Opozicijos atstovai tikina, kad sparčiai didinamas minimalus darbo užmokestis ir bendrai kylančios algos iš Lietuvos atėmė pagrindinį eksporto kozirį – pigią darbo jėgą. Jį pakeisti būtų galima investicijomis į inovatyvias ir sparčiai augančias ekonomikos sritis, tačiau kol kas renkamasi kita taktika – ES lėšas dalinti visiems po truputį. Kokių rezultatų galime tikėtis?
Pasiekėme ribą
Mes matome, kaip traukiasi eksportas. Vidaus vartojimas negali būti ekonomikos varikliu, – teigė A.Kubilius.
„Mes matome, kaip mažėja eksportas į Vokietiją ir Latviją. Tai rinkos, kurios mums visą laiką buvo labai svarbios.
Vidaus vartojimas negali būti ekonomikos varikliu. Matome, kad jau dabar jis gęsta“, – 15min.lt teigė A.Kubilius.
Pasak jo, įstojus į ES ilgą laiką Lietuvą į viršų traukė konvergencijos faktorius – visos šalys naujokės dėl gaunamos paramos ir ekonomikos reformų stiebiasi link ES valstybių ekonominio vidurkio.
„Pastebime, kad ši jėga nustoja veikti pasiekus 80 proc. lygį. Tai puikiai rodo Graikijos ir Portugalijos pavyzdžiai. Nepadarius reikiamų sprendimų dabar, šiame lygyje užstrigti galima ilgiems dešimtmečiams“, – minėjo opozicijos lyderis.
Neaiškūs prioritetai
660 mln. eurų numatyta išdalinti visiems po truputį.
A.Kubiliaus teigimu, didelį nerimą kelia ir naujasis ES paramos laikotarpis. Tikėtina, kad tai paskutinis laikotarpis, kai Lietuva gauna tokias dideles ES lėšas. Numatyta, kad jos bus skirtos inovacijoms, tačiau kyla klausimas, kas konkrečiai slepiasi po šiuo žodžiu.
„660 mln. eurų numatyta išdalinti visiems po truputį. Valdžia išskyrė 6 pagrindinius prioritetus, įskaitant ir tokius, kaip „Įtrauki visuomenė“. Po šiais 6 tariamais prioritetais slypi net 20 realių prioritetų, kurie apima beveik visas Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų kryptis. Kitaip sakant, jokių realių strateginių prioritetų šioje programoje nėra numatyta“, – teigė A.Kubilius.
Mūsų pasirinktos sritys jau įrodė savo konkurencingumą, todėl turime galvoti, kaip jas plėsti.
Jis siūlė išskirti tris pagrindines kryptis, kurios jau dabar rodo geriausius rezultatus, ir didžiausią finansavimą skirti joms. Pagrindinės lėšos būtų skirtos informacinėms technologijoms, lazerių tyrimams ir pramonei bei biochemijai.
„Atlyginimai augs ir toliau, todėl investuotojus turime traukti ne pigia darbo jėga, o inovacijomis.
Dabar kuriami verslo slėniai turėtų padėti verslui. Turime rengti aukšto lygio specialistus. Taip pat turime suprasti, kokių tyrimų reikia labiausiai, nes kiekvienam mokslininkui atrodo, kad jo sritis yra svarbiausia. Mūsų pasirinktos sritys jau įrodė savo konkurencingumą, todėl turime galvoti, kaip jas plėsti“, – kalbėjo politikas.
