Finansų ekspertas Martynas Juška investavimo sritimi domėjosi dar gerokai anksčiau nei pradėjo profesionalo karjerą: „Iš pradžių norėjau suprasti, kaip veikia investavimas, kodėl vieni žmonės su pinigais jaučiasi ramiai, o kiti nuolat patiria stresą, net ir uždirbdami solidžias pajamas.“
Ilgainiui M.Juška pastebėjo pasikartojančią tendenciją, kad daugelis žmonių uždirba, kartais net taupo, tačiau neturi aiškios ilgalaikės finansinės krypties, nežino investavimo galimybių, sprendimai neretai priimami emociškai ar remiantis atsitiktine informacija.
„Dirbdamas su klientais supratau, kad finansų konsultavimas nėra tik apie investicinius produktus ar skaičius. Dažniausiai tai yra pagalba žmogui susidėlioti aiškų finansinį planą ir investicinį portfelį, kuris atitinka jo tikslus, rizikos toleranciją ir gyvenimo etapą“, – teigia ekspertas.
M.Juškos tikslas – padėti žmonėms suprasti, kad pinigai gali būti ne tik saugomi, bet ir dirbti jiems. „Tinkamai suformuotas investicinis portfelis gali sukurti papildomas pasyvias pajamas ir finansinį stabilumą. Daugelis siekia sukaupti kapitalą, kuris ateityje leistų gyventi ne vien iš darbo pajamų, bet ir iš sukaupto turto generuojamo pinigų srauto“, – pasakoja Martynas.
Investavimas – ne spėjimas, o strategija
Ekspertas pataria tiems, kurie nori suprasti savo finansinę situaciją, įsivertinti, kiek uždirba, kiek išleidžia, kokius turi finansinius įsipareigojimus, santaupas ir kokių tikslų nori pasiekti ateityje.
„Dažnai žmonės nori pradėti investuoti labai greitai, tačiau priima sprendimus remdamiesi atsitiktine reklama, draugų patarimais ar trumpalaikėmis rinkos naujienomis. Tokiu atveju investavimas tampa labiau spėjimu nei strategija“, – perspėja M.Juška.
Martynas pastebi, kad dažniausiai žmonės renkasi laikyti santaupas tik indėliuose ar einamosiose sąskaitose, nes nežino apie kitas alternatyvas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje infliacija mažina pinigų vertę, todėl svarbu, kad bent dalis santaupų būtų nukreipta į investicijas.
Iš klientų konsultavimo patirties ekspertas išskiria momentą, kai žmonės pereina nuo „taupymo be aiškaus tikslo“ prie „kaupimo pagal aiškų planą“. „Finansai tampa ne chaotiški, o prognozuojami, žmogus pradeda aiškiau matyti, kaip pinigai gali dirbti jam ateityje“, – teigia M.Juška.
Taupymui atidėkite prieš kasdienines išlaidas
Pažymėdamas pagrindinę investavimo taisyklę, M.Juška sako, kad pirmiausia reikia sumokėti sau – tai reiškia, kad dalis pajamų turėtų būti automatiškai skiriama taupymui ar investavimui dar prieš pradedant leisti pinigus kasdienėms išlaidoms.
„Praktiškai žmonės daro atvirkščiai – taupymui skiria tai, kas lieka mėnesio pabaigoje, tačiau dažniausiai nelieka. Tuo tarpu sistemingas investavimas leidžia palaipsniui kaupti kapitalą“, – teigia finansų konsultantas.
Kita dažnai daroma klaida – finansiniai sprendimai priimami emociškai, kai investuojama rinkoms kylant, o pradėjus svyruoti ar krentant investavimas sustabdomas.
Taip pat klaidinga santaupas laikyti vien tik indėliuose ar einamosiose sąskaitose, nes indėliai laikomi saugiais ir yra draudžiami. „Toks sprendimas suteikia trumpalaikį stabilumo jausmą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje infliacija mažina pinigų perkamąją galią“, – akcentuoja Martynas.
Rezervas „juodai dienai“
Kai pajamos nereguliarios, M.Juška rekomenduoja finansus planuoti konservatyviau – remtis ne geriausiu, o vidutiniu ar net atsargesniu pajamų scenarijumi: „Pirmiausia reikėtų susikurti „finansinę pagalvę“, kuri padengtų 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Jei pajamos labai svyruoja, saugiau turėti 6–12 mėnesių rezervą.“
Pasak eksperto, profesionaliame finansų planavime dažnai atliekamos įvairių scenarijų analizės – vertinama, kiek portfelis gali svyruoti nepalankiais laikotarpiais ir kaip tai paveiktų žmogaus finansinę situaciją.
M.Juška pažymi, kad „finansinė pagalvė“ dažnai suteikia ne tik ekonominį, bet ir emocinį saugumą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pernelyg didelės santaupos, kurios nėra investuojamos, gali reikšmingai sulėtinti kapitalo augimą.
„Žmonės pasiekia geriausius rezultatus tada, kai finansinė pagalvė, investicinis portfelis ir pinigų srautų planavimas veikia kaip viena sistema“, – sako M.Juška.
Investuojant svarbiausia disciplina, nuoseklumas ir kantrybė
Anot Martyno, siekiant valdyti savo finansus, svarbiausia yra disciplina, nuoseklumas ir kantrybė, tačiau kantrybė dažnai tampa iššūkiu, ypač tada, kai žmogus investuoja nesuprasdamas visos strategijos ar plano logikos.
„Investavimas dažniausiai yra ilgalaikis procesas. Ilgainiui žmonės pradeda abejoti sprendimais, reaguoti į rinkos naujienas ar aplinkinių nuomones. Tuomet atsiranda didžiausia klaidų tikimybė – investicijos keičiamos impulsyviai, nukrypstama nuo plano ir ilgalaikiai rezultatai nukenčia“, – teigia ekspertas.
Tokiose situacijose finansų konsultantas dažnai atlieka ne tik techninio patarėjo, bet ir tam tikro strateginio partnerio ar net psichologinio stabilumo vaidmenį: „Profesionalus planavimas remiasi ne nuojautomis, o skaičiavimais, scenarijų analize ir statistika, kuri padeda investuotojui suprasti, kokie svyravimai yra normalūs ir kokie rezultatai tikėtini ilguoju laikotarpiu.“
Didžiausia vertė iš finansinės sistemos sukūrimo
M.Juškai dažnai tenka susidurti su klientais, kurie turi santaupų, tačiau jas laiko be aiškios strategijos: „Vienas mano klientas buvo sukaupęs gana solidžią sumą banko sąskaitoje, taip pat turėjo paskolą su aukštesnėmis palūkanomis. Situacija kėlė stresą, nes pinigai realiai nedirbo, o įsipareigojimai mažėjo lėtai. Pasiūliau dalį santaupų skirti paskolos mažinimui, suformuoti finansinę pagalvę, o likusias lėšas investuoti per diversifikuotą portfelį. Tai leido sumažinti finansinę įtampą, optimizuoti pinigų srautus ir pradėti kryptingai auginti kapitalą.“
Kitas klientas investavo savarankiškai, tačiau sprendimus dažnai keisdavo reaguodamas į rinkos naujienas, todėl rezultatai buvo nestabilūs. „Sukūrus aiškią investavimo strategiją, portfelio struktūrą ir iš anksto numatytas veiksmų taisykles. Sprendimai tapo nuoseklūs, sumažėjo emocinių klaidų, o investavimo rezultatai tapo labiau prognozuojami“, – pasakoja ekspertas.
M.Juška didžiausią vertę savo klientams sukuria ne iš vieno konkretaus sprendimo, o iš visos finansinės sistemos sukūrimo: „Kai žmogus turi aiškų planą, finansinę pagalvę ir investicinį portfelį, jis gali daug ramiau reaguoti į ekonominius pokyčius ir nuosekliai judėti link ilgalaikio finansinio stabilumo bei pasyvių pajamų kūrimo.“
Trūksta gebėjimo valdyti finansus
Asmeninių finansų ir būsto paskolų ekspertės karjerą Jelena Šulžickienė pradėjo 2012 metais, tuo metu dirbusi gyvybės draudimo konsultante.
„Asmeninių finansų konsultacijos prasmę suvokiau asmeniškai, kai pati kreipiausi tokios pagalbos, norėdama pasirūpinti savo ateitimi. Jeigu pati to nepadarysiu, ateityje ši našta teks mano vaikui“, – prisimena Jelena. Pradėjusi konsultuoti klientus, J.Šulžickienė suprato, kad daugeliui reikia ne tik pasirūpinti finansinėmis apsaugomis ir būsimomis pensijomis, bet ir mokytis valdyti savo finansus. „Žmonės gyvena „nuo algos iki algos“ ir jiems sudėtinga atidėti 30-50 eurų reguliarioms įmokoms į gyvybės draudimą ar kitą investavimo įrankį“, – teigia ekspertė.
J.Šulžickienės finansų valdymo įgūdžius sustiprino verslininko ir motyvatoriaus T.Harv Eker konferencija „Milijonieriaus mąstymas“ – jo sistema ir tvarka finansuose padeda gyventi be baimių ir streso iki šiol.
Trijų mėnesių pajamų rezervas
Pasak ekspertės, norint pradėti valdyti savo finansus, reikia žinoti kokios yra mėnesio būtinosios išlaidos ir saugiai atsidėti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Jei yra išlaikomų asmenų, finansinių įsipareigojimų, sumą reikėtų padidinti iki 6-12 mėnesių.
