Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvai kaltinimai iš Latvijos dėl „Snoro“: informacija gauta pavėluotai, ji buvo nepilna

Vitas Vasiliauskas
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Vitas Vasiliauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį vakare LTV laidoje „Teisė žinoti“ vyko TV tiltas Vilnius–Ryga. Laidos metu Lietuvos ir Latvijos atstovai svarstė „Snoro“ krizę. Latviai priekaištavo lietuviams, kad šie pateikė informaciją per vėlai ir teikė jos per mažai. Be to, jie sakė, kad banko nacionalizavimui galima buvo pasirinkti ir kitą, ne tokį šokiruojantį scenarijų.

Latvijos vyriausybė tapo beveik visų „airBaltic“ akcijų valdytoja

Laidos pradžioje iš televizijos studijos Latvijoje buvo praneštos paskutinės žinios – Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis paskelbė, kad skrydžių bendrovė „airBaltic“ perėjo į valstybės rankas, nupirkus papildomą akcijų paketą iš „Latvijas Krajbanka“. Pranešta, kad sandorio vertė 224 453 latai, valstybė dabar valdo 99,8 proc. „airBaltic“ akcijų. „Latvijas Krajbanka“ buvo pagrindinis šios bendrovės kreditorius, nacionalizavus „Snorą“ buvo iškilę klausimų dėl „airBaltic“ ateities.

Laidoje dalyvavęs Seimo narys Jurgis Razma paneigė viešojoje erdvėje sklandžiusias kalbas, kad į „airBaltic“ pretenduoja ir Lietuva. „Visišku blefu“ jis vadino ir informaciją, kad valstybė ketina perimti ir dienraščio „Lietuvos rytas“ akcijas – bankas „Snoras“ buvo vienas iš šį dienraštį valdančios bendrovės akcininkų.

Priekaištavo dėl informacijos trūkumo

Laidoje dalyvavę finansų ekspertai iš Latvijos negailėjo priekaištų Lietuvos atstovams.

Latvijos finansų ir akcijų rinkos komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis teigė, kad informacija iš Lietuvos juos pasiekdavo pavėluotai ir netiksli. Jis taip pat teigė, kad „Snorą“ nacionalizuoti buvo galima ir kitu būdu, ne tokiais tempais. „Lėtai reikia nuleisti banką, o ne taip staigiai, šokiruojant“, – tiesioginio eterio metu sakė jis.

Laidoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad ir jie patys iš pat pradžių neturėjo visos informacijos, todėl kolegas Latvijoje informuodavo tik tada, kai gaudavo konkrečius duomenis.

Latvijos atstovai teigė, kad apie tai, jog „Snoras“ bus nacionalizuojamas, sužinojo tik prieš patį įvykį, o vėliau net penkias dienas laukė informacijos iš Lietuvos Vyriausybės. Be to, Lietuvos finansinių institucijų atstovai buvo apkaltinti tuo, kad informacija buvo pateikiama prieštaringa, tad Latvijos pareigūnai negalėjo imtis veiksmų, kurie būtų labiausiai tikę toje situacijoje. „Nebuvo informacijos apsikeitimo“, – sakė J.Brazovskis.

V.Vasiliauskas pateikė konkrečius terminus – jo teigimu, „Snoro“ banko inspektavimas vyko nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio 11 dienos, o ataskaita patį Lietuvos banko vadovą pasiekė lapkričio 16 dieną, tuomet ir buvo imtasi veiksmų. Be to, jis teigė, kad dar spalio mėnesį vyko įvairūs neformalūs pokalbiai tarp Latvijos ir Lietuvos atstovų, buvo siunčiami tam tikri signalai. „Laikėmės džentelmeniškų susitarimų principų“, – sakė jis.

J.Razma teigė, kad Latvijos pusė ir negalėjo būti informuota iš karto apie visas „Snoro“ finansines problemas, nes ir Lietuvos bankas iš pradžių neturėjo visos informacijos. „Iš pradžių žinojome apie milijardo trūkumą, tai išgirdo ir Latvijos žmonės“, – sakė J.Razma. Be to, Seimo narys priminė, kad „Latvijas Krajbanka“ yra savarankiška įmonė, tad Latvijos bankų priežiūros institucijos ir pačios galėjo analizuoti ir įvertinti situaciją.

Kodėl nesulaikė Raimondo Baranausko?

Latvijos žurnalistai taip pat klausė, kodėl Lietuvoje nebuvo sulaikytas buvęs „Snoro“ vadovas Raimondas Baranauskas. V.Vasiliauskas teigė, kad tai yra teisėsaugos sritis, tad jis negali atsakyti į šį klausimą. Tačiau jis pabrėžė, kad R.Baranauskas iš Lietuvos išvyko dar prieš priimant sprendimą nacionalizuoti „Snorą“. Jis priminė, kad banko nacionalizavimo išvakarėse R.Baranauskas ketino per pietus susitikti su juo, tačiau vėliau susitikimą atšaukė, o sekretorė informavo, kad bankininkas išvyko į planinę komandiruotę.

V.Vasiliauskas sakė, kad per šį laiką buvo surengta viena telekonferencija su Vladimiru Antonovu, telefonu bendrauta su R.Baranausku.

K.Ramono atleidimas susijęs su „Snoru“

V.Vasiliauskas nenorėjo plačiau komentuoti, kodėl antradienį iš darbo buvo atleistas Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas. Neseniai pasirodė informacija, kad jis pernai linksminosi per banko „Snoras“ vadovo sūnaus Edgaro Baranausko vestuves. V.Vasiliauskas tik pasakė, kad vienas šio atleidimo epizodų susijęs ir su „Snoru“.

V.Vasiliauskas dar kartą pakartojo, kad „Snoro“ banke buvusios problemos neliečia kitų bankų. „Turime tik vieno banko problemą. Kiti lietuviški bankai neturi galimai nusikalstamų veikų“, – sakė jis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką