„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad taip gali nutikti man...
Buvau atleista iš Topo Centras po 7 metų darbo... Be įspėjimo. Be jokios pagalbos. Tik todėl, kad dėl sveikatos problemų tapau „mažiau efektyvi“.
Tačiau dabar, kai jau nebedirbu Topo Centras, pagaliau galiu kalbėti atvirai.
Darbuotojai žinojo, kad prieš atnaujinant sandėlius įmonė parduodavo dalį prekių už simbolinę kainą, kad atlaisvintų vietą naujiems modeliams. Ir dabar vyksta būtent tokia akcija!“, – rašoma „Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje (kalba netaisyta).
Toliau įraše siūloma paspausti nuorodą, kad būtų galima už 9,99 euro įsigyti „Philips“ kavos aparatą.
Suklastoti komentarai
Po neva pasipiktinusios buvusios darbuotojos įrašu, sukčiai pasirūpino pridėti komentarų iš įvairių „Facebook“ profilių, tačiau atidžiau pažvelgus, matoma, kad jie taip pat yra klastotė.
„Užsisakiau vakar! Negaliu patikėti, kad šis kavos aparatas kainavo tik 9,99 € – tai beveik nemokamai!“, – džiaugiasi viena vartotoja.
„Labai džiaugiuosi pirkiniu. Stilingas dizainas, patogus naudoti, o kavos aromatas – tiesiog nepakartojamas! Ačiū už šią akciją!“, – tikinama kitoje komentaro klastotėje.
Tačiau visa tai – ne tikri pirkėjai, o dirbtinio intelekto (DI) programomis generuoti atsiliepimai. Tą patvirtina DI kūrinius aptinkanti sistema plag.lt.
Pažįstama apgavystės schema
Už šio ir panašių tariamų konkursų slepiasi gerai žinomas sukčiavimo būdas: naudotojų prašoma atlikti paprastas užduotis arba palikti komentarą „Facebook“. Tačiau tada jie nukreipiami į nesaugią svetainę, kurioje turi įvesti savo duomenis.
Paspaudus ant sukčių nuorodos, siūloma atlikti testą, kurį sudaro vos keturi klausimai: „Kaip jūs sužinojote apie šį išpardavimą?“, „Kokie yra jūsų mėgstamiausi kavos gėrimai?“, „Kaip dažnai jūs valote savo kavos aparatą?“, „Kaip dažnai jūs geriate kavą?“.
Atsakius į juos, siūloma sudalyvauti loterijoje ir tris kartus pabandyti laimėti galimybę įsigyti „Philips“ kavos aparatą.
Po trečio paspaudimo „netikėtai“ paaiškėja, kad prizas jūsų, laukia tik paskutinis žingsnis – apmokėti pristatymo išlaidas.
Tuomet interneto vartotojas nukreipiamas į kitą polapį, kuriame turi suvesti savo asmens duomenis – vardą, pavardę, adresą, telefoną.
Tą padarius, galiausiai prieinama finalinio žingsnio – prašoma sumokėti už prekę bei pristatymo mokestį.
Čia ir slypi apgaulė, mat pavedimui reikia suvesti savo bankinės kortelės duomenis bei saugos kodus.
Interneto saugos specialistai griežtai nerekomenduoja to daryti įvairiose neaiškiose svetainėse.
Kviečia neprarasti budrumo
UAB „Topo grupė“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė paneigė viešumoje pasirodžiusią informaciją apie neva parduodamus kavos aparatus. Ji atkreipė dėmesį, kad tariamos buvusios darbuotojos anketa socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurta vos prieš keletą dienų.
„Šis įrašas, kuriame minima mūsų įmonė, yra visiškai melagingas ir neturi nieko bendro su „Topo centru“.
Tai – apgaulinga schema, kuria siekiama suklaidinti žmones, pasitelkus žinomą ir atpažįstamą prekių ženklą.
Įraše pateikta realybės neatitinkanti informacija, išgalvota istorija bandoma sumenkinti įmonės reputaciją, kai tuo tarpu pati profilio anketa sukurta prieš keletą dienų“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
D.Zapkutė išvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, nenorint pakliūti į sukčių pinkles.
„Epizodiškai vis susiduriame su atvejais, kai sukčiai kuria netikras paskyras, apsimeta žinomais prekių ženklais ir bando išvilioti vartotojų duomenis ar pinigus.
Paprastai tokiais atvejais siūloma įsigyti prekių neadekvačiai žemomis kainomis ir tai yra pirmasis signalas, kad veikia sukčiai.
Jei anksčiau tokias apgaulės schemas būdavo gan lengva identifikuoti ir atpažinti, tai sukčiai irgi tobulėja ir bando kitas apgaulės formas – kuria asmeninių profilių įspūdį, bando aprašyti labiau asmeniškas situacijas, tekstus vis dažniau rašo be akivaizdžių kalbos klaidų.
Tokius postus vis dar dažnai išduoda automatinį vertimą primenantis tekstas. Šis atvejis yra to pavyzdys“, – pastebėjo „Topo centro“ atstovė.
„Pastebėję tokius kenkėjiškus atvejus, iškart apie juos informuojame socialinių tinklų administratorius.
Tačiau visų netikrų paskyrų aptikti ir juos operatyviai užblokuoti socialiniai tinklai ne visada yra pajėgūs, todėl kviečiame žmones būti budriems, kritiškai ir atidžiai vertinti socialiniuose tinkluose esantį turinį, nesusivilioti pernelyg gerai skambančiais pasiūlymais, dovanomis, konkursais, neatskleisti jautrių asmeninių duomenų.
Jei žmonėms kyla įtarimų, informaciją apie vykdomas akcijas rekomenduojame pasitikrinti oficialiuose įmonės kanaluose – interneto svetainėje, oficialiose paskyrose socialiniuose tinkluose ar tiesiog paskambinti klientų aptarnavimo telefonu“, – pridūrė D.Zapkutė.
Tikslas – duomenys
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius jau anksčiau 15min išaiškino, kad tokiais atvejais sukčių tikslas yra ne pavogti tam tikrą pinigų sumą, o ištuštinti patiklių vartotojų interneto sąskaitas iki dugno.
„Ten prasideda tokios suktos schemos, kad net nepastebėsite, kaip suvesite savo „Smart-ID“ prisijungimo duomenis taip, kad jie galėtų ne tik vieną kartą ištuštinti jūsų sąskaitą, o dar pasidaryti programėlės kopiją pas save.
O tuomet jie jau galės viską – už jus pasirašinėti elektroninius dokumentus, daryti pavedimus ar net imti paskolas“, – įspėjo ekspertas.
Jis taip pat įspėjo, kad turėdami banko kortelės duomenis ir saugos kodus, sukčiai gali visiškai ištuštinti patiklaus vartotojo sąskaitą.
Ne pirmas kartas
Tai nėra pirmas kartas, kai panašiu būdu bandoma išvilioti patiklių interneto vartotojų pinigus ar duomenis.
Jau anksčiau „Facebook“ tinkle buvo siūloma metus nemokamai važinėti Vilniaus viešuoju transportu ar už nedidelę sumą įsigyti tariamai Vilniaus oro uoste pamestą bagažą, taip pat gauti dovanų vieną iš didelio kiekio dviračių, kurio, esą, prekeiviams jau nepavyks parduoti dėl smulkių įbrėžimų ant korpuso.
Sukčiai ne kartą naudojosi garsių Lietuvoje prekybos tinklų vardu, pavyzdžiui – siūlė gauti dovanų iš „Norfos“, gauti kortelių, suteikiančių galimybę apsipirkti „Iki“ tinkle, taip pat laimėti „Iki“ dovanojamą automobilį, arba vos už 3 eurus įsigyti garso kolonėles „Senukų“ prekybos tinkle.
15min verdiktas: melas. Tariamas konkursas yra priedanga, skirta išvilioti asmens duomenis, sąskaitų numerius, pagrobti pinigus iš patiklių asmenų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
