Trūksta verslumo
Gaila, bet mūsų studentų verslumas yra nepakankamas ir daugelis jų nesugeba kurti savo verslo, o eina dirbti samdomo darbo arba išvažiuoja, – minėjo A.Žukauskas.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas 15min.lt teigė, kad investuotojus domina ne tiek universitetuose gimstančios naujos technologijos ir mokslo atradimai, kiek juos padarantys žmonės. „Svarbiausias verslo ir mokslo santykis yra tai, kad universitetai rengia mąstančius žmones, kurių injekcija kiekvienais metais į visuomenę paspartina procesus versle, technologijų kūrime ir kitose sferose.
Tyrimai JAV tai parodė. Verslas iš mokslo centrų labiausiai nori paruoštų žmonių, kurie būtų dirbę su moderniausiais prietaisais, dalyvavę moksliniuose tyrimuose, technologijų kūrime, kurie moka mąstyti įvairiomis kategorijomis ir laisvai reikšti savo mintis. Jie ir yra vertingiausias universitetų indėlis į verslą.
Mes galime pasižiūrėti į geriausius pasaulinius pavyzdžius. Antai, Masačusetso technologijos universitetas (MIT) siekia, kad kuo daugiau absolventų sukurtų technologinius verslus. Nepakanka, kad jie būtų aukščiausios kvalifikacijos darbo jėga.
Gaila, bet mūsų studentų verslumas yra nepakankamas ir daugelis jų nesugeba kurti savo verslo, o eina dirbti samdomo darbo arba išvažiuoja. Taip sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, nei būtų galima“, – nurodė rektorius.
Esame pripratę žiūrėti į valdžią
Daugelio projektų sąlygos reikalauja pusę pinigų įnešti verslui, o šiandien verslo, kuris technologiniams projektams galėtų sugeneruoti 700 mln. eurų, Lietuvoje mes nematome, – apgailestavo VU rektorius.
Pasak jo, tai lemia pirmiausia visuomenės kultūriniai aspektai: „Ne visi imasi iniciatyvos. Sociologiniai tyrimai aiškiai rodo, kad vidutinis lietuvis laukia, kada problemą išspręs valdžia, o ne imasi ją spręsti pats. Turime ir tikrai verslių žmonių, bet jų mažokai.“
A.Žukauskas pabrėžė, kad universitetas pasirengęs bendriems projektas su verslu ir tokie projektai jau vyksta.
„Ateityje jų bus dar daugiau. Problema yra tai, kad daugelio projektų sąlygos reikalauja pusę pinigų įnešti verslui, o šiandien verslo, kuris technologiniams projektams galėtų sugeneruoti 700 mln. eurų, Lietuvoje mes nematome“, – minėjo pašnekovas.
Jis siūlė neturėti iliuzijų, kad mokslo įstaigos gali veikti taip, kaip veikia verslo bendrovės.
„Studentai, kurie naujose laboratorijose išmoksta naudotis moderniais įrenginiais, pasaulinio lygio mokslo aparatūra, kurią valstybė turėtų nuolatos atnaujinti, niekada iš savo paslaugų nepadengs įrangos kainos, pastatų išlaikymo kaštų. Šitie žmonės, išėję iš universitetų yra auksas, ir juos reikia graibstyti darbo rinkoje, ką, beje, užsienio kompanijos sėkmingai ir daro“, – kalbėjo A.Žukauskas.
Pasak jo, šiandien labai trūksta tikrų rizikos kapitalistų: „Mačiau, kaip JAV ar Japonijoje jie tiesiog zuja po universitetus. Jie aktyviai ieško, į ką būtų galima investuoti. Taip pat jie iš karto investuoja ne į vieną, o į kelis projektus ir taip valdo savo riziką.
Lietuvoje yra keletą verslininkų, kurie apsiskelbę rizikos kapitalistais, bet dažniausiai jų investicijos nedidelės ir nukreiptos į jau baigtus projektus, kur rizika nedidelė. Tokiu būdu tiesiog dairomasi greitos finansinės grąžos.“
