2018 m. antrąjį ketvirtį BVP siekė 11 mlrd. eurų, 0,9 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, ir 3,7 proc. daugiau nei prieš metus, pašalinus sezono, darbo dienų skaičiaus ir kainų įtaką.
Ekonomikos augimui didžiausią teigiamą poveikį padarė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai.
Šiemet pirmąjį ketvirtį BVP metinis augimas siekė 3,6 proc., rodo patikslintas įvertis.
Europos Komisija Lietuvai prognozuoja 3,1 proc. ekonomikos augimą šiems metams ir 2,7 proc. kitąmet. O Lietuvos banko prognozė – ekonomika augs 3,2 proc., šiemet Lietuvos bankas savo prognozę jau buvo padidinęs.
Kainos mažėjo antrą mėnesį
Liepą kainos smuktelėjo antrą kartą iš eilės, atskleidžia paskelbti išankstiniai infliacijos duomenys. Per mėnesį kainos vidutiniškai krito 0,5 proc. Todėl mažėjo ir metinė infliacija – ji liepą negalutiniais duomenimis tesiekė 2,2 proc. Palyginimui, birželį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,6 proc.
Prieš metus Lietuvoje dar buvo fiksuojama 4 proc. viršijanti infliacija.
Pastaruoju metu didžiausią poveikį kainoms darė pabrangę degalai ir kuras, pieno produktai, sūris, kiaušiniai, augančios paslaugų kainos, rodo birželio duomenys.
Lietuvos bankas: eksporto augimas pastebimai lėtėja
Lietuvos bankas vertina, kad šalies ekonomika toliau plėtojasi sparčiai, nors mažiau palanki tarptautinės aplinkos raida ir slopina eksportuojamų prekių bei paslaugų paklausą, o eksporto augimas 2018 m. pirmąjį pusmetį pastebimai sulėtėjo.
Statybų sektorius po kelerių metų pertraukos vėl yra tarp ekonominių veiklų, labiausiai prisidedančių prie mūsų šalies ūkio augimo. Lietuvos banko ekspertai tebesitiki, kad šiais metais šalies ūkio plėtra toliau bus gana sparti.
„Augantį gyventojų vartojimą skatina sparčiai kylantis darbo užmokestis, be pertrūkio didėjantis nuo 2011 m., ir nuosaikiau nei 2017 m. augančios kainos, taip pat nuo šių metų pradžios padidintos socialinės išmokos“, – vertina Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas.
Investicijų augimui, anot jo, didžiausią įtaką daro darbuotojų trūkumas ir darbo jėgos brangimas – įmonėms tenka automatizuoti ir skaitmeninti gamybą.
„Eksporto augimas 2018 m. pirmąjį pusmetį yra pastebimai lėtesnis, palyginti su praėjusiais metais. Būtent ši priežastis labiausiai lemia nuosaikesnę Lietuvos ūkio plėtrą pirmąjį pusmetį“, – vertina D.Imbrasas ir pažymi, kad Lietuvos eksportuotojai kol kas išlieka konkurencingi – net ir mažesnio palankumo sąlygomis jie sugeba įgyti vis didesnę eksporto rinkos dalį pagrindinėse prekybos rinkose.
Paklausa Lietuvos eksportuojamai produkcijai slopsta daugelyje pagrindinių prekybos partnerių, įspėja Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas nepakeitė savo vertinimų ir tebesitiki, kad 2018 m. ūkio augimas sudarys 3,2 proc., o 2019 m. – 2,7 proc.
„Vis dėlto yra nemažai rizikų, kurios gali nulemti kitokią ūkio raidą. Tarp jų – neapibrėžtumas, kiek truks pastaruoju metu stebimas padidėjęs pasaulio ekonomikos augimas, taip pat nežinia, kiek ilgai truks mažesnio ekonomikos augimo euro zonoje laikotarpis“, – vertina Lietuvos banko ekonomistas.
„Luminor“: atlyginimai toliau augs
„Luminor“ banko ekonomistai vertina, kad „Lietuva sėkmingo ekonominės plėtros formulės nekeičia“, bet augimas lėtės.
„BVP augimą ir toliau lemia visos kertinės kolonos: tiek besitęsiantis namų ūkių vartojimo augimas, tiek įsibėgėjusios investicijos, tiek kylantis eksportas“, – komentare teigia „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tačiau ji tikina, kad antrojoje šių metų pusėje stebėsime šiek tiek vangesnį BVP augimą – dėl prastesnių nei pernai žemės ūkio rezultatų trečiąjį ketvirtį, kurių reikšmė BVP yra didelė, bei numatomos šiek tiek vangesnės eksporto raidos, kuriai įtakos turės ženkli pernai metų palyginamoji bazė.
„Apibendrinant, Lietuvos ekonominė plėtra išlieka tvari, o šviežiai paskelbti duomenys atitinka mūsų komandos kertinį ekonominės raidos scenarijų šiems metams ir neverčia keisti šių metų BVP augimo prognozės (3,3 proc.)“, – teigia I.Genytė-Pikčienė
Išaugęs išorės neapibrėžtumas kelia vis daugiau nerimo dėl eksporto tvarumo. JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinė tarptautinės prekybos politika antrąjį ketvirtį įgavo kūną ir paliko rimtą pėdsaką pasaulio finansų rinkose bei eksportuojančio sektoriaus lūkesčiuose.
„Lietuvos eksportuotojai bent jau kol kas išaugusio neapibrėžtumo virusui išlieka atsparūs. EK duomenimis, sezoniškai išlygintas Lietuvos pramonės – pagrindinio šalies eksportuotojo – pasitikėjimo rodiklis birželio mėnesį buvo aukščiausias per pastaruosius septynetą metų. Tai reiškia, kad sektoriaus žaidėjai optimistiškai vertina savo ir visos šalies trumpojo laikotarpio perspektyvas“, – vertina ekonomistė.
Ji išskiria, kad darbuotojų trūkumas ir sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantys atlyginimai vis dar kelia ne vienam vadovui nuolatinį galvos skausmą ir verčia efektyvinti gamybos procesus. Tad gamybinių pajėgumų atnaujinimas – kone vienintelis kelias mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos.
„Įmonėms investuojant į plėtrą ir didinant pajėgumus, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ryškus kaip niekad, tai vers darbdavius ir toliau žadėti patrauklius atlyginimus. Be to, rinkiminiai metai, minimalios mėnesinės algos numatomas padidinimas bei valdančiųjų ambicijos leidžia tikėtis darbo užmokesčio didėjimo ir viešajame sektoriuje. Tad daugelis vidaus rinka mintančių veiklų šiuo metu išgyvena pakilimą“, – sako I.Genytė-Pikčienė.
