Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 28d. 16:50

Pirkėjų teisių gynėjai: Lietuvoje dažniausiai skundžiamasi batų kokybe

Moteris matuojasi batus
123RF.com nuotr. / Moteris matuojasi batus

Šiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo rekordinį skaičių skundų – daugiau nei 22 tūkst. Maždaug 30 proc. jų buvo dėl prekių, įsigytų internetu, konferencijoje apie vartotojų teisių apsaugos aktualijas kalbėjo VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė. Be to, paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos pirkėjų vis dar galvoja, jog prekės kitose šalyse yra geresnės kokybės nei Lietuvoje.

Rekordinis skaičius skundų

„Šiemet labai daug dėmesio skyrėme tinklalapiams, kurie prekiauja drabužiais, avalyne, elektronikos prekėmis, papuošalais, automobilių dalimis. Iš tiesų, žiūrint pagal mūsų gautus skundus, skundai dėl prekių, įsigytų nuotoliniu būdu, sudaro apie 30 proc.“ – pristatydama 2019 m. vartotojų teisių apsaugos apžvalgą sakė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė N.Ulbaitė.

Laimono Čužiausko nuotr./Neringa Ulbaitė
Laimono Čužiausko nuotr./Neringa Ulbaitė

Jos teigimu, besikreipiančių skaičius į VVTAT šiais metais buvo rekordinis.

„Per šių metų tris ketvirčius užfiksuotas rekordinis kreipimųsi skaičius. Jis viršija 22 tūkst. (...) Šitie skaičiai tikrai skamba, sakyčiau, jau grėsmingai, nes pagal mūsų turimus išteklius vis dėl to toks kiekis jau yra nebeadekvatus“, – vertino N.Ulbaitė.

Ji pateikė duomenis, kad daugiausia kreipimųsi į VVTAT (daugiau nei 11 tūkst.) šiemet sulaukta telefonu. Dažniausiai (42 proc.) gyventojų kreipėsi dėl drabužių ir avalynės.

Kalbant apie ginčus, jų šiais metais VVTAT išnagrinėjo daugiau nei 3,5 tūkst. (tai yra šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu laiku). 44 proc. jų išspręsti taikiai, 22 proc. vartotojų reikalavimu patenkinta arba patenkinta iš dalies, 20 proc. vartotojų reikalavimų atmesta.

„Matome, kad vartotojai tikrai kreipiasi nebūtinai dėl kokių nors brangių prekių. Jų vertės gali būti ir 10 eurų, ir 15 eurų. Nepriklausomai nuo vertės tarnyba nagrinėja tokius ginčus“, – sakė N.Ulbaitė.

Daugiausia ginčų – dėl avalynės

Kaip sakė VVTAT direktorė, atsižvelgiant į ginčų pobūdį, didžiąją jų dalį, kalbant apie vartojimo prekes, sudaro avalynė.

„Mes šiuo aspektu išsiskiriame iš kitų ES valstybių, nes, kai su kolegomis kalbamės, jie nesupranta, kodėl pas mus tiek daug problemų yra dėl avalynės. Reaguodami į šitą problemą organizavome susitikimų ciklą su avalynės pardavėjais“, – teigė N.Ulbaitė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Batų parduotuvė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ Batų parduotuvė

Susitikimų metu siekta išsiaiškinti, kodėl kyla tiek daug problemų dėl avalynės ir kodėl vartotojui jų nepavyksta išspręsti tiesiogiai su pardavėju.

„Atsakymai buvo įvairūs, bet galime sakyti, kad tendencija aiški. Mūsų pardavėjai, nesakau, kad visi, bet dalis jų tikrai į Lietuvą atsiveža galbūt ne visai tinkamus mūsų klimato sąlygoms batus ir apie tai galbūt vartotojai nesusimąsto. Mano, kad, jeigu perka žieminę avalynę, ji tiks ir Lietuviškai žiemai, kuri yra kitokia negu Italijoje“, – kalbėjo N.Ulbaitė.

Dalis pardavėjų į Lietuvą atsiveža galbūt ne visai tinkamus mūsų klimato sąlygoms batus ir apie tai galbūt vartotojai nesusimąsto, – kalbėjo N.Ulbaitė.

Be to, galbūt patiems verslininkams dar trūksta žinių ir bendravimo įgūdžių su vartotojais, svarsto VVTAT direktorė.

Lietuviai jaučiasi diskriminuojami

Konferencijoje N.Ulbaitė išskyrė birželį pristatytą tyrimą apie dvejopą produktų kokybę, kuriuo buvo siekiama įvertinti lietuvių vartotojų elgseną.

„74 proc. mūsų gyventojų iš tiesų mano, kad dvejopa produktų kokybė yra problema. Apie 70 proc. apklaustųjų tokią situaciją laiko diskriminuojančia. Tarkime, daugelis vartotojų tikrai mano, kad Vokietijoje prekės geresnės kokybės negu Lietuvoje. Tą patį sako apie Italiją“, – tikino N.Ulbaitė.

123RF.com nuotr./Kava
123RF.com nuotr./Kava

Pasak jos, tyrime buvo orientuotasi į maisto produktus. Respondentai išskyrė tokius gaminius kaip kavą, šokoladą.

„Manoma, kad lietuviai įsigydami tas pačias prekes yra diskriminuojami“, – sakė VVTAT direktorė.

Be to, pasak jos, VVTAT jau yra kreipusis į keletą tarptautinių bendrovių su prašymu pateikti paaiškinimus, kodėl skiriasi maisto produktų kokybė.

Didesnės baudos ir vartotojų atsargumas

N.Ulbaitė kalbėjo ir apie nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojusius teisės aktų pakeitimus ir padidėjusias baudas.

Tarkime, buvo padidintos baudos už vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pažeidimus (verslininko pareiga pateikti atsakymus, pristatyti prekes, grąžinti pinigus per 14 dienų ir pan.).

123RF.com nuotr./Moteris renkasi prekes
123RF.com nuotr./Moteris renkasi prekes

Apibendrindama VVTAT direktorė sakė, kad vartotojų atsargumas ir atsakomybė už savo elgesį turėtų būti pirmoji taisyklė, kurią VVTAT bando akcentuoti.

„Tačiau matome, ypač per išpardavimus, juoduosius penktadienius, naktinius išpardavimus, kurie labai šiuo metu populiarūs, vartotojai linkę įsigyti prekes labai impulsyviai, susivilioję kaina, akcija. Aišku, mes to neišvengsime, nes vartotojų impulsyvumas yra, buvo ir bus, bet mūsų pareiga yra juos įspėti ir kaip įmanoma aiškiau pateikti informaciją, su kokiomis problemomis jie gali susidurti“, – sakė N.Ulbaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką