Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 6d. 10:12

Lietuviai gyvena „nuo algos iki algos“: žinios apie pinigus įvertintos 4 balais iš 10

VMI čekių loterijos spaudos konferencija Halės turguje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Asociatyvi nuotrauka

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas tik vos geresnis nei patenkinamas, o jų finansinis horizontas – „nuo algos iki algos“, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Gyventojai nesupranta apie pensijas, finansinius instrumentus, ekonominius procesus, kiek daugiau žino apie taupymą ir namų biudžetą.

LBA trečiadienį pristatė finansinio raštingumo indeksą, kuris atskleidžia, kiek lietuviai supranta apie pinigus. O supranta nedaug.

Lietuvos gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai jiems tebėra neatrasta žemė, praneša LBA.

Šiemet sausį įvertintos lietuvių žinios sudarė 43 balus iš 100 galimų – šis indeksas apskaičiuotas įvertinus apklaustų Lietuvos gyventojų atsakymus. Mokslininkų ir sociologų grupė apskaičiavo šalies vidutinį finansinį raštingumą.

LBA prezidentas M.Zalatorius vertina, kad gyventojai turi tik bazines žinias.

„Nesiimsiu vertinti: 43 balai – gerai ar blogai. (…) Tai čia gerai, daug, mažai, pakankamai ar nepakankamai? Tai sako, kad mes esame šiek tiek žemiau nei vidurkis, iš šimto galimų taškų“, – sako M.Zalatorius.

Jis patikino, kad toks indeksas Lietuvoje dar skaičiuotas nebuvo, jis specialiai pritaikytas šalies rinkai.

„Kas mums kelia didžiausią nerimą – tie žmonės, kurie galėtų save vadinti finansiškai išprususiais, jų yra tik apie 15 proc. O žmonių, kurie finansus išmano puikiai – yra mažiau nei 1 proc. Sakyti, kad mes esam vidutiniokai, lyg ir nieko blogo, bet pasaulyje apie finansus gerai išmano 20-30 proc., Lietuvoje – apie 15 proc.“, – vertino M.Zalatorius.

Jis pažymėjo, kad Lietuvių finansinis horizontas – „nuo algos iki algos“. Ir tai nėra blogai – suplanuoti pinigus visam mėnesiui irgi yra svarbu.

„Mes suvokiam, kaip mums sudurti galą su galu, tačiau kaip taupyti ateičiai, kaip planuoti savo finansus 10, 20, 30 metų į priekį – mums yra absoliučiai neatrasta žemė“, – kalba M.Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius
Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius

Anot jo, jau pats laikas gyventojams pradėti domėtis sudėtingesniais finansų reiškiniais, susidaryti savo nuomonę apie įvairius finansinius instrumentus.

„Nuolat akcentuojame finansinio ugdymo svarbą, tačiau rodiklio, kuriuo galėtume nusakyti visuomenės žinių lygį, nebuvo. Dabar aiškiai matome, kokių spragų turime finansinių žinių srityje, – sakė M.Zalatorius. – Tai parodo, koks aktualus mums yra sisteminis požiūris į finansinio raštingumo ugdymą. Ši sritis – ne tik pavienių organizacijų, bet ir visos valstybės reikalas. Nuo mūsų priklauso, ar ateityje skinsime gerovės vaisius, ar patys save pasmerksime būti neturtingus.“​​​

Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Finansinio raštingumo indekso pristatymas
Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Finansinio raštingumo indekso pristatymas

Geriau supranta apie namų biudžetą, tačiau mažiau – apie pensijas, ekonomiką

Klausimyną parengusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja Algita Miečinskienė paaiškina, kad pasirinktos 6 sritys. Į klausimyną įtraukti klausimai apie taupymą, namų ūkio biudžetą, investavimą, pensijos planavimą, draudimą, paskolas, infliaciją, palūkanas ir t. t.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ sociologo Igno Zoko, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų.

Pensijos planavimo žinios – itin menkos: net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Mažiausiai apie pinigus išmano 18–25 metų asmenys

Tyrime maksimalus galimas įvertinimas – 100 balų – reikštų, kad visa imtis vienodai puikiai išmano visus aspektus.

I.Zokas akcentavo, kad visuomenėje vyrauja itin dideli žinių skirtumai tarp skirtingų visuomenių grupių.

„Lietuvoje gyvena žmonės, kurie gyvena labai skirtingose ekonominėse sistemose, ir skirtingos kartos užaugo labai skirtingoje aplinkoje. Mano tėvų tvarka – planinė ekonomika tarybinėje sistemoje, kur požiūris į pinigus, finansus ir ekonomiką buvo vienoks. Mano karta yra laukinio kapitalizmo, kur verslo ir ekonomikos variklis buvo Gariūnai. O šiuolaikinė karta susipažinusi su bankais, paskolomis – vėl turi kitokį supratimą“, – sako I.Zokas.

Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Finansinio raštingumo indekso pristatymas
Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Finansinio raštingumo indekso pristatymas

Anot jo, nekelia nuostabos, kad geriausius rezultatus tyrime pademonstravo vadovai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

„Net labai nemaloniai nustebino jaunimo rezultatas. Jaunų asmenų, nuo 18 iki 25 metų grupėje, rezultatas buvo prasčiausias. Netgi vyresni žmonės, gyvenę planinėje sistemoje, vienaip ar kitaip prisitaikė ir jų rezultatas yra aukštesnis. Tačiau dalis jaunimo ateina į gyvenimą neturėdami visiškai bazinio supratimo, ką jie turėtų daryti. Susidėlioti bendrą paveikslą jiems sunkiai pavyksta“, – sako I.Zokas.

Jis akcentavo, kad ir švietimas dar ne viskas, kadangi gyventojai net ir turėdami žinių, dar nebūtinai elgsis jomis vadovaudamiesi. Tačiau jauniausios visuomenės dalies švietimui, anot jo, turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.

„Jei biednas – tai durnas, jei durnas – tai biednas: kas eina pirmiau, nevertinsime“, – pajuokavo I.Zokas.

Vyresni gyventojai nepatenkinti savo finansine situacija

Be faktinių klausimų, tyrimo rengėjai respondentų teiravosi ir kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ja šiuo metu dažniau patenkinti 36–45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai. Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai.

Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

Nors finansinių žinių nereikėtų painioti su finansine elgsena, šie dalykai, be abejo, susiję. „Turimos žinios – arba jų stygius – yra pagrindas priimti sprendimus, o šie formuoja mūsų įpročius“, – akcentavo sociologas I.Zokas.

Tyrimą indeksui apskaičiuoti planuojama atlikti kas antrus metus – šitaip tikimasi fiksuoti rodiklio pokytį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką