Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar stumiasi į vakarus. Pietuose Rusija „įsiurbė“ Pietų Osetiją, kažkada priklausiusią Gruzijai. Lapkritį V.Putinas „prarijo“ Abchaziją, mažiau nei prieš metus aneksavo Krymą.
Tačiau, Rusijai nuginkluojant savo kaimynes, šalies ūkis smenga į krizę. Kur V.Putinas gauna pinigų, reikalingų jo kvazi-imperiniams tikslams siekti?
Kinijoje. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas numetė net kelis gelbėjimosi ratus Rusijai.
Lapkritį Rusijos bendrasis vidaus produktas smuko 0,5 proc. – nuosmukis užfiksuotas pirmą kartą nuo 2009 metų spalio. Naftos kaina dabar yra nukritusi į šešerių metų žemumas – per 6 mėnesius „Brent“ kaina smuko 60 proc., o dujų ir naftos eksportas sudaro apie du trečdalius viso šalies eksporto.
Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika susitrauks 10 proc., o gal ir daugiau. Metinė infliacija šiemet gali siekti 17 proc.
Nuo 2013 metų pabaigos rublis, palyginti su doleriu, smuko 49 proc. Pingantis rublis smarkiai apsunkins tarptautinių įsipareigojimų vykdymą – kasmet Rusija turi sumokėti apie 100 mlrd. dolerių iš skolos, kuri siekia apie 600 mlrd. dolerių.
Siekdama apsaugoti valiutą, Rusija padidino bazinių palūkanų normą iškart nuo 10,5 iki 17 proc. Ji ilgainiui, jeigu nebus sumažina, pati prismaugs ekonomiką. Tačiau, jeigu bus sumažinta, rublis risis žemyn ir toliau.
Rusai dėl to, ir nėra ko stebėtis, yra pesimistiški. Pernai šalį paliko 150 mlrd. dolerių kapitalo – dvigubai daugiau nei 2013 metais. Panašią tendenciją matysime ir šiemet. Tiesa, Rusija bando sustabdyti kapitalo bėgimą įvesdama valiutos kontrolę, kuri apsunkina rublių pakeitimą į dolerius.
Tai pagilins Rusijos recesiją, nes šalies eksportuotojai neturės kaip atsiskaityti už kitose valstybėse perkamas žaliavas.
Dėl kapitalo bėgimo Rusijos užsienio valiutos rezervai per metus sumažėjo nuo 510 iki 380 mlrd. dolerių.
Negana to, Barackas Obama pažadėjo Rusijai naujų sankcijų, su kuriomis greičiausiai sutiks ir Europa. Tuo metu V.Putinas tą ignoruoja, kaltindamas Kijevą ir NATO už atsinaujinusį karą Ukrainoje. Kinija palaiko tokį V.Putino žaidimą.
Pirmiausia buvo pasirašyta įvairių sutarčių dėl naftos ir dujų. Kinijos iš Rusijos importuojamos naftos kiekis lapkritį pasiekį visų laikų rekordą. Rekordas greitai buvo pagerintas – gruodį Kinija iš Rusijos importavo po 876 tūkst. barelių naftos per dieną (86 proc. daugiau nei prieš metus).
Dėl išaugusių naftos ir dujų pardavimų, bendra užsienio prekyba tarp Kinijos ir Rusijos išaugo 6,8 proc. iki 95,3 mlrd. praėjusiais metais. V.Putinas mano, kad iki 2020 metų šis skaičius išaugs iki 200 mlrd. dolerių.
Kinijos prekybos ministerijos atstovas Shenas Danyangas sakė: „Jeigu Rusijoje yra poreikis, Kinija yra pasiruošusi padėti, kiek tik gali.“
Tokia pastaba yra aidas Kinijos užsienio reikalų ministro Wango Yi žodžių gruodį ir redakcinio straipsnio komunistų partijos laikraštyje „Global Times“, kuriame buvo rašoma: „Rusija yra nepakeičiama strateginė partnerė tarptautinėje arenoje. Kinija turi aktyviai padėti Rusijai išsikapstyti iš dabartinės krizės.“
Kodėl Kinija visa tai daro? Rusiją ji mato ne tik kaip bendramintę, bet ir kaip labai didelių reikmių turinčią, taigi lanksčią partnerę.
Spalį Maskva ir Pekinas pasirašė susitarimą dėl 24,4 mlrd. dolerių vertės valiutos mainų. Kinijos prekybos ministras Gao Huchengas užsiminė apie galimus didesnius valiutų mainus.
Kinijos eksporto ir importo bankas prisidėjo padidindamas kredito limitą dviem Rusijoms bankams, kuriems taikomos sankcijos. Kinijos premjeras Li Keqiangas per trijų dienų vizitą Maskvoje spalį su rusais pasirašė 38 susitarimus.
Kodėl Kinija visa tai daro? Rusiją ji mato ne tik kaip bendramintę, bet ir kaip labai didelių reikmių turinčią, taigi lanksčią partnerę. Kinija JAV mato kaip geopolitinę konkurentę, todėl natūralu, kad Pekinas ramsto Kremlių.
Ką mainais gauna Kinija? Galimybę padidinti savo valiutos vartojimą, nes Rusija yra pamažu atjungiama nuo doleriu paremtos finansų sistemos.
