąlygomis, žlugdančiomis smulkius augintojus.

Skaudi rykštė – gausėjantys reikalavimai

Augintojai įsitikinę, kad aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimai – skaudi rykštė kiaulininkystės sektoriui. Nuo kitų metų bus privaloma laikytis direktyvos, kurioje nustatyti gyvūnų gerovės reikalavimai. Kiaulėms reikės skirti daugiau ploto, pagerinti apšvietimą ir kt. Kad nauji reikalavimai būtų įgyvendinti, reikia papildomai investuoti arba mažinti kiaulių skaičių. Tai irgi turės įtakos kiaulienos kainai.

„Jei norime pasirūpinti gyvūnų gerove, paisyti aplinkosaugos reikalavimų, turime suprasti, kad visa tai prieš vartotoją atsisuka kitu lazdos galu – produkcija brangsta. Ūkininkai privalo laikytis visų sąlygų, dėl kurių kyla gamybos savikaina“, – pastebėjo A.Baravykas. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pareiškė, kad ir žmonių skundai dėl kvapų nepadeda plėtoti kiaulininkystės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką