Išsigando seno straipsnio
„Facebook“ vartotojai prieš kurį laiką ėmė dalintis tokiu tekstu: „Kinija paleidžia skaitmeninius pinigus, kurie nustoja galioti, jei jų nenaudojate.
Ar buvote tokie kvaili, kad manėte, jog tai sąmokslas? 137 šalys kuria tą patį. Niekas to neprašė. Skaitmeninis kalėjimas, visiška kontrolė.
Skaitmeninė valiuta: juanis turi galiojimo datą: išleiskite arba jis išnyks. Kinijos skaitmeninė valiuta yra programuojama taip, kad turėtų galiojimo datą, o tai leidžia jos centriniam bankui efektyviai skatinti vartojimo paklausą arba prireikus nustatyti neigiamas palūkanų normas.
Keinsistinė svajonė padidinti pinigų apyvartos greitį pagaliau gali išsipildyti.
Kinija svarsto galiojimo datas su savo būsimu skaitmeniniu juanu (DCEP). Tai reiškia, kad valiuta baigs galioti, jei nebus naudojama tam tikru laikotarpiu (kalba netaisyta – red. past.).“
Jį lydi kiek anksčiau paskelbto kito įrašo iš socialinio tinklo „X“ ekrano nuotrauka. Dalis cituoto teksto yra tiesiog šio vertimas iš ispanų kalbos.
Pastarajame dar buvo pridėta nuoroda į Indijos tinklalapio „The Economic Times“ rašinį, kuriame kaip tik pasakojama, kad „Kinija eksperimentuoja su būsimo skaitmeninio juanio (dar žinomo kaip DCEP – Digital Currency Electronic Payment, Skaitmeninės valiutos elektroninis mokėjimas) galiojimo terminais“. Tai esą reiškia, kad valiutos galiojimas pasibaigs, jei ji nebus panaudota per tam tikrą laiką.
„Skaitmeninis juanis yra programuojamas tiek, kad galima nustatyti jo galiojimo pabaigą, taip priverčiant vartotojus jį išleisti iki tam tikros datos. Tai – netikėtas posūkis link mažai žinomos, netradicinės pinigų politikos inovacijos, vadinamos Gesellio valiuta, – pinigų su galiojimo terminu, kurie suteikia juos leidžiančiai vyriausybei didesnę pinigų apyvartos greičio kontrolę“, – aiškinama rašinyje.
DCEP yra fizinės Kinijos valiutos juanio skaitmeninė versija, teisėta šalies mokėjimo priemonė, kurią leidžia centrinis bankas. Kaip skaitmeninis vienetas, jis saugomas skaitmeninėse piniginėse, rašoma straipsnyje.
Tačiau socialinių tinklų įrašuose nepaminėta svarbi detalė – šis straipsnis buvo publikuotas 2021 m. balandį ir kai kuri jame išdėstyta informacija yra pasenusi.
Už pinigus siūlė mokėti
Minėta Gesellio valiuta yra vadinamieji nuvertėjantys pinigai (vaizdžiai apibūdinami kaip prastovos, besitraukiantys, besioksiduojantys arba rūdyjantys). Jie paminėti ir komentaruose po minėtos „X“ vartotojos įrašu. Tai yra ekonominė sąvoka, reiškianti, kad laikui bėgant pinigai savaime praranda dalį savo vertės, jei, užuot išleisti ar investuoti, tiesiog laikomi „kojinėje“ ar banko sąskaitoje.
Šią sąvoką XX a. pr. pasiūlė vokiečių-argentiniečių ekonomistas Silvio Gesellis (1862-1930), kad būtų vengiama pinigų kaupimo. Jis aiškino, kad tradiciniai pinigai (banknotai ir monetos) turi nesąžiningą pranašumą prieš fizines prekes: ūkininko užauginti pomidorai pūva, o gamintojo pagamintos prekės nuvertėja, bet turtingo žmogaus sukaupti pinigai išlieka nepakitę.
Siekdamas panaikinti šią asimetriją, S.Gesellis pasiūlė, kad pinigai turėtų tam tikrą „balansinę kainą“. Ją atstojo popierinis pašto ženklas. Kad turimas banknotas galiotų iki mėnesio pabaigos, savininkas turėjo įsigyti nebrangų pašto ženklą (pvz., už 1 proc. pinigo vertės) ir užklijuoti jį ant kitos pusės. Taip buvo siekiama padidinti pinigų apyvartą ir užkirsti kelią kapitalo stagnacijai. Šio proceso pavyzdys iš dabartinių laikų – neigiamos palūkanos, kai už banke laikomą indėlį žmogus ne gauna tam tikrą procentą, o turi pats susimokėti.
Idėja buvo įvertinta prieštaringai, bet ją gyrė vienas įtakingiausių XX a. ekonomistų anglas Johnas Maynardas Keynesas.
Laikinai galiojo bandomieji kuponai
Kinijos skaitmeninių pinigų projektas nebuvo skirtas šiai idėjai įgyvendinti, nors tam tikrų sąsajų būta. Jis pradėtas dar 2020-ųjų spalį, kai ši šalis bene pirmoji išbandė savo skaitmeninę valiutą.
Šendženo mieste valdžia per loteriją išdalino 10 mln. juanių (dabartiniu kursu – apie 1,27 mln. eurų) vertės skaitmeninės valiutos. Paraiškas buvo pateikę beveik 2 mln. žmonių, sėkmės sulaukė 50 tūkst.
Loterijos laimėtojai turėjo atsisiųsti specialią programėlę, kad galėtų gauti „raudonąjį paketą“, vertą 200 skaitmeninių juanių (maždaug 25 eurų). Šiuos pinigus jie galėjo išleisti daugiau nei 3 tūkst. nurodytų mažmeninės prekybos vietų miesto Luohu rajone. Gyventojai galėjo apsipirkti vaistinėse, prekybos centruose.
Taip norėta ne tik išbandyti skaitmeninio juanio technologiją, bet ir paskatinti vartotojus pirkti prasidėjus COVID-19 pandemijai. Dabar naudojami skaitmeniniai juaniai (vadinami skaitmeniniais RMB – pagal renminbi, šios valiutos pavadinimą kinų kalba, arba e-CNY) nuo šių metų pradžios net prilyginti banke laikomiems indėliams. Už juos mokamos palūkanos, galioja indėlių draudimas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kinijoje įvesti skaitmeniniai juaniai galiojimo laiko neturi. Tam tikrą laiką galiojo kuponai, išduoti žmonėms, bandant pilotines skaitmeninių pinigų programėles.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.