J.Šulžickienė išskiria keletą pagrindinių taisyklių: gautas pajamas paskirstyti į atskiras sąskaitas ar „vokelius“, turėti įvairias finansines apsaugas – turto, automobilio, sveikatos ir gyvybės draudimus. „Rūpinkitės savo pensija, negyvenkite tik šia diena. Nesivaikykite greito ir didelio uždarbio, nes tokiais pažadais išviliojami pinigai. Investavimas yra nuobodus ir ilgas procesas“, – pabrėžia ekspertė.
Jei žmogus dirba su individualia veikla ir pajamos nėra pastovios, nuo kiekvieno gauto euro pajamų privaloma atsidėti mokesčiams, atostogoms ir būtina mokintis valdyti savo finansinius srautus.
Disciplina, strategija ir atsakomybė veda finansinio stabilumo link J.Šulžickienė pabrėžia, kad žmogaus psichologija ir emocijos turi daug įtakos finansų valdymui. Dažniausiai tie, kurie jaučiasi „nuskriausti“ šeimoje, nepasiekė norimo pripažinimo ir savirealizacijos kitose sferose, pasiduoda emociniam pirkimui, jų finansuose vyrauja chaosas – žmogus, norėdamas save paguosti pasiduoda emociniams pirkiniams.
„Netgi investuojant žmogų veikia godumas, baimė ir viltis. Disciplina, strategija ir atsakomybė veda finansinio stabilumo link, o jeigu žmogus dar ir ambicingas bei užsispyręs, gali pasiekti ir finansinės laisvės“, – teigia J.Šulžickienė.
Finansų ekspertė prisimena vieną klientę, kuri gyveno viena, neturėjo jokių įsipareigojimų, gerai uždirbo ir norėjo nusipirkti nuosavą namą, tačiau išleisdavo visą atlyginimą, „apdovanodama save už bet ką“, ir neturėjo net pradinio įnašo.
„Konsultacijų metu radome sprendimą – klientė ant didelio popieriaus lapo nusipiešė namą, ant fasado – plytas, viena jų simbolizavo 500 eurų, atidėtų į pradinio įnašo sąskaitą. Kai tik pervesdavo pinigų – plytą nuspalvindavo. Tokia vizualizacija kartu su disciplina padėjo po metų įsikelti į nuosavą namą“, – pasakoja Jelena.
Nelaikykite pinigų vienoje vietoje
J.Šulžickienė dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip ji tvarkosi su savo finansais – ši sistema patinka ir jos klientams: „1-2 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą laikau banke, atskiroje sąskaitoje, tiek pat saugau namuose grynaisiais, visą likusią rezervo sumą laikau kredito unijos terminuotame indelyje, kurio palūkanos iš dalies padengia infliaciją ir apsaugo nuo finansinių sukčių. Rezervo tikslas ne uždarbis, o saugumas ir greitas prieinamumas, jeigu prireiktų pinigų.“
Jelena akcentuoja, kad gautą atlygį reikia paskirstyti į skirtingas sąskaitas, planuotis savo biudžetą, išlaidas, o savo pagrindinėje sąskaitoje turėti pinigų tik būtinosioms išlaidoms. „Nors su pavedimais tarp savo sąskaitų savotiškas žaidimas, bet tai suteikia daugiau drausmės ir padeda vengti emocinių pirkinių. Patariu iš telefono ištrinti ir apsipirkimo apps‘us, kuriuos pakanka spustelėti ir jau prekė nupirkta“, – sako ekspertė.
Nemokami finansiniai patarimai nepatikimi
Pasak J.Šulžickienės, yra daug finansinių instrumentų, tik apie juos nežinome, pavyzdžiui, savo banke galima turėti kelias papildomas nemokamas sąskaitas: „Klientai dažniausiai nesinaudoja ir banko paslauga „Mini investicijos“, kai po kiekvieno apsipirkimo apvalinama suma ir pervedama į taupomąją sąskaitą. Aš per mėnesį tokiu būdu sutaupau papildomai 40-50 EUR.“
Ekspertė pastebi, kad nemažai jaunų žmonių skuba investuoti nepasirūpinę saugumu, vyresni atvirkščiai – bijo investuoti, laiko santaupas neįdarbintas.
Jaunesni nei 40 metų žmonės dažniau kreipiasi mokamų konsultacijų pas ekspertus dėl įvairių finansinių klausimų. „Deja, dažnai atsakymų ieškoma ir socialiniuose tinkluose, kur komentuojama anonimiškai, neprisiimant jokios atsakomybės už pateiktus „patarimus“. Mano rekomendacija – su savo pinigais elkitės atsakingai, neieškokite finansinių ir investavimo patarimų nemokamai“, – teigia Jelena Šulžickienė.
